Ramūnas Aušrotas. Oi kur reiks tas mergas dėt?

Vakar per LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) posėdį, kur buvo svarstoma nauja Lygių galimybių įstatymo redakcija, LR SADM viceministras Eitvydas Bingelis prasitarė, jog dabar galiojančiame įstatyme esanti išlyga, jog įstatymas yra netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityje, yra siūloma siaurinti tam, kad būtų įgyvendinta Lygių galimybių kontrolieriaus (LGK) idėja fix, jog sutuoktinių tarpusavio santykiuose veiktų tas pats kontrolės mechanizmas kaip vaiko teisių apsaugos sistemoje, kaip analogiją taikant liūdnai pagarsėjusį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 str.

Kitaip tariant, praktikoje tai reikštų, kad LGK, gavęs žmonos (ar vyro) skundą, galėtų nagrinėti pranešimą apie žmonos (vyro) teisių pažeidimą, apklausti sutuoktinius, tikriausiai užpildyti kokią anketą su rizikos faktoriais (LGK su ministerijos pagalba manau lengvai paruoštų), surašyti kokį protokolą, esant smurto artimoje aplinkoje požymiams – informuoti policiją apie galimai padarytą nusikaltimą.

Nustačius žmonos (vyro) teisių pažeidimą, pvz. moters vertimą gaminti vyrui valgyti arba vyro vertimą išnešti šiukšles, tikriausiai partnerio nekaltų prie viešo gėdos stulpo, kaip buvo daroma šviesiais socialistiniais laikais, kai darbinis kolektyvas rūpinosi tarybinės šeimos stabilumu, bet būtų imamasi veiksmingesnių ir modernesnių priemonių, pvz. pora būtų siunčiama į privalomus pozityvaus santuokinio gyvenimo kursai, kuriuos turbūt vestų LGK paruošti politrukai. Na, o jei pažeidimo nerastų, tai bent jau lankstinuką su teisinga informacija paliktų. Juk niekada nežinai, tais vyrais niekada negalima pasitikėti.

Ir visa ši drąsi, tikriausiai Orvelo įkvėpta ateities vizija slepiasi po nekaltai atrodančiu Vyriausybės siūlymu, išlygą formuluoti taip: „LGĮ netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse, išskyrus atvejus, kai tai susiję su prevencinės ir švietėjiškos veiklos vykdymu bei lygių galimybių sklaida.”




Tik man neaišku vienas dalykas: atiminės žmonas ar ne? O jei atiminės, tai kur jas dės? Gal, kaip toje dainoje, „į Rygą, į Rygą, į saldainių fabriką?”

Malonaus klausymo:

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Ką mokslas sako apie sielą?

Artėjančių Vėlinių proga prisiminkime vieną seniausių klausimų, persekiojančių žmones nuo pat mūsų egzistencijos aušros: „Kas mums nutinka po...

Edvardas Čiuldė. Ar Monika Garbačiauskaitė yra kairiojo flango fanatikė?

Kodėl man toks klausimas „pasistojo“? Pastarosiomis dienomis tapo visiškai akivaizdu, kad Monikos Garbačiauskaitės vadovaujamas antinacionalinis transliuotojas idėjų susirėmimo ringe...

Prof. Rasa Čepaitienė. Europos saulėlydis?

  Neseniai mirusio vokiečių sociologo ir ekonomisto Gunnaro Heinsohno 2003 m. išleistas fundamentalus veikalas „Sūnūs ir pasaulinė galia: teroras...

Edvardas Čiuldė. Pasisveikinimai su Gintaru Beresnevičiumi

Daugybę metų prieš Vėlines paprastai sulaukdavome Gintaro Beresnevičiaus straipsnio arba kokios nors studijos, nes svarbiausias jo tyrinėjimo objektas...