Lenkijoje įsiplieskė rimta konstitucinė krizė, atskleidžianti jau seniai gilėjantį konfliktą tarp nacionalinių valstybės institucijų ir Europos Sąjungos remiamos teismų sistemos pertvarkos. Donaldo Tusko vyriausybės veiksmai prieš Konstitucinio Tribunolo vadovybę sukėlė prezidento Karolio Nawrockio ir opozicijos pasipriešinimą.
Jonas Nedzveckas
Konflikto esmė – , kas iš tikrųjų turi teisę spręsti dėl Lenkijos konstitucinės santvarkos: pačios valstybės konstitucinės institucijos ar Briuselio politinį palaikymą turinti vyriausybė?
Briuselis jau ne vienerius metus kritikuoja ankstesnės „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybės įvykdytas teismų reformas.
Būdama valdžioje PiS siekė iš esmės pertvarkyti po komunizmo žlugimo susiformavusią teismų sistemą, sustiprinti demokratinę jos kontrolę ir apginti Lenkijos Konstitucijos viršenybę tose srityse, kurios pagal ES sutartis nepriklauso Sąjungos kompetencijai.
PiS valdžia pakeitė dalį teisėjų paskyrimo procedūrų ir paskyrė ginčijamus teisėjus. Europos institucijos tai vertino kaip grėsmę Tribunolo nepriklausomumui. Buvo sukurta nauja teisėjų drausminės kontrolės sistema. Europos Komisija (EK) ir ES Teisingumo Teismas kritikavo ją dėl galimybės bausti teisėjus už jų priimamus sprendimus.
PiS pakeitė Nacionalinės teisėjų tarybos formavimo tvarką, suteikdama parlamentui didesnę įtaką renkant jos narius teisėjus. Europos institucijos abejojo, ar tokia taryba gali užtikrinti teisėjų nepriklausomumą.
Ypač aštrus konfliktas kilo 2021 m., kai Konstitucinis Tribunolas iškėlė nacionalinės Konstitucijos viršenybės klausimą, ginčydamas tam tikrą Europos Sąjungos teisės ir ES Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinimą. Tai sukėlė tiesioginį konfliktą su ES teisės viršenybės principu.
EK šias reformas vertino kaip grėsmę teisėjų nepriklausomumui. Į tai reaguodamas Briuselis pradėjo teisines procedūras ir susiejo milijardinių ES lėšų išmokėjimą su teismų sistemos reformomis. PiS tai įvertino kaip politinio spaudimo priemonę.
Donaldui Tuskui perėmus valdžią, EK 2024 m. gegužę nutraukė dar 2017 m. pradėtą procedūrą prieš Lenkiją pagal ES sutarties 7 straipsnį. Tai padaryta nors dalis numatytų teismų reformų dar nebuvo įgyvendintos. Komisija savo sprendimą grindė naujosios vyriausybės reformų planu ir jau atliktais pakeitimais. O 2024 m. vasarį Komisija taip pat atvėrė kelią Lenkijai pasinaudoti iki 137 mlrd. eurų ES finansavimu.
Ši aplinkybė atskleidžia, kad Briuselio politika Lenkijos atžvilgiu buvo grindžiama ne vien objektyviais teisės viršenybės kriterijais, – didžiausią įtaką turėjo pasikeitusi Varšuvos politinė kryptis.
Dabartinis konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo vadovybės šį klausimą dar labiau paaštrino.
Jeigu teisėjų nepriklausomumas yra pamatinis Europos demokratijos principas, ar galima jį atkurti politinės valdžios sprendimais nušalinant nepageidaujamą Konstitucinio Tribunolo vadovybę?
Ypač daug klausimų kelia tai, kad 2026 m. rugsėjį į Konstitucinį Tribunolą buvo išrinktas artimas Tusko politinis bendražygis Maciejus Berekas. Kaip pranešė „Reuters“, šis sprendimas sukėlė kritiką net valdančiojoje koalicijoje.
