Lietuvoje kilo daug diskusijų apie santykių su Kinija normalizavimą. Tai ne teorinis klausimas, nes Vyriausybės programoje tiesiogiai numatytas siekis atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki kitose Europos Sąjungos valstybėse esančio diplomatinio lygio. Signalų apie būtinybę normalizuoti santykius su Kinija Lietuva gauna iš įvairių užsienio partnerių.
Visos šalys turi tam tikras vertybes, bet negali žlugdyti savęs. Privalu derinti interesus. Politikai turi suprasti, kad tokį dalyką reikia balansuoti ir turėti strategiją. 2021 m. Lietuva tapo sunkiau prognozuojama net už Vengriją arba Slovakiją, kurios kartais siejamos su Rusija: būtent Lietuva tapo vienintele Europos Sąjungos valstybe, kurioje atsidarė Taivaniečių atstovybė. Panašios atstovybės veikia dar 18 Europos Sąjungos valstybių, tačiau jose visose vadinasi Taipėjaus. Visi supranta, kad Vengrijos ir Slovakijos vadovai tai daro ne dėl savo, o dėl valstybės intereso (pigios dujos, nafta ir t. t.), skirtingai nuo Lietuvos, kurios politinę riziką nulėmė vertybinis godumas ar vieno arba kelių žmonių naudos siekis. Buvo kalbama apie lyderystę, bet jei išsišoki vienas ir niekas neina iš paskos, tai yra ne lyderystė, o kvailystė.
Rusija yra suinteresuota kelti skandalus Baltijos valstybėse, gadinti jų reputaciją ir santykius su kitomis valstybėmis, nes tai didina Lietuvos pažeidžiamumą ir kenkia jos ekonomikai. Akivaizdu, kad sprendimas dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atitiko Rusijos interesus, todėl Rusijos įtaką priimant sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo turėtų vertinti Valstybės saugumo departamentas, ypač žinodamas, kad tai buvo vienašališkas Gabrieliaus Landsbergio komandos sprendimas, nesuderintas nei su Seimu, nei su prezidentu, kuris lėmė stabiliai augusio Lietuvos eksporto į Kiniją sumažėjimą šimtais milijonų eurų. Vėliau eksporto apimtys vėl pradėjo didėti, bet 2021 m. lygis nepasiektas iki šiol.
Lietuvos patirti nuostoliai neapsiribojo tiesioginiu eksportu į Kiniją. Lietuvos įmonės buvo įsitraukusios į Europos gamintojų tiekimo grandines, todėl Lietuvoje pagaminti komponentai Kinijos rinką pasiekdavo per Vokietijos ir kitų šalių bendroves. Kinijai pradėjus daryti ekonominį spaudimą ir signalizuoti Europos įmonėms apie galimas pasekmes dėl ryšių su Lietuvos tiekėjais, dalis tokio netiesioginio eksporto taip pat atsidūrė rizikoje.
Taivanui siekiant diplomatinio kitų valstybių pripažinimo, buvo nemažai skandalų – įtarimų ar tyrimų. Vienu atveju buvęs Gvatemalos prezidentas JAV teisme pripažino gavęs milijonines išmokas mainais už politinį sprendimą išlaikyti diplomatinį Taivano pripažinimą.
Gvatemala: 2,5 mln. dolerių už diplomatinį pripažinimą
Buvęs Gvatemalos prezidentas Alfonso Portillo 2014 m. JAV federaliniame teisme pripažino kaltę dėl pinigų plovimo.
Remiantis JAV teisingumo departamento paskelbta informacija, nuo 1999 m. gruodžio iki 2002 m. rugpjūčio A. Portillo gavo 2,5 mln. JAV dolerių kyšio mokėjimų iš Taivano Vyriausybės.
A. Portillo teisme pripažino supratęs, jog mainais už šiuos mokėjimus turės panaudoti savo įtaką tam, kad Gvatemala ir toliau diplomatiškai pripažintų Taivaną. JAV institucijų duomenimis, pinigai buvo išmokėti penkiais Taivano ambasados Gvatemaloje čekiais.
