Priekaištai mitingo prieš migraciją organizatoriams: tai nėra kova prieš migraciją – abstraktus kaltinimas „godžiam verslui“ nieko nereiškia

TAUTOS FORUMAS: PARTIJOS TIKSLAS NĖRA TIK INFORMUOTI VISUOMENĘ

Tautos forumas (TF) išplatino pareiškimą dėl spalio 3-iąją Nacionalinio susivienijimo (NS) surengto mitingo Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje. Jis dėkoja visiems žmonėms, kurie nepabūgo viešai išreikšti susirūpinimo dėl masinės imigracijos keliamos grėsmės Lietuvos ateičiai. Tačiau pabrėžė, kad politinės partijos tikslai negali apsiriboti vien visuomenės informavimu apie grėsmes.

Visuomenė bunda iš apatijos, bet vien šūkių nepakanka

TF pareiškime sakoma, kad šis Vilniuje įvykęs NS mitingas „Stabdykite masinę imigraciją!“ atskleidė neabejotinai reikšmingą dalyką – Lietuvos visuomenė pagaliau pradeda busti iš apatijos ir sąstingio. Problema, kurią sisteminė žiniasklaida mėgino apklijuoti įvairiomis etiketėmis, šiandien subūrė žmones į viešąją aikštę.

Lietuvos piliečiai pagaliau ėmė domėtis, kokia Lietuva bus po dešimties ar dvidešimties metų, kas lems jos demografinę bei kultūrinę ateitį ir ar lietuvių tauta išliks savo valstybės šeimininkė.

Sveikintina, kad šį klausimą iškėlė Nacionalinis susivienijimas – politinė jėga, steigta kaip pilietinės savigynos sąjūdis, turėjęs kovoti dėl tautos išlikimo ir ginti valstybės suverenitetą. Tačiau vien todėl, kad Lietuvoje nėra kitos politinės jėgos, kuri aiškiai suvoktų ir nuosekliai įvardytų masinės imigracijos keliamą realią grėsmę lietuvių tautos ir valstybės išlikimui, šiai partijai taikytinas aukštesnis politinio aiškumo ir atsakomybės matas. Juolab kad nemažai Tautos forumo narių patys dalyvavo steigiant Nacionalinį susivienijimą.

Masinės imigracijos priežastys – ES politika ir verslo interesai

Pareiškime pabrėžiama, kad per kelerius metus drastiškai išaugę imigracijos į Lietuvą mastai sukėlė didžiulę grėsmę lietuvių tautos ir valstybės išlikimui. Apie tai teisingai kalbėta NS surengtame mitinge, tačiau TF nuomone, mitingas ir jame pasakytų kalbų turinys priminė dar vieną proimigracinį renginį.

TF vertinimu, šių procesų neįmanoma suprasti atsietai nuo Europos Sąjungos multikultūrizmo ideologijos ir „atvirų sienų“ politikos, kurią Tautos forumas laiko viena svarbiausių Europos nacionalinių valstybių silpnėjimo priežasčių.

Pareiškime dabartinė ES migracijos politika lyginama su sovietmečiu vykdyta tautų perkėlinėjimo ir maišymo politika, kurios padarinius Lietuva patyrė okupacijos metais. TF nuomone, ES Migracijos ir prieglobsčio paktas nekeičia šios politikos esmės, o tik siekia nekontroliuojamą migraciją pakeisti reguliuojama ir planuojama imigracija.

Buvusioji I. Šimonytės vyriausybė, TF vertinimu, uoliai vykdė šią politiką, sudarydama sąlygas sparčiai augti užsieniečių skaičiui Lietuvoje ir tenkindama pigios darbo jėgos siekiančių verslo struktūrų interesus. Dabartinė „kairioji“ vyriausybė, deklaruodama „kontroliuojamos imigracijos“ politiką, iš esmės tęsia tą patį kursą, tik lankstesnėmis priemonėmis. Tai nėra antiimigracinė politika, nes vykstančios imigracijos mastai lemia tik Lietuvos kolonizacijos spartą – taigi ,,kontroliuojama imigracija“ įgalina tik daugiau ar mažiau lėtinti kolonizacijos tempą ir ilgiau pratęsti imigrantų užgožiamos tautos agoniją, leisdama jai neskausmingiau prisitaikyti prie nuolatos gausėjančios atvykėlių dalies savo šalyje, – sakoma pareiškime.

Tautos forumas pabrėžia, kad Lietuvai neužtenka vien administruoti imigracijos srautus – būtina vykdyti savarankišką, nacionalinius interesus ginančią migracijos politiką.

Mitinge nutylėti esminiai politiniai klausimai

TF pareiškime pažymi, kad Nacionalinio susivienijimo mitinge iš esmės buvo apsiribota trimis reikalavimais – mažinti imigrantų skaičių, uždaryti darbo jėgos verbavimo centrus užsienyje ir deportuoti nusikaltusius imigrantus. Tačiau tai tėra administraciniai sprendimai, nekeičiantys pačių migracijos politikos pagrindų.

Mitinge nebuvo iškeltas svarbiausias klausimas – Lietuvos valstybės teisė savarankiškai kontroliuoti savo sienas ir spręsti, kas, kiek ir kokiomis sąlygomis gali atvykti bei pasilikti jos teritorijoje.