Tokios aplinkybės suteikia pagrindą abejoti deklaruojama teismų nepriklausomumo reforma, kuri iš esmės virto pastangomis pakeisti vienos politinės stovyklos įtaką kita, šį kartą turinčia Briuselio politinį palaikymą.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad buvo pažeista konstitucinė santvarka, ir inicijavo skubias politines konsultacijas. Todėl Lenkijos konstitucinė krizė jau tapo platesnio Europos Sąjungos konflikto dėl nacionalinio suvereniteto ir teisminės valdžios nepriklausomumo dalimi.
Kritikai pagrįstai teigia, kad Briuselio remiamos reformos sudaro sąlygas suformuoti ES institucijoms palankesnį Konstitucinį Tribunolą. Kol kas tiesioginis Briuselio nurodymas nušalinti Tribunolo vadovybę nėra įrodytas. Todėl kalbos apie siekį paversti Lenkijos Konstitucinį Tribunolą Briuseliui pavaldžia institucija tėra politinė interpretacija.
Vis dėlto Lenkijos įvykiai verčia sunerimti ir Lietuvos visuomenę. Atsigręžiant į mūsų šalies Konstitucinį Teismą (KT) neretai kyla toks pat klausimas dėl jo nepriklausomumo bei konstitucinių įgaliojimų ribų. Tereikia prisimitinti KT išaiškinimus pagal jo deklaruojamą doktriną dėl Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos, KT įpareigojimą įstatymų leidėją priimti privalomus sprendimus neatsiklausus Tautos, nors svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai turėtų būti sprendžiami referendumu.
Visuomenei pagaliau išryškėjo, kad KT plėtojama jo paties sukurta konstitucinė doktrina nebeturi aiškių ribų. Šeimos samprata, kildinama ne tiek iš Konstitucijos teksto, kiek iš KT teisėjų aiškinamos tariamos „Konstitucijos dvasios“, vis labiau primena ne teisinę kategoriją, o kelių teisėjų valios, pasaulėžiūros ir kūrybinės vaizduotės vaisių. Vadovaujantis tokia neribotos interpretacijos logika, šeima, tikėtina, gali būti paskelbta ne tik dviejų žmonių, bet ir trijų ar daugiau asmenų sąjunga, nesvarbu, ar juos sieja tik bendras gyvenimas ir tarpusavio emociniai ryšiai. Dar daugiau – šeima galėtų būti pripažinta net kartu gyvenančių draugų bendruomenė, jeigu tik jie patys save laikytų šeima
Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, o 9 straipsnyje įtvirtinta, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Taigi KT turi išimtinę kompetenciją oficialiai aiškinti Konstituciją, o jo baigiamieji aktai yra privalomi, tačiau tai nereiškia, kad KT neprivalo laikytis pačios Konstitucijos.
Todėl visuomenei iškilo būtinybė išsiaiškinti, kiek KT plėtojama, regis, jokių aiškių ribų nebeturinti konstitucinė doktrina iš tiesų remiasi pačios Konstitucijos tekstu, sisteminiu jos nuostatų aiškinimu ir ankstesne konstitucine jurisprudencija, o kiek – pačių teisėjų subjektyviomis interpretacijomis. Kartu būtina atsakyti į klausimą, kokia šeimos samprata iš tikrųjų įtvirtinta Konstitucijoje ir ar jos turinys gali būti nuolat keičiamas vien teisėjų nuožiūra.
Ypač svarbu ar Lietuvos KT, aiškindamas Konstituciją ir atsižvelgdamas į Europos teisės reikalavimus, visuomet išlieka Konstitucijos nustatytose savo kompetencijos ribose? Ar ši institucija netapo faktiniu Konstitucijos keitėju, perimdama įgaliojimus, kurie demokratinėje Lietuvos valstybėje priklauso pačiai Tautai?
Lenkijos konstitucinė krizė primena pamatinį demokratinės valstybės reikalavimą: nei nacionalinė politinė valdžia, nei Europos Sąjungos institucijos, nei pats Konstitucinis Teismas negali būti laikomi aukščiau Konstitucijos.
Parengta pagal „Reuters“ , „Associated Press“ , „Financial Times“, „Deutsche Welle“ ,”i.pl”
Ir lenkai irgi sugalvojo pasibadyti ant siauro liepto.