Tautos forumo bendražygis ir Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys Almantas Stankūnas praneša šiek tiek viltingą žinią. Pagaliau sostinės savivaldybės administracija tarsi ketina ar bent žada imtis žingsnių tramdyti daugiabučių namų administratorių savivalę. Istorijos apie kosmines jų „pas savus“ užsakomų paslaugų sąskaitas namų gyventojams iš tiesų gniaužia kvapą.
Almantas Stankūnas. Ar galima sutramdyti daugiabučių namų administratorių savivalę?
Administratoriai su savo „partneriais“ iš tiesų veikia kaip plėšrūs vilkai. Be gailesčio diria paskutinį kailį nuolankioms avims – dažniausiai sugebantiems tik gailiai mekenti, bet neįstengiantiems pajudinti nei piršto apginti save daugiabučių gyventojams. Todėl Almantas Stankūnas apdairiai baigia viltingą žinią blaivaus atsargumo gaidele ir nerimastingu klausimu: ar galiausiai viskas nesibaigs tuo, kad savivaldybės valdininkai ir šį kartą, kaip seniai įpratę, vėl nusilenks nepasotinamų vilkų valiai? Ar vėl viskas nesugrįš į senas vėžes? – klausimas pagrįstas, o atsakymas kybo ore.
Esu linkęs manyti, kad nėra daug vilčių, kad bus didelių ir tvarių pokyčių. Ši iš pažiūros grynai buitinė istorija nuteikia kone filosofiniams apmąstymams. Kas vyksta su lietuviais? Žinau, kaip sunkiai ir pasiaukojamai Almantas Stankūnas ne tik triūsia, bet tikriausia šio žodžio prasme grumiasi dėl lietuviško Vilniaus ateities ir vilniečių gerovės.
Žinau, kiek laiko ir jėgų suryja jo rengiami raštai ir užklausos savivaldybės administracijai ir įvairioms valstybės institucijoms. Jo kalbos strateginiais Vilniaus plėtros ir ateities klausimais paprasčiausiai yra „kita lyga“ – jos taip išsiskiria iš lėkšto biurokratinio ir siaurai techninio plepėjimo savivaldybės veikėjų kabinetuose ir tarybos posėdžio salėje srauto, kad jų pasiklausius akimirksniu tampa akivaizdu, kuo tikras politikas skiriasi nuo beviltiškai mėginančio suvaidinti politiką komunalinių reikalų ūkvedžio.
Žinau apie šias titaniškas Almanto Stankūno pastangas. Bet todėl dar labiau kirba klausimas: ar įmanoma laimėti tokius mūšius vienam?
Namų administratoriai visomis išgalėmis gniauš miestiečių naudą
Nėra abejonių, kad namų administratoriai pašėlusiai spaus pokyčius galinčius įgyvendinti politikus ir valdininkus ir visomis išgalėmis gniauš kiekvieną jų mėginimą nors šį tą padaryti miestiečių naudai.
Kas atsvers ir atrems tą spaudimą? Vienut vienutėlis Almantas Stankūnas – be politinio užnugario, o svarbiausia – be daugiabučių bendrijų ir gyventojų paramos? Kokios dar paramos – kokiai daliai dejuojančių dėl milžiniškų sąskaitų vilniečių apskritai rūpi, kad savivaldybės taryboje yra žmogus, kuris negailėdamas ir netaupydamas savęs kovoja jų kovą? Kaip tokiomis sąlygomis daugiabučių vilkai gali nelaimėti prieš avis ir jų nekirpti, kiek panorėję?
Būna, kad didelės tragedijos priežastys atsiskleidžia per gana nedidelius dalykus. Palyginus – net per smulkmenas. Nors kiek pagalvojus apie jau ne kosmines daugiabučių gyventojų gaunamas sąskaitas, bet apie kosminį abejingumą ir pasyvumą net kai prireikia ginti savo interesus, pradeda kilti klausimai ir galimos priežastys, kodėl lietuviai – turbūt pasyviausia Europoje ir sparčiausiai nykstanti pasaulio tauta. Jie nemoka susitelkti net paprastam bendram tikslui – kartu gintis nuo daugiabučių vilkų. Kas trukdo?
