Dar prieš kelias dienas atrodė, kad prezidentas Karolis Nawrockis ir premjeras Donaldas Tuskas pagaliau sės prie derybų stalo. Tačiau lapkričio 6 d. Prezidentūra iškėlė sąlygas būsimam susitikimui, o Tuskas pareiškė, kad prezidentas, regis, atsitraukė nuo pasiūlymo kalbėtis. Tuo pat metu Konstituciniame Tribunole vyksta pasirengimas naujam teisėjų susirinkimui, kuriame bus sprendžiamas ginčijamo jo pirmininko Bogdano Święczkowskio likimas.
Derybos atsidūrė aklavietėje
Lapkričio 6-osios vakarą paaiškėjo, kad planuotas prezidento ir premjero susitikimas dėl Konstitucinio Tribunolo krizės gali neįvykti. Prezidento kanceliarijos vadovas Zbigniewas Boguckis pranešė kalbėjęs su premjero kanceliarijos vadovu Janu Grabiecu dėl būsimo susitikimo surengimo. Bet tuo pačiu kartu pakartojo prezidento poziciją, išsakytą Nacionalinio saugumo taryboje. Prezidentūra leido suprasti, kad susitikimo sąlygos priklausys nuo vyriausybės pozicijos dėl Konstitucinio Tribunolo.
Grabiecas atsakė, kad svarbiausiais valstybės klausimais prezidentas ir premjeras turėtų kalbėtis nekeldami išankstinių sąlygų.
Pats Tuskas penktadienio vakarą atskleidė gavęs asmeninę Nawrockio SMS žinutę. Premjeras jos turinio nepaviešino, tačiau pareiškė susidaręs įspūdį, kad prezidentas kol kas nenori susitikti.
Tai dar nereiškia, kad derybos galutinai žlugo. Tačiau pirmasis mėginimas kol kas nedavė konkretaus rezultato.
Aukščiausiasis Teismas atmetė skundą dėl Tribunolo vadovų nušalinimo
Dar vienas svarbus lapkričio 6-osios įvykis – Lenkijos Aukščiausiais Teismas atmetė skundą, pateiktą dėl Konstitucinio Tribunolo pirmininko Bogdano Święczkowskio ir jo pavaduotojo Bartłomiejaus Sochańskio nušalinimo nuo pareigų vykdymo.
Teisingumo ministras Waldemaras Żurekas šį sprendimą įvertino kaip palankų naujajai Tribunolo vadovybei. Jo nuomone, pats kreipimasis į teismą rodo, kad nušalintieji vadovai pripažįsta sprendimo dėl jų veiklos sustabdymo procesinę reikšmę.
Tačiau procesinis skundo atmetimas nereiškia galutinio sprendimo dėl nušalinimo teisėtumo. Vien skundo atmetimo faktas savaime neatsako į ginčijamus konstitucinius klausimus.
Tuo tarpu lapkričio 17-ąją bus sprendžiamas Święczkowskio imuniteto klausimas. Naujausia tai, kad paskelbta konkreti data, kada Konstitucinio Tribunolo teisėjai turėtų svarstyti galimybę panaikinti Bogdano Święczkowskio ir Bartłomiejaus Sochańskio teisinį imunitetą.
Lapkričio 6 d. Anna Korwin-Piotrowska paskelbė, kad lapkričio 17-ąją šaukiamas visuotinis teisėjų susirinkimas. Jame bus nagrinėjami generalinio prokuroro prašymai dėl abiejų nušalintų vadovų imuniteto panaikinimo.
Teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas pranešė, kad Tribunolui iš viso pateikti šeši prašymai dėl Święczkowskio ir vienas dėl Sochańskio.
Šie prašymai susiję su skirtingomis aplinkybėmis: galimu piktnaudžiavimu įgaliojimais, trukdymu naujai išrinktiems teisėjams vykdyti pareigas, taip pat ankstesniais Święczkowskio veiksmais einant nacionalinio prokuroro pareigas.
Tačiau vienas prašymas yra ypač reikšmingas. Prokuratūra siekia gauti ne tik leidimą pareikšti Święczkowskiui įtarimus, bet ir galimybę jį sulaikyti bei kreiptis į teismą dėl suėmimo.