Taip pat nutylėti du esminiai tarptautiniai dokumentai – Jungtinių Tautų pasaulinis susitarimas dėl migracijos ir ES Migracijos ir prieglobsčio paktas. O TF nuomone, norint vykdyti savarankišką migracijos politiką, būtina atsisakyti suverenitetą šioje srityje ribojančių įsipareigojimų, pirmiausia prievolės dalyvauti ES nustatomuose privalomuose solidarumo mechanizmuose.

Mitinge nebuvo aiškiai įvardytos ir pagrindinės verslo struktūros, darančios įtaką Lietuvos migracijos politikai – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija bei kitos stambaus verslo interesų organizacijos. TF įsitikinimu, abstraktus kaltinimas „godžiam verslui“ nieko nereiškia, jeigu nesiūloma konkrečių priemonių jo politinei įtakai kontroliuoti.

Nutylėti svarbiausi politiniai ir praktiniai klausimai

Pasitelkus miglotą ir neapibrėžtą „masinės imigracijos“ vaizdinį, konkreti politinė ir praktinė problema buvo abstrakčiai sugrėsminta, siekiant emociškai paveikti mitingo dalyvius bei jo transliaciją ar vaizdo įrašą mačiusius šalies piliečius, sukelti jiems bendrą pavojaus įspūdį ir nukreipti dėmesį nuo esminio klausimo – kokia yra konkreti mitingo organizatorių pozicija jų pačių iškeltos problemos atžvilgiu, – sakoma pareiškime.

NS, kaip ir visoms parlamentinėms partijoms, būtinas politinis sąžiningumas

Tautos forumas atkreipia dėmesį į esminį prieštaravimą: Nacionalinis susivienijimas reikalauja stabdyti masinę imigraciją, tačiau nepasako, kokio masto darbo jėgos imigraciją pats laiko priimtina.

TF vertinimu, neįvardijant ir nekeliant uždavinio tinkamai kontroliuoti verslo struktūrų, kurios reikalauja darbo jėgos imigracijos kvotų ir faktiškai diktuoja jų dydį Vyriausybei, taip pat vengiant nurodyti NS priimtiną („nemasinę“) imigrantų kvotą, yra išsaugoma galimybė partijai, hipotetiškai patekus į valdžią, užkulisiuose tyliai ir gražiai susitarti su ,,godaus verslo“ atstovais dėl „masinės“ ir „nemasinės“ imigracijos skaičių.

Jeigu partija pripažįsta darbo jėgos iš užsienio poreikį, ji privalo viešai nurodyti, kokia metinė imigracijos kvota nebeatrodytų masinė.

Priešingu atveju atsiranda galimybė manipuliuoti skaičiais. Pvz., paskelbti, kad 40 tūkstančių atvykstančių darbuotojų per metus yra masinė imigracija, o 35 tūkstančiai – jau nebe.

Nutylėtos problemos prisidengiant deklaracijomis

Pareiškime pabrėžiama, kad mitinge taip pat nutylėti esminiai klausimai: laikinųjų darbo leidimų sistema, imigrantų šeimų susijungimo sąlygos, ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje reguliavimas ir tarpvalstybiniai susitarimai dėl užsienio darbuotojų įdarbinimo.

Neaišku ir tai, kokia sistema pakeistų uždaromus darbo jėgos verbavimo centrus, jeigu užsienio darbuotojų poreikis ir toliau būtų pripažįstamas.

Vengta priimti nors kokį oficialų dokumentą

TF pareiškime atkreipiamas dėmesys, kad mitinge nebuvo priimta jokios oficialios rezoliucijos ar pareiškimo, kuriame būtų aiškiai įvardyti organizatorių politiniai tikslai ir įsipareigojimai Lietuvos visuomenei. Mitingo šūkis „Stabdykite masinę imigraciją!“ buvo adresuotas tarsi visiems kitiems, tačiau liko neaišku, ką konkrečiai šiuo klausimu įsipareigoja padaryti pati mitingą organizavusi partija.

Susidarė įspūdis, kad tai buvo ne tiek kvietimas bendrai politinei kovai, kiek mėginimas reikalauti ryžtingų veiksmų iš kitų politinių jėgų, pačiai partijai vengiant konkrečių įsipareigojimų, – teigiama pareiškime. Todėl neišvengiamai kyla klausimas, ar tikrasis mitingo tikslas buvo sustabdyti masinę imigraciją, ar pasinaudoti visuomenei aktualia problema siekiant politinio žinomumo ir rinkėjų paramos artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

Tautos forumas, įvertinęs Nacionalinio susivienijimo surengto mitingo ypatumus, konstatavo:

Pirma, spalio 3-iosios mitingas buvo svarbus, nes į viešąją erdvę sugrąžino Lietuvos demografinei, kultūrinei ir politinei ateičiai lemtingą klausimą. Tačiau bundančios visuomenės nebegalima migdyti pusiniais atsakymais ir miglotais pažadais – ji turi teisę reikalauti iš politikų daugiau, negu šūkių.