Egoizmas, kuris skatina taikstytis su vilkų savivale ir leistis plėšiamiems net tada, kai parodžius nors trupinėlį drąsos ir solidarumo būtų galima gana lengvai sutramdyti ir pastatyti į vietą plėšrūnus? Gal tai vadintina sunykusiu gebėjimu socialiai kooperuotis ir bendradarbiauti dėl visai tautai svarbių tikslų.
Gražiai sutvarkytos sodybos niekada netaps Tėvyne
Lietuva – išpuoselėtų sodybų kraštas. Gera ir gražu, kai lietuvis neretai iki lengvo pakvaikimo tvarko ir puošia savo sodybą. Bet kokia dalis triūsiančių savo sodybose lietuvių nors kiek sunerimsta ar bent pastebi, kaip šniojamos Lietuvos girios ir sudarkomi gražiausi šalies gamtovaizdžiai?
Jeigu nerūpi ir nepastebi – vadinasi, tos gražiai sutvarkytos sodybos nėra ir niekada netaps Tėvyne. Jeigu lietuvio pasaulis ir toliau bus jo privati sodyba, Lietuva taip ir liks įstrigusi XIX amžiuje, kai ji lietuviams nebuvo Tėvynė, tik dailiomis asmeninėmis tėviškėmis nusėtas žemės plotas.
Džiaugtis tėviške galima neturint Tėvynės – visiems tėviškių savininkams priklausančios bendros gyvenimo erdvės ir atsakomybės už ją jausmo.
Bet tauta – kalba, kultūra, papročiais nuo kitų tautų besiskirianti žmonių bendrija – negali egzistuoti kaip ganykloje besigananti gyvūnų banda.
Ar įmanoma net įsivaizduoti, kad jie pakils ginti savo kalbą, istorinę atmintį, kultūrą?
Tauta egzistuoja tam, kad įsteigtų ir turėtų jos buvimui ne tik fizinį matmenį, bet aukštesnį tikslą ir prasmę suteikiančią tėvynę. Jeigu sodybų šeimininkai ir daugiabučių gyventojai neturi tokio bendro tikslo ir net poreikio gintis bei veikti kartu net tam, kad sutramdytų juos plešiančius vilkus, ką jie apskritai gali?
Kai jie smunka tiek, kad išsižada elementariausios savigynos ir visą jos naštą suverčia ant saujelės tokių pasišventusių kaip Almantas pečių, įmanoma patikėti ir net įsivaizduoti, kad jie pakils ginti savo kalbą, istorinę atmintį, kultūrą – dalykus, kurie mus daro būtent lietuviais, o ne kokia nors kita tauta?
Jeigu tokia tauta nesigina ir nekovoja, ar ji neprivalo, o tiksliau – ar ji nėra pasmerkta išeiti iš pasaulio visiems laikams? O argi nėra akivaizdus ir aiškiausias pasmerktumo nebūčiai ženklas – neįgalumas net paprasčiausiam bendram veiksmui?
Sodybininkai yra nelaimė, iš normalių lankytojų sklypas po sklypo atimantys patraukliausias gamtos vietas . O jau praturtėjęs pilietis, nepaisant visų draudimų, nereikia nė tikrinti , būtinai su sodyba įsitaisys šimtmetrinėje upės ar ežero pakrantėje
Kaip parašyta pozicijoj kitame straipsnyje ‘rask 5 minutes perskaityti’..lietuvis su savo priešistorine kalba yra seniausias planetos žmogus …’ apibendrintas lietuvio sielos geranoriško, meilingo nusiteikimo veidrodis; lietuvio santykio su visa ko, kas jį supa, chrestomatija.’
Niekas iš lietuvio neatims meilingo nusiteikimo vogti ir išnaudoti kitą lietuvį.
Visų bijo – tik lietuvių nebijo, nes už jų nugaros nėr A-bombačkos. Tos, kurią jankiai padovanojo Stalino Rusijai kaip magaryčias už padėjimą nugalabyti konkurentę Vokietiją – Europą. Žinoma, žmonės su dviem aukštaisiais ir didesnėmis pajamomis mokslo pirmūnai mano kitaip.
