Vašingtone jie stebėjo, kaip žemynas laisvę iškeičia į cenzūrą ir vadina tai pažanga. Dabar ši grėsmė ateina už Atlanto internetinės cenzūros įstatymų pavidalu.
Linehanas sėdėjo prie posėdžių stalo, laikydamas dokumentus priešais vardinę plokštelę ir mikrofoną. Komitetų salė Kapitolijaus kalvoje tapo mažai tikėtina apžvalgos vieta stebėti už Atlanto vykstančią transformaciją.
Atstovų Rūmų Teismų komiteto įstatymų leidėjai trečiadienį susirinko išnagrinėti, kaip Europos kalbos reguliavimas dabar peržengia nacionalines sienas ir keičia sąlygas, kuriomis amerikiečiai kalba, skelbia ir diegia naujoves.
Klausymo pavadinimas „Europos grėsmė Amerikos kalbai ir inovacijoms: II dalis“ rodė susirūpinimo tęstinumą, o ne vieną pavienį ginčą, kurio šaknys – didėjantis įstatymų ir biurokratijos poveikis saviraiškos sričiai.
Liudininkai pateikė nuoseklų pasakojimą. Jų teigimu, Europos vyriausybės ištobulino sistemą, kuri išvengia atvirų draudimų, bet vis tiek užtikrina paklusnumą.
Spaudimas perkeliamas tarpininkams, reputacija tyliai naikinama, o nesutarimų kaina paskirstoma profesiniam ir asmeniniam gyvenimui, o ne nustatoma viena matoma sankcija.
Tolerancijos erozija už formalių garantijų
Komiksų scenaristas Grahamas Linehanas, kuris buvo sulaikytas dėl tviterio žinutės atvykęs į Londono Hitrou oro uostą, šį klausimą apibūdino biografiškai, atsekdamas trijų dešimtmečių karjeros žlugimą ir atsisakymą priimti vyraujančius teiginius apie lytį ir mediciną: „Tai nebuvo kraštutinės pozicijos. Tačiau už tai, kad jų laikiausi, tapau daugybės priekabiavimo kampanijų taikiniu, o tai man kainavo karjerą, santuoką ir galiausiai privertė palikti namus.“
Jo liudijimas nubrėžė sistemą, kurioje liberalaus teisėtumo išvaizda maskuoja neformalią vykdymo architektūrą. „Jungtinėje Karalystėje policija registruoja „nenusikalstamus neapykantos incidentus“ prieš piliečius, kurie nepažeidė jokio įstatymo… Kai darbdaviai atleidžia darbuotojus už saugomą kalbą, kai bankai uždaro sąskaitas, kai leidėjai atmeta autorius, kai platformos sustabdo vartotojus, vyriausybės rankos lieka švarios. Cenzūra vyksta. Valstybė to nepadarė.“
Linehanas teigė, kad pavojus slypi ne teisių panaikinime popieriuje, o jų ištuštinime administracinėmis ir socialinėmis priemonėmis.
„Didžiojoje Britanijoje mes atradome, kad galima turėti oficialią žodžio laisvę ir visai neturėti žodžio laisvės.“ Kai ideologija įgyja galią apibrėžti moralinį legitimumą, jis pridūrė, kad net pamatinės sąvokos, tokios kaip biologinė lytis, tampa „vykdomos“. Jo kreipimasis į įstatymų leidėjus buvo tiesmukas: ginti atvirą diskusiją ir reikalauti, kad sąjungininkų vyriausybės gerbtų savo teismų sprendimus.
Linehanas taip pat užsiminė, kad policija taikosi į žmones, siekdama sumažinti spaudimą ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui. „Iš esmės JK policija dabar yra tokioje situacijoje, kai ji bando suvaldyti visas problemas, apie kurias Keiras Starmeris nenori kalbėti“, – sakė Linehanas. „Ir tai viskas, ką jie daro.“
Reglamentas kaip eksporto politika
Kai Linehanas kalbėjo kaip auka, airių advokatas Lorcánas Price’as kalbėjo kaip teisės analitikas. Kaip „Alliance Defending Freedom International“ patarėjas, jis išsamiai papasakojo, kaip Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) ir Skaitmeninių rinkų aktas (DMA) dabar veikia ekstrateritoriškai.