Antra, mitingas parodė, kad Nacionalinis susivienijimas nesiryžta nuosekliai ginti steigiant deklaruotų ir kurį laiką realiai siektų įgyvendinti savo programinių principų, ypač siekio tvirtai ginti Lietuvos valstybės suverenumą. Neapibrėžtas reikalavimas stabdyti masinę imigraciją, TF vertinimu, iš esmės reiškia pritarimą Briuselio aprobuotai „kontroliuojamos imigracijos“ politikai, kuri tik sušvelnina „atvirų sienų“ politikos padarinius, bet nekeičia jos esmės.

Trečia, Nacionalinis susivienijimas neperžengė ES įtvirtinto nuosaikesnio imigracijos politikos kurso, kuriuo vadovaujasi ir Lietuvos valdančiosios partijos bei TS-LKD krikdemiškasis sparnas. TF nuomone, toks kursas gali tik sulėtinti, bet ne sustabdyti lietuvių tautos išstūmimo iš jos istorinės žemės procesą. Todėl mitingas suteikė vilčių, tačiau kartu atskleidė, kad Lietuvoje vis dar nėra tikros antiimigracinės politinės jėgos, pasiryžusios ginti lietuvių tautos išlikimą ir valstybės suverenitetą.

Dėl tikrųjų mitingo tikslų

Tautos forumas mano, kad Nacionalinis susivienijimas privalo išsklaidyti visuomenės abejones, jog spalio 3-iosios mitingas nebuvo tik dėl siekio patekti į savivaldybių tarybas surengta priešrinkiminės reklamos akcija. Todėl ragina Nacionalinį susivienijimą:

• viešai ir oficialiai paskelbti savo poziciją dėl JT pasaulinio susitarimo dėl migracijos ir ES Migracijos ir prieglobsčio pakto, aiškiai nurodant, kurioms jų nuostatoms pritaria, kurioms prieštarauja ir kokių konkrečių politinių bei teisinių veiksmų ketina imtis;
• aiškiai apibrėžti partijos poziciją dėl laikinųjų darbo leidimų, jų sąsajos su darbo santykiais, imigrantų šeimų susijungimo ir ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje sąlygų, laikantis žmogaus teisių apsaugos reikalavimų.
• pateikti konkrečias įstatymų pataisas, užtikrinančias verslo interesų grupių įtakos migracijos politikai skaidrumą ir kontrolę, darbdavių atsakomybę už užsienio darbuotojų įdarbinimą bei socialines garantijas;
• pasiūlyti alternatyvų užsienio darbuotojų atrankos ir įdarbinimo modelį, jeigu siekiama uždaryti jų verbavimo centrus užsienyje, ir išdėstyti poziciją dėl Lietuvos tarpvalstybinių darbo migracijos susitarimų.

Tautos forumas pabrėžia: politinės partijos tikslas nėra vien informuoti visuomenę apie pavojus. Jos pareiga – aiškiai įvardyti sprendimus, prisiimti už juos politinę atsakomybę ir siekti juos įgyvendinti.

Pridedamas visas pareiškimo tekstas.

Politinei partijai Nacionalinis susivienijimas
Lietuvos politinėms partijoms
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Visuomenei ir žiniasklaidai

TAUTOS FORUMO
PAREIŠKIMAS

Vilnius, 2026 m. spalio 12 d.

PARTIJOS TIKSLAS NĖRA TIK INFORMUOTI VISUOMENĘ

2026 m. spalio 3 d. Vilniuje įvykęs Nacionalinio susivienijimo mitingas „Stabdykite masinę imigraciją!“ atskleidė neabejotinai reikšmingą dalyką – Lietuvos visuomenė pagaliau pradeda busti iš apatijos ir sąstingio.

Problema, kurią sisteminė žiniasklaida mėgino apklijuoti įvairiomis etiketėmis, šiandien subūrė žmones į viešąją aikštę. Lietuvos piliečiai pagaliau ėmė domėtis ne tik tuo, kiek žmonių atvyksta į mūsų šalį, bet ir tuo, kokia bus Lietuva po dešimties, dvidešimties ar trisdešimties metų, klausti kas spręs jos demografinę ir kultūrinę ateitį, ar lietuvių tauta savo valstybėje išliks šeimininkė.

Todėl Tautos forumas pirmiausia nuoširdžiai dėkoja visiems žmonėms, kurie spalio 3-iąją atėjo į Nacionalinio susivienijimo surengtą mitingą. Dėkoja žmonėms, kurie nepabūgo viešai pasakyti, kad masinė imigracija Lietuvai yra pražūtinga, ir visiems, kurie atėjo ne dėl partijų tarpusavio kovų, bet todėl, kad jiems rūpi Lietuva.

Labai simboliška, kad tokį mitingą surengė būtent Nacionalinis susivienijimas – politinė jėga, kuri buvo steigiama kaip pilietinės savigynos sąjūdis, turėjęs žadinti visuomenės tautinę ir valstybinę sąmonę, grąžinti į viešąjį gyvenimą klausimus apie tautos išlikimą, nacionalinį suverenitetą ir Lietuvos valstybės paskirtį. Todėl galima tik sveikinti tai, kad po daugelio metų slogios tylos, masinės imigracijos klausimas pagaliau buvo iškeltas viešai ir garsiai.