Tai nereiškia, kad jis jau suimtas ar kad jo kaltė nustatyta. Vis dėlto konstitucinis ginčas dabar gali peraugti į baudžiamojo proceso veiksmus prieš vieną aukščiausių šalies teisminių institucijų vadovų.
Korwin-Piotrowska pateikė naujus kaltinimus
Šeštadienį Lenkijos žiniasklaida paskelbė naują Annos Korwin-Piotrowskos pareiškimą, kuriame ji aiškina, kodėl, jos nuomone, buvo būtina nušalinti Święczkowskį nuo vadovavimo Tribunolui. Ji apkaltino ankstesnį pirmininką nevykdžius vienos svarbiausių institucijos funkcijų – neužtikrinus tinkamo piliečių konstitucinių skundų nagrinėjimo.
Korwin-Piotrowskos teigimu, 2026 metais Święczkowskis, būdamas bylų pranešėju, nepriėmė nė vieno sprendimo pagal piliečių konstitucinius skundus. Jos nurodyti keturi sprendimai buvo susiję su prezidento ir ankstesnės sudėties Nacionalinės teisėjų tarybos kreipimaisis. Ji pažadėjo peržiūrėti užsitęsusias bylas ir suteikti pirmenybę piliečių konstitucinių teisių apsaugai.
Kodėl Nawrockis nepripažįsta naujosios vadovybės?
Iki šiol lieka neišspręstas teisėjų priesaikos klausimas. Prezidentas Nawrockis anksčiau priėmė tik dalies Seimo išrinktų teisėjų priesaikas. Dėl kitų jis kėlė abejones, susijusias su išrinkimo procedūrų teisėtumu, laisvų teisėjų vietų nustatymu ir kai kurių kandidatų kvalifikacija.
Prezidentūros požiūriu, tinkamai prezidentui neprisiekę asmenys negali pradėti vykdyti visų Konstitucinio Tribunolo teisėjo funkcijų. Todėl ginčijami ir jų priimti sprendimai, įskaitant ankstesnės vadovybės nušalinimą.
Tuo tarpu naujai išrinkti teisėjai teigia, kad prezidento atsisakymas priimti priesaiką negali panaikinti Seimo sprendimo ar neribotam laikui užkirsti kelio teisėjams pradėti darbą.
Būtent šis ginčas lemia, kad net ir lapkričio 17 d. susirinkimo sprendimai dėl imuniteto gali būti užginčyti. Todėl Lenkijoje prasidėjo kova ne tik dėl Tribunolo, bet ir dėl baudžiamosios atsakomybės.
Lapkričio 7-osios padėtis atskleidžia naują konstitucinės krizės sudedamąją: iki šiol ginčas vyko dėl to, kas teisėtai vadovauja Konstituciniam Tribunolui. Dabar svarstoma, ar ginčijamą vadovybę palaikanti teisėjų grupė gali panaikinti ankstesnių vadovų imunitetą ir atverti kelią baudžiamajam persekiojimui.
Iš to kyla ypač svarbus teisinis klausimas: ar sprendimą dėl teisėjo imuniteto panaikinimo gali priimti teisėjų susirinkimas, kurio sudėties ir kvorumo teisėtumas pats yra ginčijamas?
Vien tai, kad susirinkimo teisėtumas ginčijamas, automatiškai nereiškia, jog jo sprendimai negalioja. Tačiau toks ginčas neišvengiamai kelia klausimą dėl jų teisinio stabilumo. Todėl lapkričio 17-osios susirinkimas gali tapti nauju konflikto židiniu.
Bet svarbiausia išvada, kad Lenkijos konstitucinė krizė per pastarąsias dvi dienas pasikeitė iš esmės – Prezidento ir premjero derybos kol kas neįvyko, Aukščiausiasis Teismas atmetė nušalintų Tribunolo vadovų skundą, o prokuratūra siekia panaikinti jų imunitetą ir vienu atveju sudaryti galimybę prašyti suėmimo.
O tai jau ne ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo vadovybės – tai ginčas dėl to, kas turi teisę vykdyti konstitucinį teisingumą ir kokios teisinės garantijos bus užtikrintos net tiems teisėjams, kurių įgaliojimai ginčijami.
Parengta pagal rp.pl, onet.pl, fakt.pl, apnews.com ir Lenkijos naujienų agentūros PAP pranešimus