Vykdymo veiksmai prieš Amerikos įmones, įskaitant didžiulę baudą „X“, buvo pristatyti kaip „platesnės baudų ir tyrimų kampanijos dalis… skirta priversti JAV įmones tapti cenzūros būriu“.
Pagal Skaitmeninių paslaugų akto 34 ir 35 straipsnius sisteminės svarbos platformos privalo įvertinti ir sumažinti neaiškiai apibrėžtą „sisteminę riziką“.
Price’as pažymėjo, kad tai, kas laikoma „neteisėtu turiniu“, valstybėse narėse labai skiriasi ir paprastai apima tokias kategorijas kaip neapykantos kalba ar dezinformacija, kurios Jungtinėse Valstijose gali turėti konstitucinę apsaugą.
Jis pridūrė, kad ES cenzūros kampanija yra „Europos įstatymų primetimas visame pasaulyje“ ir kad „neapykantos kalba neturi jokios realios prasmės, išskyrus kalbą, kurios jie nekenčia“.
Pasaulinės kompanijos, siekdamos vienodų atitikties standartų, atsako slopindamos teisėtą amerikiečių kalbą. Kaip jis sakė, „kalba, laikoma teisėta JAV“, yra ištrinama, siekiant patenkinti Europos reguliuotojus.
Vykdymo užtikrinimo modelis sustiprina šį svertą. Lygiagretūs Europos Komisijos ir nacionalinių institucijų, tokių kaip Airijos „Coimisiún na Meán“, tyrimai leidžia reguliavimo institucijoms reikalauti prieigos prie algoritmų, atlikti patikrinimus ir skirti pakankamai dideles baudas, kad būtų pakeistas įmonių elgesys visame pasaulyje.
Price’as tiesiai šviesiai apibendrino numanomą sandėrį: „Atsisakykite savo įsipareigojimo žodžio laisvei, ir priekabiavimas baigsis.“
Jo kritika išplito ir Didžiosios Britanijos Interneto saugumo įstatymui, kuris suteikia Ryšių biurui teisę skirti baudas, siekiančias 10 proc. pasaulinių pajamų, už nesugebėjimą pašalinti plačiai apibrėžtą žalą.
Nuostatos, skirtos pranešimams, kurie sukelia „nereikšmingą psichologinę žalą“, perspėjo jis, atveria duris užsienio kalbos kontrolei vien dėl to, kad ji yra prieinama Jungtinėje Karalystėje.
Galutinis šių sistemų taškas, jo žodžiais, yra neabejotinas: „ES nori paversti sėkmingas Amerikos įmones žodžio laisvės Stasi, paversdama šias įmones cenzūros vykdytojais valdančiajam Europos elitui.“
Baudžiamoji teisė ir šventas tekstas
Ryškiausias šios dinamikos pavyzdys buvo Suomijoje. Įstatymų leidėja Päivi Räsänen aprašė, kaip 2019 m. socialinių tinklų įrašas, kuriame cituojamas Šventasis Raštas, paskelbtas reaguojant į jos bažnyčios dalyvavimą Helsinkio „Pride“ renginyje, sukėlė užsitęsusį baudžiamąjį procesą. „Už šį naudojimąsi mano žodžio laisve mane tyrė policija ir tardė daugiau nei trylika valandų“, – sakė ji komitetui.
Prokurorai apkaltino ją trimis kaltinimais dėl „agitacijos prieš mažumos grupę“: už brošiūrą, interviu radijui ir patį tviterio įrašą.
Nors žemesnės instancijos teismai du kartus ją išteisino, dabar ji laukia galutinio Suomijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo po pakartotinių apeliacinių skundų.