Tačiau vien todėl, kad Lietuvoje nėra kitos politinės jėgos, kuri aiškiai suvoktų ir nuosekliai įvardytų masinės imigracijos keliamą realią grėsmę lietuvių tautos ir valstybės išlikimui, Nacionaliniam susivienijimui yra taikomas aukštesnis politinio aiškumo, nuoseklumo ir atsakomybės matas, juolab kad nemažai Tautos forumo narių patys dalyvavo kuriant Nacionalinį susivienijimą (NS), jie NS steigėjai ir sieja su šia politine jėga viltį, kad NS taps nuosekliu tautinių ir valstybinių interesų gynėju.

Todėl neatsiribodamas nuo Nacionalinio susivienijimo ištakų ir jo pirminės misijos Tautos forumas turi pareigą pasakyti ir tai, ko niekas nesiryžta įvardinti:

1. Per kelerius metus drastiškai išaugę imigracijos į Lietuvą mastai sukėlė didžiulę grėsmę lietuvių tautos ir valstybės išlikimui. Apie tai teisingai kalbėta spalio 3 d. NS surengtame mitinge ,,Stabdykite masinę imigraciją!“ Vis dėlto mitingas ir jame pasakytų kalbų turinys priminė dar vieną proimigracinį renginį.

2. Tautos forumas ne kartą yra pabrėžęs, kad Europos tautų pakeitimas vadinamosiomis multikultūrinėmis, nebeįstengiančiomis turėti savų nacionalinių valstybių, visuomenėmis nuo pat pradžių buvo ir liko kertinis Europos Sąjungos (ES) integracijos principas. Jį įmanoma įgyvendinti tik laikantis ,,atvirų sienų“ politikos, atveriančios kelią masinei migracijai iš trečiųjų, ypač kultūriškai kuo svetimesnių šalių. Ši multikultūrizmo ideologija grindžiama imigracijos politika daugelį metų buvo vykdoma kitose ES šalyse ir pradėta vykdyti Lietuvoje.

3. Po Lisabonos sutarties ir sprendimo kurti centralizuotą ES „federaciją“ buvo pradėta toleruoti ir net skatinti forsuojama masinė imigracija – jos simboliu tapo A. Merkel sprendimas įleisti į Vokietiją milžiniškus ir demografinį bei kultūrinį ES šalių veidą radikaliai keičiančius imigrantų srautus.

4. Tokia migracijos politika iš esmės niekuo nesiskiria nuo SSRS vykdytos „internacionalinės“ tautų perkėlinėjimo, maišymo ir lydimo į „naują istorinę žmonių bendriją“, vadintą „sovietine liaudimi“, politikos. Šios politikos tikslas buvo sunaikinti tautas ir pakirsti jų gebėjimą sukurti nepriklausomas valstybes.

5. Analogiška vykdoma Briuselio viršūnių politika sukėlė visapusišką ir vis gilėjančią ES krizę – nekontroliuojamai plūstantys imigrantai tapo nepakeliama ekonomine ir socialine našta juos masiškai įsileidusioms valstybėms, jų visuomenes destabilizuojančiu veiksniu ir gilėjančių vidaus priešpriešų bei politinių konfliktų priežastimi.

6. Į tai pagaliau buvo priversti reaguoti ir multikultūrizmo ideologija besivadovaujantys ES politiniai sluoksniai, nenoromis sutikę priimti vadinamąjį ES imigracijos ir prieglobsčio paktą. Tačiau šiuo paktu neatsižadėta multikultūrizmo ir atvirų sienų politikos – ji tik „pragmatiškai“ pritaikyta prie pasikeitusių aplinkybių. Pakto paskirtis – suvaržyti ir apriboti stichinį ir nekontroliuojamą imigrantų plūdimą į ES pakeičiant jį taisyklėmis ir procedūromis, leidžiančiomis įgyvendinti kontroliuojamą imigraciją ir planingą ES šalių kolonizaciją primetant valstybėms, be senųjų reikalavimų, ir privalomas priimti imigrantų kvotas.

7. Buvusioji I. Šimonytės vadovaujama „dešinioji“ vyriausybė vykdė ankstesniąją radikaliai ideologizuotą ES imigracijos politiką ir per trumpą laiką sąmoningai įsileido šimtus tūkstančių imigrantų, nepaisydama nei dėl to kilusių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui, nei VSD perspėjimų. Minėta vyriausybė beatodairiškai, ignoruodama pasekmes, įgyvendino ideologinį bei politinį ES keliamą uždavinį žūtbūt pakeisti demografinį šalies balansą sumažinant lietuvių tautybės bei vietinių gyventojų dalį šalyje. Taip pat uoliai buvo vykdomas įtakingų verslo struktūrų reikalavimas pakeisti lietuvius darbuotojus pigesne iš užsienio įvežama darbo jėga.