Kosta Rika: parama socialiniam būstui ir tyrimas dėl dingusio milijono
2006 m. Taivanas skyrė 1,5 mln. JAV dolerių paramą Kosta Rikai, kuri, kaip skelbta, buvo skirta būsto projektams nepasiturintiems gyventojams.
Vėliau kilo skandalas paaiškėjus, kad lėšomis buvo apmokama dalis konsultantų.
Atskiras tyrimas pradėtas dėl dar 1 mln. JAV dolerių, kuris buvo Taivano paramos būsto projektui dalis. 2012 m. prokuroras aiškinosi, ar šie pinigai galėjo patekti į buvusio prezidento Óscaro Ariaso įsteigtą Arias Peace Foundation.
Nikaragva: 100 mln. dolerių paskola, bet santykiai su Taivanu vis tiek nutrūko
2019 m. Nikaragvos parlamentas patvirtino 20 metų 100 mln. JAV dolerių paskolą iš Taivano. Tuo metu Danielio Ortegos valdžia patyrė vis didesnę tarptautinę izoliaciją.
Taivano užsienio reikalų ministerija paskolą grindė humanitariniais motyvais ir poreikiu padėti atkurti šalies ekonomiką po neramumų. Tačiau politinio rezultato, kurio ilgainiui galėjo tikėtis Taipėjus, tai neužtikrino.
2021 m. gruodžio 10 d. Nikaragva nutraukė diplomatinius santykius su Taivanu ir perėjo prie Kinijos Liaudies Respublikos pripažinimo.
Papua Naujoji Gvinėja: beveik 30 mln. dolerių ir žlugęs bandymas užmegzti diplomatinius santykius
2006 m. Taivano užsienio reikalų ministerija pervedė 29,8 mln. JAV dolerių į dviejų tarpininkų bendrą banko sąskaitą Singapūre. Pinigai turėjo būti panaudoti siekiant diplomatinių santykių su Papua Naująja Gvinėja. Planui žlugus, pinigai ministerijai nebuvo grąžinti. Vėliau vienam iš tarpininkų buvo pareikšti kaltinimai dėl pasitikėjimo pažeidimo.
Prokurorai teigė, kad jis kartu su bendrininku pasisavino 29,8 mln. JAV dolerių valstybės lėšų. Taivano valdžia tuo pat metu teisiniais būdais siekė prarastas lėšas susigrąžinti. Tuometis užsienio reikalų ministras James Huang bei vicepremjeras Chiou I-jen viešai atsiprašė dėl skandalo, o byla tapo aukšto lygio politinės atsakomybės klausimu.
O kaip Lietuva?
Sprendimo atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje priėmimas ir ypač atstovybės pavadinimo pasirinkimas sukėlė klausimų Lietuvos politinėje erdvėje. 2022 m. TV3 skelbė, kad kai kurie anonimiškai kalbėję tuometės valdančiosios partijos politikai kritiškai vertino sprendimo pasekmių įvertinimą.
Vienas jų svarstė apie tuomečio užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno įtaką Lietuvos politikai Taivano atžvilgiu. M. Adomėno dukra Sofija Adomėnaitė mokėsi Nacionaliniame Taivano universitete. M. Adomėnas gynė Taivaniečių atstovybės pavadinimą, teigdamas, kad „Taipėjus“ yra istorinis eufemizmas ir kad Lietuva santykius plėtoja ne su vienu miestu, o su visu Taivanu.
Akivaizdu, kad kovoje dėl Taivano tarptautinio pripažinimo siekis ginti vertybes istoriškai persipynė su vertybiniu godumu, geopolitika, ekonomine parama, paskolomis, investicijomis ir (atskirais dokumentuotais atvejais) net tiesioginiais neteisėtais mokėjimais.
