2023 m. gegužės 17 d. Seime surengta spaudos konferencija „Ar reikia pyktis su gramatika ir keisti nusistovėjusias moterų pavardžių sudarymo tradicijas?“, kurią inicijavo Seimo Kultūros komiteto narys, LVŽS atstovas Stasys Tumėnas.
Spaudos konferencijoje dalyvavo: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys akademikas Eugenijus Jovaiša, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Lietuvių kalbos instituto (LKI) Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto narys dr. Stasys Tumėnas.
Buvo aptariamas Laisvės frakcijos atstovės Seime Ievos Pakarklytės pasiūlytas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama įteisinti atvejus, „kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia“.
Konferencijoje Seimo narys Eugenijus Jovaiša akcentavo, kad Laisvės partija šitaip siekia įgyvendinti LGBT politiką – kad iš pavardės negalėtum suprasti, ar čia vyras, ar moteris, ar tiesiog žmoga, pvz.,: Smetona, Šarka, Nausėda.
Dar vienas svarbus aspektas – šį pakeitimą stumiančios jėgos stengiasi pataisą dėl galimybės netradiciškai sudarinėti moterų pavardes su galūne -a įkomponuoti į Dobrovolskos įstatymą apie tris raides, vadinamąjį lietuviškų pavardžių slavinimo įstatymą – juk su galūne -(i)a Lietuvoje būna tik slavių moterų pavardės: Cytacka, Rozova.
VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė atkreipė dėmesį į tai, kad keliama juridinė sumaištis, nes nuo 2003 m. galiojančią taisyklę leisti moterų pavardes sudarinėti be moteriškoms pavardėms būdingos priesagos – mergautinės ar ištekėjusios moters – tik pridedant galūnę -ė VLKK patvirtino savo nutarimu, o dabar dėl galūnės -(i)a norima specialaus įstatymo, t. y. skiriasi juridinis lygmuo.
Į klausimą, ar paisoma Konstitucinio Teismo imperatyvaus nurodymo Seimui kalbos dalykų reguliavimą įstatymiškai reglamentuoti tik gavus VLKK išvadą, atsakė VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė. Ji papasakojo, kad sausio mėnesį Pakarklytė teiravosi VLKK nuomonės, o gavusi neigiamą atsakymą toliau su Komisija nebederino.
Lietuvių kalbos instituto atstovė dr. Rita Miliūnaitė pabrėžė būtinybę kalbos politiką įgyvendinti nuosekliai ir pamatuotai, vengiant voliuntaristiškų sprendimų. To siekiant būtina paisyti tiek kalbininkų, tiek ir visuomenės nuomonės.
Mokslininkė neginčijamai įrodė, kodėl dabartinėje lietuviškoje asmenų įvardijimo sistemoje tokios belytės pavardės su -(i)a būtų išimtis. Kita vertus, ji priminė, kad net ir siekiant įteisinti išimtis, to negalima daryti nesužinojus visuomenės nuomonės, neatlikus sociologinių apklausų.
Seimo narys Stasys Tumėnas apibendrino, kad siekis dar labiau liberalizuoti pavardžių sudarymo taisykles turi būti pagrįstas objektyviu reikalingumu, lietuvių kalbos gramatikos taisyklėmis, lietuviškų moterų pavardžių darymo nuostatomis, valstybinės – lietuvių – kalbos konstituciniu statusu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais.
moteriškų pavardžių darkymas – nepriimtinas lietuviškoj kultūroj . Žinoma , „belyčių ” pavardžių įteisinimas reikalingas tik iškrypėlių transgenderių atveju.
Papūtus naujiems vėjams,į lietuvio identitetą galima ir kojas nusivalyti.Ką jau ten bekalbėti apie moteriškų pavardžių galūnes-tai jau tapo mados dalyku ir tiek.
Kas per klausimai? Ko čia nesuprasti?
Taigi galimybės turi būti lygios!
Jei jis Smetona, tai ir ji gali Smetona būti. Ar bent smetona. Arba, kai pasikeičia lytį į mot.g, tada moteris, o kai į vyr.g. atkeičia, vėl vyru bus. Juk mes – už įvairovę? Tai kur problemos? Kodėl sustingus vienoje lytyje likti reikia?