8. Dabartinė „kairioji“ vyriausybė mėgina pereiti prie naujosios „pragmatiškesnes“ ir lankstesnės, Briuselio aprobuotos ir ES migracijos paktu įteisintos imigracijos politikos, kuriai ideologiškai atstovauja vadinamieji dešiniosios krypties šalininkai Lietuvoje. Ši naujoji politika leidžia saugiai, išvengiant konflikto su Briuseliu, atvirai kalbėti apie „masinės imigracijos“ keliamus grėsmes bei pasitelkti įvairius praktinius argumentus reikalaujant mažinti imigracijos mastus, pirmiausia įsivežamų darbuotojų iš užsienio skaičių. Būtent šiuo ES imigracijos politikos „pragmatiniu“ poslinkiu – siekiu pereiti nuo nelegalios stichinės prie legalios tvarkingos imigracijos – mėgina pasinaudoti dabartinė taip pat proimigracinė vyriausybė, deklaruojanti pasiryžimą vykdyti „kontroliuojamos imigracijos“ politiką.

9. Tačiau tai nėra antiimigracinė politika, nes vykstančios imigracijos mastai lemia tik Lietuvos kolonizacijos spartą – taigi „kontroliuojama imigracija“ įgalina tik daugiau ar mažiau lėtinti kolonizacijos tempą ir ilgiau pratęsti imigrantų užgožiamos tautos agoniją, leisdama jai neskausmingiau prisitaikyti prie nuolatos gausėjančios atvykėlių dalies savo šalyje.

10. Pažymėtina, kad analogiškomis nuostatomis vadovavosi ir Maskvos kolonijinei politikai nedrįsę atvirai pasipriešinti aneksuotos Lietuvos patriotiškesni administratoriai, panašiais būdais mėginę mažinti iš SSRS „broliškų respublikų“ siunčiamų imigrantų srautus. Jie ieškodavo ir kartais rasdavo argumentų užkirsti kelią vadinamosioms sparčiosioms komunistinėms arba komjaunimo statyboms, į kurias plūsdavo geresnio gyvenimo „mažojoje Amerikoje“ (šitaip neretai būdavo apibūdinama Lietuva) ieškoję „internacionalistai“ iš tolimiausių SSRS regionų.

11. Šie neabejotini panašumai primena, kad Lietuvoje nebuvo ir iki šiol nėra nacionalinius interesus ginančių antiimigracinių vyriausybių. Kitaip negu daugelyje ES šalių, Lietuvoje taip pat nėra ir parlamentinių antiimigracinių politinių partijų bei joms atstovaujančių politikų. Priešingai, kaip ir SSRS okupacijos laikotarpiu, Lietuvoje egzistuoja tik radikaliai ideologizuotos ir pragmatiškiau orientuotos proimigracinės politikos šalininkų grupės. Skirtumas nuo sovietmečio yra tik tas, kad sovietmečiu mėginusieji lėtinti imigraciją, buvo priversti tai daryti slapčia, o dabartiniai jos stabdytojai gali viešai deklaruoti savo siekius.

Būtent šiame istoriniame ir politiniame kontekste vertinant Nacionalinio susivienijimo organizuotą protesto prieš imigraciją mitingą, pabrėžtini yra šie įvykusio renginio ypatumai:

12. Mitinge nebuvo keliamas principinis ir svarbiausias – Lietuvos teisės kontroliuoti savo valstybės sienas klausimas, o kelti iš esmės „kuklūs neprovokuojantys reikalavimai“ – sumažinti bendrą imigrantų skaičių, panaikinti darbo jėgos verbavimo centrus užsienio šalyse ir deportuoti nusikaltusius imigrantus. Deja, tai tėra administraciniai ir vadybiniai reikalavimai. Jie yra daliniai ir kosmetiniai esamos politinės problemos sprendimai, skirti techniškai reguliuoti ir optimizuoti legalios imigracijos srautus. Tai visiškai atitinka ES imigracijos ir prieglobsčio pakto nuostatas. Tuo tarpu realiai sustabdyti „masinę imigraciją“ įmanoma tik valstybei susigrąžinus teisę kontroliuoti sienas, ir ne tik fiziškai ją saugoti, bet pirmiausia spręsti, kas turi teisę patekti ir kiek bei kokiomis sąlygomis pasilikti Lietuvos teritorijoje.

13. Mitinge nebuvo keliami dar du esminiai politiniai imigracijos klausimai. Nebuvo paminėti svarbiausi tarptautiniai dokumentai, kuriais ideologiškai ir teisiškai yra grindžiama ES vykdoma „atvirų sienų“ politika, griaunanti valstybių suverenią teisę kontroliuoti savo sienas, tai Jungtinių Tautų Migracijos paktas ir dabartinės redakcijos Europos Sąjungos imigracijos ir prieglobsčio paktas. Todėl nebuvo nė žodžiu neužsiminta, jog tam, kad Lietuvos valstybė vykdytų savarankišką migracijos politiką, absoliučiai būtina sąlyga – denonsuoti jos suverenitetą migracijos srityje pažeidžiančius susitarimus dėl abiejų paktų ir pirmiausia nedelsiant atmesti ES migracijos ir prieglobsčio pakte įtvirtintą prievolę dėl privalomų priimti imigrantų kvotų.

