Kai Berlyne beveik kasnakt vyksta šaudymai, tai rodo rimtas valstybės saugumo spragas – policija nusivylusi dėl migrantų gaujų konfliktų sostinėje

Pernai Berlyne užfiksuotas rekordinis šaudynių skaičius.

Šūviai Berlyno gatvėse tampa beveik kasnaktiniu reiškiniu, kurį kursto migrantų ir užsieniečių nusikalstamumas. Pastarosiomis savaitėmis sostinę sukrėtė gaujų susišaudymai, o policija, turinti su tuo kovoti, vis labiau nusivilia ne tik nusikaltėliais, bet ir politikais, kurie turėtų ją remti.

Naujausias incidentas įvyko pirmadienio vakarą Šioneburge, kur nušautas 38 metų vyras. Įtariamieji pabėgo ir tebėra laisvėje. Tai ne pavienis atvejis – pareigūnai reaguoja į vieną šaudymą po kito, o Vokietijos policijos profesinė sąjunga (GdP) praranda kantrybę.

GdP atstovas spaudai Benjaminas Jendro socialiniame tinkle „X“ išreiškė daugelio pareigūnų nuomonę: „Būtų puiku, jei politikai pagaliau imtųsi veiksmų.“

Praėjusiais metais Berlyne užfiksuotas rekordinis šaudynių skaičius. Remiantis 2025 m. policijos nusikalstamumo statistika, su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikaltimų (kai buvo grasinama ar šaudyta) skaičius išaugo iki 1 119 – tai 68 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Iš jų 515 atvejų ginklai buvo panaudoti, palyginti su 363 atvejais 2024 m. Berlynas išlieka regionu, kuriame fiksuojama daugiausia su ginklais susijusio smurto visoje Vokietijoje.

SPD vidaus reikalų senatorė Iris Spranger teigia, kad miestas imasi veiksmų. Vokietijos leidiniui BZ ji sakė: „Netoleruoju ginkluotų konfliktų mūsų mieste“ ir paragino taikyti „nulinę toleranciją neteisėtam ginklų laikymui“.

Tačiau Jendro šias deklaracijas vertina skeptiškai: „Vyksta per mažai.“

FDP Berlyno skyriaus vadovas Christophas Meyeris situaciją apibendrino tiesmukai: „Kai Berlyne beveik kiekvieną naktį šaudoma, valstybė susiduria su didžiule vykdymo problema – tai ne nuomonė, o realybė.“

GdP siūlo plėsti vaizdo stebėjimą ir dirbtinio intelekto pagrindu veikiančias stebėjimo priemones, tačiau, pasak Jendro, tam trūksta finansavimo. „Tokios išlaidos net nėra numatytos biudžete“, – pabrėžė jis. Tyrimų daugėja greičiau, nei pareigūnai spėja juos nagrinėti: „Mes nebespėjame.“

Nors neseniai atnaujintas įstatymas suteikė vilčių, be finansavimo jis, anot Jendro, lieka „tuščias apvalkalas“. Jo vertinimu, trūksta ir bendros politinės krypties: „Nėra vieningos strategijos – viskas dažnai apsiriboja deklaracijomis.“

Berlyno klanų smurtas

Norint suprasti situaciją, būtina pažvelgti į praeitį. Arabų kilmės nusikalstamos grupuotės Berlyne jau seniai garsėja smurtu ir įžūliais nusikaltimais. Dažnai vadinami klanais, jų nariai daugiausia atvyko kaip pabėgėliai iš Libano pilietinio karo laikotarpiu ir kitų Artimųjų Rytų regionų. Jie užsiima narkotikų prekyba, nelegaliais lošimais, prostitucija ir reketu.

Pastaruoju metu ši nusikalstama sistema įgavo naują pavojingą formą. Policija praneša apie naujos grupuotės, vadinamos „Daltonais“, atsiradimą. Prokurorai šiuo metu vykdo apie 200 tyrimų, susijusių su šia ir panašiomis grupėmis. Teigiama, kad gauja taikosi į kurdų kilmės prieglobsčio prašytojus, vilioja juos pinigais ir statusu, o kai kurie jų buvo verbuojami prieglobsčio centruose.

Padėtį dar labiau destabilizavo sausį mirusio organizuoto nusikalstamumo veikėjo Mehmeto K., pravarde „kurdas Mehmetas“, mirtis. Jo laidotuvėse viešajai tvarkai užtikrinti prireikė apie 500 policininkų. Vienas jo aplinkos asmuo Vokietijos transliuotojui RBB teigė: „Dabar Berlyne prasideda chaosas. Visi nori iškilti. Be Mehmeto viskas tik blogės.“

Politikų vertinimai

CDU politikas Burkardas Dreggeris kritiką valdžiai atmeta ir vadina ją „visiškai nepagrįsta“. Jis nurodo specialų padalinį „Ferrum“, kuris nuo lapkričio pradėjo 260 tyrimų, išdavė 13 arešto orderių ir konfiskavo 18 šaunamųjų ginklų.

SPD atstovas Martinas Matzas siūlo griežtinti atsakomybę už neteisėtą ginklų laikymą, paverčiant jį nusikaltimu, tačiau pripažįsta, kad tai galima padaryti tik federaliniu lygmeniu.

Žaliųjų politikas Vasilijus Franco situaciją apibūdino atvirai: „Liūdna tiesa ta, kad sėkmė kovojant su organizuotu nusikalstamumu yra ribota.“

Tarptautinis aspektas

Padėtį komplikuoja ir tarptautinis nusikalstamų tinklų pobūdis. Per vienerius metus Berlyne užfiksuoti 246 kūno sužalojimo atvejai, trys žmogžudystės, 48 sunkaus sužalojimo atvejai, 81 nusikaltimas prieš asmens laisvę, 21 ginklų ir sprogmenų pažeidimas bei 21 apiplėšimas.

Policija perspėja, kad dėl „Daltonų“ tarptautinių ryšių problemos neįmanoma išspręsti vien vietos lygmeniu – įtariamas grupuotės lyderis veikia už Vokietijos ribų.

Tai rodo, kad smurtas Berlyno gatvėse yra ne tik vietos policijos iššūkis, bet ir platesnės tarptautinės nusikalstamos infrastruktūros dalis, kuri mieste formavosi dešimtmečius, o skirtingos valdžios institucijos iki šiol stengiasi ją suvaldyti.

 „Remix News“ redakcija