Räsänen pabrėžė, kad valstybės žalos teorija atsisakė tyčios kriterijaus. Prokurorai teigė, kad svarbi tik subjektyvi skaitytojų interpretacija, taip pat prašė skirti baudas ir cenzūruoti jos raštus. „Teismas neturi reikalo vertinti Biblijos mokymų ir mūsų, kaip krikščionių, teisės juos palaikyti ir išreikšti“, – sakė ji.
Jos pasakojimas pabrėžė, kad trukmė ir neapibrėžtumas patys veikia kaip bausmė. „Mes susidūrėme su daugelį metų trukusiais tyrimais, visuomenės kontrole ir teisiniu netikrumu. Tai sukuria atšaldantį efektą… Visi turi būti atsargūs, ką sako, nes policija taip pat gali pasibelsti į jų duris.“
Ji susiejo savo patirtį su platesne reguliavimo sistema, kuri šiuo metu formuojasi visoje Europoje, ir perspėjo, kad Skaitmeninių paslaugų aktas didina panašų spaudimą tarptautiniu mastu. „Cenzūra yra viena didžiausių egzistencinių grėsmių šiandieninėms demokratijoms Europoje… Kai valstybė kontroliuoja, kokios idėjos ir įsitikinimai gali būti išreikšti, demokratija tampa trapi.“
Selektyvi žodžio laisvė
Apklausos metu įstatymų leidėjai atkreipė dėmesį į Amerikos pilietinių laisvių sąjungą, primygtinai ragindami atsižvelgti į tai, ką jie apibūdino kaip selektyvų žodžio teisių supratimą.
Komiteto nariai ragino organizacijos atstovą Deepinderį Mayellą sureaguoti į įrodymus, kad J. Bideno Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnai ragino socialinių tinklų bendroves pašalinti įrašus, įskaitant komentarus ir satyrą, susijusius su COVID-19.
Tiesiogiai paklaustas, ar J. Bideno administracija vykdė amerikiečių cenzūrą, J. Mayallas atsisakė pateikti aiškų atsakymą. Vietoj to jis teigė esąs „čia kalbėti apie tai, kas vyksta gatvėse“ ir apie „didžiausią grėsmę žodžio laisvei“, turėdamas omenyje protestus prieš Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE).
Šis apsikeitimas sukėlė akivaizdų kelių narių susierzinimą. Jie teigė, kad istorinė ACLU tapatybė remiasi noru ginti išraišką, nepriklausomai nuo populiarumo ar politinės linijos.
Siaurėjantis vandenynas
Liudijimai apibūdino reguliavimo tvarką, kuri remiasi ne aiškiu draudimu, o išsklaidyta prievarta.
DSA, DMA ir Interneto saugumo įstatymas buvo pristatyti kaip sistemos, kurios perkelia vykdymo naštą privatiems subjektams, kartu pasilikdamos teisę bausti už reikalavimų nesilaikymą – baudomis, galinčiomis pakeisti pasaulines rinkas.
Amerikiečiams ir kompanijoms geografija suteikia mažai prieglobsčio, kai vienos platformos politika valdo milijardus vartotojų.
Linehano sulaikymas, Räsänen baudžiamasis persekiojimas ir Price’o pasakojimas apie reguliavimo spaudimą sudaro vieno naratyvo apie valdžią, teisėtumą ir kalbą liberaliose demokratijose dalis.
Liudytojai neteigė, kad Europoje trūksta konstitucijų ar teismų. Jie teigė, kad teisės išlieka tik tada, kai jas remia politinė kultūra, pasirengusi toleruoti nesutarimus.
Todėl įstatymų leidėjams pateiktas įspėjimas buvo strateginis, o ne sentimentalus. Kaip padarė išvadą Linehanas: „Atlantas nėra toks platus, kaip jūs manote”.
reclaimthenet.org
Tie kas skundžiasi DSA ir DMA priežiūra ir patys būtų neprieš prispausti savo prižiūrėtojus kad tie nutiltų