14. Mitingo metu demonstruotas plakatas, kuriame raginama nepaaukoti Lietuvos pigią darbo jėgą įsivežančio „godaus verslo“ interesams. Tačiau be šio deklaratyvaus šūkio buvo vengiama konkrečiai ir aiškiai įvardyti penkias stambaus verslo struktūras, kurios ne tik daro didžiulę įtaką imigracijos mastams, bet faktiškai diktuoja šalies vyriausybėms pamatines valstybės migracijos politikos nuostatas. Tai Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Investuotojų forumas ir jį vėliau pakeitę Pramonės ir prekybos rūmai. Būtent jie yra tikrieji „masinės imigracijos“ užsakovai. Jų įvardijimas abstrakčiu „godaus verslo“ vaizdiniu tėra emocinis apibūdinimas, nereikalaujantis sukurti šių struktūrų viešosios kontrolės mechanizmo, kuris įgalintų apriboti jų neproporcingai didelę politinę galią ir daromą poveikį migracijos procesams.

15. Mitinge buvo pagrįstai kritikuojami demagogiški politinių oponentų teiginiai, kuriais mėginta neigti sparčiai augančius imigracijos į Lietuvą mastus ir menkinti jos keliamus pavojus. Taip pat buvo parodyta, kad per palyginti trumpą laikotarpį užsieniečių skaičius Lietuvoje smarkiai išaugo. Tačiau, susitelkus vien į šių melagingų teiginių kritiką ir nutylint svarbiausius politinius ir praktinius klausimus, iš esmės buvo pasukta tuo pačiu keliu ir nuslysta į atvirkščią kraštutinumą. Pasitelkus miglotą ir neapibrėžtą „masinės imigracijos“ vaizdinį, konkreti politinė ir praktinė problema buvo abstrakčiai sugrėsminta, siekiant emociškai paveikti mitingo dalyvius bei jo vaizdo įrašą mačiusius šalies piliečius, sukelti jiems bendrą pavojaus įspūdį ir nukreipti dėmesį nuo esminio klausimo – kokia yra konkreti mitingo organizatorių pozicija jų pačių iškeltos problemos atžvilgiu.

16. Nacionalinis susivienijimas, kaip ir kitos šalies parlamentinės partijos, iš esmės neneigia darbo jėgos iš užsienio poreikio, bet kartu pripažįsta, kad tam tikro masto imigracija yra būtina ir neišvengiama. Todėl, reikalaujant iš kitų partijų stabdyti masinę imigraciją, yra būtinas politinis sąžiningumas bent apytiksliai nurodyti, kokia metinė darbo jėgos imigracijos kvota yra priimtina Nacionaliniam susivienijimui, kad tokia imigracija nebebūtų laikoma masine. Tačiau mitinge tai nebuvo padaryta.

17. Neįvardijant ir nekeliant uždavinio tinkamai kontroliuoti verslo struktūrų, kurios reikalauja darbo jėgos imigracijos kvotų ir faktiškai diktuoja jų dydį Vyriausybei, taip pat vengiant nurodyti Nacionaliniam susivienijimui priimtiną („nemasinę“) imigrantų kvotą, yra išsaugoma galimybė partijai, hipotetiškai patekus į valdžią, užkulisiuose tyliai ir gražiai susitarti su „godaus verslo“ atstovais dėl „masinės“ ir „nemasinės“ imigracijos skaičių. Pvz., būtų galima susitarti ir įtikinėti visuomenę, kad 40 000 darbuotojų metinė kvota jau reikštų „masinę“, o 35 000 – dar „nemasinę“ imigraciją. Tad jeigu kasmet būtų išnaudojama visa kvota, pirmuoju atveju per dešimt metų į šalį atvyktų 400 000 užsieniečių, antruoju – per tą patį laikotarpį „tik“ 350 000. O tai sudaro sąlygas manipuliuoti „masiškumo“ sąvoka, kuri leidžia formaliai deklaruoti kovą su masine imigracija, o praktiškai tęsti didelio masto darbo jėgos įvežimą, kuris, šios kritikos požiūriu, dera su ES migracijos ir prieglobsčio pakto kontekste plėtojama kontroliuojamos legalios imigracijos politika ir tuo, ką jos kritikai vadina planinga kolonizacija.

18. Mitinge žodžiais išsakytas reikalavimas sumažinti bendrą imigrantų skaičių vertintinas kaip mažai ką reiškianti deklaracija, nes nebuvo pasakyta, ar leidimai atvykti į Lietuvą turėtų būti suteikiami tik aukštą pridėtinę vertę kuriantiems specialistams, ar ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojams. Šį neapibrėžtumą sustiprina ir abejones kelia dėl tikrųjų mitingo organizatorių tikslų tai, kad renginyje nutylėta itin svarbi imigrantų šeimų susijungimo problema ir nebuvo siūlomi seniai subrendę reikalavimai pereiti prie laikinųjų darbo leidimų sistemos, kuri būtų esminė priemonė siekiant užkardyti dalies šalies verslo vykdomą ir Briuselio skatinamą Lietuvos kolonizavimo bei demografinio ir kultūrinio šalies „europeizavimo“ procesą.