Nesvaičiok. Nieko jankai Stalinui nepadovanojo, o tik JAV žydeliai jos gamybos technologijas perdavė Rusijos žydeliams. Kaip ir daugelį kitų dalykų. Ir matyt ne už ačiū. Štai ir viskas.
…liewuwis liewuwiui — skaniausias patiekalas,ypac,liezuvis padaze.
Svarbiausios didmiesčio ypatybės: statybos, statybos – ir gyventojų skaičiaus augimas, pralenkianti statybų apimtis ir palaikantis būsto kainas. To pasiekiama susiurbiant į miestus provincijos gyventojus, o pradėjus jų stigti , papildant ateiviais iš kitų kraštų.. Nes didmiestis ne ta vieta kur gimsta daug vaikų; priešingai, dėl miestų augimo valstybėje mažėja gimstamumas. O pelnosi iš to visko miesto valdžią vairuojanti statybininkų ir kelininkų gatvininkų mafija.
…ka cia is kitu krastu….ateiviais is kitu planetu…pvz.,Skverneliais….
Jei būtų pasipūtęs (su ū ilgąja), tai būtų blogai, nes per pasipūtimą negaištų veltui laiko su ***** . Aš irgi- nepasipūtęs, todėl siuntinėjų NS Forumo žinias virš 30-ties adresatų, mėgstančių juodas beretes- pagal Tamstos taiklų pavadinimą „kvailoms kerpamoms avims”. Bet, matyt, kad ta medžiaga, kuri išpūtė, paveikė jų protelius, tai net jei kuolus ant galvų tašytum, jie vis vien nereaguotų. Rusijos carų laikų mužikai ir tai buvo protingesni, nes griausmui sugriaudus, nors žegnodavosi.
…sutinku — jei konserwatorius,tai jau ant visam…
Kaip konservatorius – taip ir Lietuvos miestų rusifikatorius. Švarkelis – polonizatorius.
…kaip jau pamineta auksciau – Skvernelis – marsietis.
Almantas Stankūnas tikrai yra šaunuolis, nes tempia į dienos šviesą Vilniaus m. savivaldybės vagis ir juos aptarnaujančius banditus iš UAB „Vilniaus būstas“.
Tik ką siūlo autorius?!
Pakeisti lietuvį?!
Kaip?
Kad lietuvis nevogtų?! Kad išsižadėtų savo tikrosios religijos?!
Liaukitės!
Lietuvis lauks dantis sukandęs, gali kuolą ant galvos tašyti, lauks savo eilės, kol galės vogti. Todėl ir renka į valdžią tokius, kurie globoja vagis, kaip Vilniaus m. meras.
….jau NS nebeminimas,tik forumas…..nebeminimas ir gerb.Nemunaitis,ne prasciau uz Stankuna dirbantis miesto naudai……net gaila prof.Radzvilo – ir ant lauko pliko,kelios puseles apykreives liko…….stai kuo baigiasi mandrystes,grynakraujyste,pasiputimas……o apie miestiecius,gryna tiesa – kvailos kerpamos avys……beeeeeeeee,neskriauskit musu,mes geeeeri,beeeeee
…primenu ———– kur praejo NS – liko tik griuvesiai…..Tiesos,pati NS,Sinicos,Nemunaicio,Katytes,Ausroto Nepiktdziugauju,o tik konstatuoju ir komentuoju…… ir kitu politiniai lavonai….isskyrus bergzdzius kreipimusis be atsako – jokios apciuopiamos naudos nei kas mate,nei girdejo……o galejo but viskas kitaip – ar tik ne vadovybes bukumo strategines klaidos….a ja jai..
Gerb. Bliu, slogu skaityti rašliavas žmogaus, kuris nemoka lietuvių kalbos ir, kuris drįsta kritikuoti, nežinodamas tikrosios padėties. Niekindamas kitus, su klaidomis rašydamas, niekinate mūsų kalbą. Pozicija turėtų nepraleisti panašių autorių. Tokie „drąsuoliai” tikrai pavojingi, nes jie niekada neneš Lietuvos Trispalvės- tokie neturi pagarbos net sau.