Prof. dr. Vytautas Radžvilas. A. Valotkos persekiojimo pamoka: būti ištikimam savo valstybei – pavojinga mintis

Tautos forumas (TF) paskelbė griežtą reikalavimą nutraukti VKI viršininko A. Valotkos politinį persekiojimą. Dokumente teigiama, kad šio pareigūno atleidimas faktiškai reikštų, jog oficialiu valstybiniu lygmeniu uždegama žalia šviesa ideologiniam lietuvių kalbos lingvacidui. O pasakant aiškiau – sistemingam orveliškam lietuvių kalbos perdirbinėjimui pagal „politkorektišką“ kurpalių.

Toks lietuvių naujakalbės formavimas būtų dvejopas. Viena vertus, įgyvendinant šią išsigimėlišką praktiką būtų pradėti masiškai brukti absurdiški naujadarai – liūdnai pagarsėjusi ŽMOGA yra pirmoji kregždė. Lygiagrečiai tokiais atvejais vyksta sistemingas ir metodiškas kalbos „valymas“ nuo „ideologiškai reakcingų“ žodžių. Tik jie gudriai vadinami tariamai žeidžiančiais – kol kas tai laikoma būtina širma, padedančia paslėpti radikaliai ideologinius lietuvių kalbos „reformatorių“ kėslus.

O tie kėslai – ambicingi ir toli siekiantys. Jeigu kam nors perspektyva nueiti į LNOBT pasižiūrėti ROMŲ BARONĄ atrodo menka smulkmenėlė – tegul toks ideologiškai pažangus pilietis taip ir mano. Bet pats esu linkęs manyti, kad radikali ideologinė lietuvių kalbos inžinerija ir ketinama įgyvendinti per tokias iš pažiūros nekaltas smulkmenėlės. TF pareiškime neatsitiktinai tokių nuolatinių „smulkmenėlių“ sistemingas brukimas į kalbą yra įvardijamas kaip visiškai reali ideologinio lietuvių kalbos lingvacido praktika.

Taip pat verta turėti omenyje, kad A. Valotkos pateiktas komentaras dėl žodžių „čigonas“ ir „negras“ vartojimo nėra vienintelė nesiliaujančių mėginimų susidoroti su juo priežastis. VKI viršininką siekiama žūtbūt atleisti iš pareigų ne tik dėl tariamai kontroversiškų pasisakymų. Iš tikrųjų jis vis užkliūna visiems – liberalui S. Kairiui, socialdemokratams Š. Biručiui ir V. Aleknavičienei – dar ir todėl, kad niekaip neatsikrato keisto ir nepraktiško įpročio sąžiningai tarnauti lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei.

Vykdydamas savo tarnybines pareigas VKI vadovas nepasiduoda užsienio valstybių spaudimui bei vidaus ideologiniams konjunktūrininkams bei prisitaikėliams. Jis tvirtai ir nuosekliai vadovaujasi Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimais. Tik pamanykite – koks įžūlumas: jis išdrįso prabilti, kad visos kitakalbės, o ne tik rusų, mokyklos, turėtų pereiti prie mokymo valstybine kalba, ir nepritarė provokacinei idėjai žymėti kadaise okupuotos Pietryčių Lietuvos ribas vietovardžių lentelėmis ne lietuvių kalba. Ir kaip galima nemesti iš Lietuvos valstybės tarnybos tokio kietasprandžio ir nepalenkiamo lietuvių nacionalisto?!

Todėl dar apmaudžiau, kad A. Valotkos negina nei viena partija ar Seimo frakcija. TF gina VKI vadovą ne tik iš principo, kaip tvirtą Lietuvos patriotą. Bet ir todėl, kad supranta, jog jis yra vienas paskutiniųjų mohikanų Lietuvos valstybės tarnyboje, ištikimai ir ryžtingai ginančių jam „atsidėkojančios“ nuolatiniais mėginimais susidoroti valstybės interesus. Nieko nedarant tokie mohikanai bus greitai „išvalyti“ iki paskutinio, netrukus jų neliks nei vieno.

Geriau nuteikia žinia, kad VTEK šį kartą nepasidavė LSSR laikus primenančiai ideologinei ir politinei isterijai. Vis dėlto nuspręsta nepradėti tyrimo dėl A. Valotkos pasisakymo.

Bet Kultūros ministrė nenuleidžia rankų. Kas žino, ką sugalvos jos sudaryta tyrimo komisija. Likime budrūs ir remkime A. Valotką kiek reikės.

Pagrindinė šios persekiojimo istorijos pamoka aiški. Ištikimai ir sąžiningai tarnauti Lietuvos valstybei – naiviai pavojinga mintis! Lengviausias būdas būti išėstam iš pareigų! Saugiausia – elgtis ir veikti kaip LSSR laikų kolaborantui ir prisitaikėliui.

Nuoroda į Tautos forumo reikalavimą.