19. Be aiškumo, kiek ir pagal kokius kriterijus turėtų būti mažinamas bendras imigrantų skaičius, reikalavimas uždaryti darbo jėgos verbavimo centrus užsienyje tampa niekiniu, nes pripažįstant, kad imigracija yra ekonomiškai neišvengiama, šiuo patraukliai skambančiu reikalavimu yra nukreipiamas dėmesys nuo esminio klausimo: kaip būtų telkiami nauji darbuotojai ir kas galėtų pakeisti užsienio šalyse veikiančius uždaromus jų verbavimo centrus? Jokių siūlymų šiuo klausimu nebuvo, nors tai ypač aktualu kontekste dėl Lietuvos susitarimo su Filipinais ir galimų būsimų sutarčių su kitomis šalimis dėl valstybės organizuojamo pigios darbo jėgos importo. Abejonių kelia ir tai, kad apie šį bei kitus masinę imigraciją skatinančius susitarimus renginyje nebuvo nė užsiminta.

20. Visai nesuprantama, kodėl mitinge buvo vengta priimti bent kokį oficialų dokumentą – rezoliuciją, pareiškimą ar kitą politinį aktą, kuriame būtų formaliai, aiškiai ir tiksliai įtvirtintos renginio organizatorių idėjinės bei vertybinės nuostatos, apibrėžti konkretūs politiniai tikslai ir nedviprasmiškai išdėstyti moraliniai bei politiniai įsipareigojimai Lietuvos visuomenei, tautai ir valstybei. Tokio pobūdžio dokumentai tampa niekuo nepakeičiamu politinių ketinimų rimtumo ir prisiimamų įsipareigojimų patvirtinimu, nes kalbėtojų žodžiais aptakiai išsakyti nors ir keli reikalavimai gali būti vertinami tik kaip priemonė „masinės imigracijos stabdytojų“ įvaizdžiui kurti ir įspūdžiui sudaryti, jog Lietuvoje atsirado antiimigracinė politinė jėga, pasiryžusi sekti kitų šalių nacionalinių antiimigracinių judėjimų pavyzdžiu ir stoti į tikrą kovą už lietuvių tautos bei valstybės išlikimą.

21. Tautos forumui taip pat kyla moralinės ir politinės abejonės dėl mitinge iškelto šūkio „Sustabdykite masinę imigraciją!“ Toks reikalavimas, tikėtina, buvo adresuotas kitoms politinėms partijoms, bet lieka neaišku, kam konkrečiai jis buvo skirtas, kokių teisinių ir politinių veiksmų juo reikalauta, kokius įsipareigojimus šiuo klausimu prisiėmė patys mitingo organizatoriai.

22. Renginio organizatoriai turėjo žinoti, kad iš esmės pakeisti Lietuvos imigracijos politiką įmanoma tik atvirai pasipriešinus globalistinei šiuolaikinės migracijos politikos krypčiai – atsisakant vadovautis JT Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos nuostatomis, prieštaraujant ES migracijos ir prieglobsčio politikos reikalavimams bei atmetant išorės institucijų diktuojamas imigracijos kvotas. Apgailestautina, kad apie tai mitinge nebuvo kalbama.

23. Pažymėtina, kad Nacionalinis susivienijimas iki šiol nėra viešai paskelbęs jokios aiškios oficialios partijos pozicijos šiais klausimais, nors reikalauja iš kitų politinių jėgų pasipriešinti Briuselio ideologiniam diktatui ir Europos kolonizavimo politikai. Toks neapibrėžtumas kelia pagrįstas abejones dėl mitinge išsakytų viešų raginimų nuoseklumo ir nuoširdumo. Todėl susidarė įspūdis, kad tai buvo ne tiek sąžiningas kvietimas bendrai politinei kovai, kiek mėginimas siekti savo politinių tikslų kitų politinių jėgų pastangomis – reikalauti iš jų ryžtingų veiksmų, pačiai partijai vengiant prisiimti konkrečius politinius įsipareigojimus. Kartu neišvengiamai kilo abejonė, ar tikrasis mitingo tikslas buvo stabdyti masinę imigraciją, ar pasinaudoti šia visuomenei aktualia problema siekiant politinio žinomumo ir rinkėjų paramos artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

Įvertindamas šias aplinkybes ir Nacionalinio susivienijimo 2026 m. spalio 3 d. surengto mitingo ypatumus Tautos forumas konstatuoja:

24. Pabudusios visuomenės nebegalima migdyti pusiniais atsakymais, aptakiomis formuluotėmis ir nekonkrečiais miglotais politiniais pažadais. Todėl spalio 3-iosios mitingą TF vertina dvejopai. Viena vertus, jis buvo svarbus ir reikalingas todėl, kad į viešąją erdvę sugrąžino klausimą, nuo kurio priklausys ilgalaikė Lietuvos demografinė, kultūrinė ir politinė ateitis. Tačiau, kita vertus, būtent bundanti visuomenė turi teisę reikalauti iš politikų kur kas daugiau negu šūkių.

25. Spalio 3 d. mitingas parodė, kad Nacionalinis susivienijimas nesiryžta ginti principų, dėl kurių jis buvo įsteigtas. Neapibrėžtas mitingo reikalavimas stabdyti masinę imigraciją negali būti suprastas kitaip, kaip partijos apsisprendimas vykdyti Briuselio aprobuotą ir ES Migracijos ir prieglobsčio paktu stiprinamą legalios ir tvarkingos imigracijos politiką, turinčią sušvelninti nelegalios ir chaotiškos imigracijos keliamus neigiamus socialinius padarinius ir padėti šiek tiek pakeistu pavidalu išsaugoti bei tęsti multikultūrizmo ideologija grindžiamą „atvirų sienų“ politiką.

26 Nacionalinis susivienijimas savo praktiniais veiksmais „stabdant masinę imigraciją“ neperžengė ES lygmeniu įtvirtinto „nuosaikesnio“ imigracijos politikos kurso, kuriam atstovauja dabartinės valdančiosios koalicijos partijos ir TS-LKD „krikdemiškasis“ sparnas. Laikantis šio Briuseliui priimtino ir todėl politiškai saugaus kurso, nesiekiama sustabdyti proceso, kurį Tautos forumas vertina kaip laipsnišką lietuvių tautos išstūmimą iš jos istorinės žemės. Tokios politikos priemonėmis galima nebent sulėtinti šį procesą, be ne pašalinti, Tautos forumo požiūriu, egzistencinę grėsmę – kad lietuvių tauta ilgainiui prarastų savo, kaip istorinės Lietuvos žemės šeimininkės ir savarankiškos politinės bendruomenės, padėtį. Todėl spalio 3-osios mitingas sukėlė viltį, bet dar kartą parodė, kad Lietuvoje nėra tikros antiimigracinės politinės jėgos, pasiryžusios iš tiesų ginti lietuvių tautos ateitį ir valstybės teisę išlikti amžiams.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes Tautos forumas mano, kad Nacionalinis susivienijimas konkrečiais įsipareigojimais privalo išsklaidyti visuomenės abejones, jog spalio 3-iosios mitingas nebuvo priešrinkiminės reklamos akcija. Todėl raginame:

27. Nacionalinį susivienijimą viešai ir oficialiai paskelbti savo poziciją dėl Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo dėl migracijos ir Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio pakto, aiškiai nurodant, kurioms jų nuostatoms pritaria, kurioms prieštarauja ir kokių konkrečių teisinių bei politinių veiksmų ketina imtis.

28. Viešai įvardyti partijos poziciją dėl laikinųjų darbo leidimų, jų galiojimo sąsajos su darbo santykiais, šeimų susijungimo sąlygų ir ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje teisinio reguliavimo, laikantis Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų ir pagrindinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimų.

29. Pasiūlyti konkrečias teisines priemones (teikti įstatymų pataisas) verslo interesų grupių poveikio migracijos politikai skaidrumui ir kontrolei užtikrinti, įskaitant darbdavių atsakomybę už užsienio darbuotojų įdarbinimą, jų socialines garantijas ir su darbo migracija susijusias viešąsias išlaidas.

30. Pateikti konkretų alternatyvų užsienio darbuotojų atrankos ir įdarbinimo modelį, jeigu reikalaujama uždaryti užsienio valstybėse veikiančius darbo jėgos verbavimo centrus, ir išdėstyti poziciją dėl Lietuvos tarpvalstybinių susitarimų darbo migracijos klausimais.

31. Reikalaujame, kad visos Lietuvos politinės partijos viešai išdėstytų savo pozicijas dėl ilgalaikių imigracijos demografinių, socialinių, kultūrinių ir ekonominių pasekmių ir pagrįstų jas konkrečiomis politinėmis bei teisėkūros priemonėmis.

32. Pabrėžiame, kad politinės partijos atsakomybė negali baigtis visuomenės informavimu apie galimas grėsmes. Atsakomybė prasideda ten, kur viešai paskelbti principai tampa aiškiais politiniais įsipareigojimais, konkrečiais įstatymų projektais ir už jų įgyvendinimą prisiimama atsakomybe.

Tautos forumo vardu:

Antanas Lėckas, Algimantas Merkevičius, Alina Laučienė, Almantas Stankūnas, Birutė Simutienė, Algimantas Jankauskas, Auksė Valantinienė, Daiva Jakubonienė, Dobilas Kezys, Eglė Lesniauskienė, Erikas Černauskas, Edvardas Sinickas, Gaudentas Aukštikalnis, Gintautas Čepulis, Gintaras Rinkevičius, Gintautas Terleckas, Gražina Juneviečienė, Ignė Aperavičiūtė, Jolanta Mažylė, Jolanta Sinickienė, Julius Neviera, Jurgita Goštautaitė, Kęstutis Pakštas, Kęstutis Dubnikas, Laisvūnas Šopauskas, Lidija Veličkaitė, Margarita Lėckienė, Neringa Paškevičienė, Petras Gudynas, Ramūnas Kairys, Robertas Vitkauskas, Saulius Dinda, Sigita Dimgailė, Valentinas Šapalas, Tautvydas Galinis, Valdas Daraškevičius, Valdas Kuckailis, Vida Nacytė, Vilius Antanas Adomaitis, Virginija Kubilienė, Vytautas Radžvilas, Žilvinas Juozas Ramanauskas.

Visų vardu pasirašo Almantas Stankūnas