Kam Lietuvai sava valstybė? Ir kam lietuviams jų kalba?

Lapkričio 24 d. laukia dar vienas mokytojos Alinos Laučinės teismo posėdis, kuriame ji kaltinama kitataučių žeminimu už tai, kad šie nesimoko valstybinės lietuvių kalbos ir nekalba lietuviškai.

Ši Nacionalinio susivienijimo narė jau trečius metus yra teisėtvarkos persekiojama už viešą raginimą kitataučiams laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir bendrauti valstybine lietuvių kalba. Teismas nuolat atidėlioja posėdžius ir kviečia naujus ekspertus, ieškodamas formalių pagrindų „patvirtinti“ tariamą jos kaltę.

Ir štai, lyg perkūnas iš giedro dangaus, – Alina gavo smūgį iš paties Nacionalinio susivienijimo. Viešojoje erdvėje pasirodė Vytauto Sinicos komentaras apie tariamą partijos lėšų švaistymą.

Jo mintį netrukus pasigavo naujai suformuotos NS partijos tarybos narys Jonas Švagžlys. Jis pareiškė padėką V. Sinicai už „informaciją“, kuri atskleidžia, partijos lėšos naudojamos su partija nesusijusiai veiklai – Alinos Laučienės teisininkams, ir pasiūlė „imtis teisinių priemonių“.

Tai nebe pirmi šio NS tarybos nario priekaištai už meilę Lietuvai persekiojamai Alinai. Jis piktinosi, kad partijos laikraštyje spausdinamas Alinos straipsnis, kuriame autorė apeliuoja į Lietuvos piliečių etninę kilmę, diskriminuodama ne tik Lietuvos lenkus bei rusus, bet ir tuos lietuvius, kurių kažkuris iš tėvų ar senelių buvo kitos tautybės, klausdamas: „kodėl tokie straipsniai publikuojami partijos puslapyje?“

Kalbą ginti yra per brangu

Jam antrina dar vienas naujosios NS vertybinės krypties atstovas Dovydas Buta viešai pareiškęs susirūpinimą dėl pernelyg partijai tenkančios sunkios finansinės naštos ginant teismuose už lietuvių kalbą parsekiojamą Aliną, viešai apgailestaudamas dėl išleistų sumų Alinos advokatui…“

Tautos forumas netrukus išplatino pareiškimą, kaltindamas naująją NS partijos vadovybę radikaliai pakeitus NS partijos pasaulėžiūrinę ir vertybinę orientaciją bei politinę kryptį.

„Pati mintis, kad Alinos Laučienės teisinė gynyba yra laikoma „su partija nesusijusia veikla“, rodo pavojingą politinį posūkį“, – teigiama pareiškime.

„Alina persekiojama ne už privačius reikalus, ne už asmenines ambicijas ir ne už saviveiklą. Ji persekiojama už veiksmus, kurie iki šiolei buvo neatsiejama Nacionalinio susivienijimo programinių nuostatų šerdis – valstybinės kalbos apsauga, konstitucinės tvarkos gynimas, lietuvybės tęstinumo užtikrinimas.

Alinos byla – tai neturintis precedento atvejis Nepriklausomoje Lietuvoje, kai buvusiai mokytojai iš esmės iškelta baudžiamoji byla už valstybinės lietuvių kalbos gynimą. Tad, jeigu tai nebėra susiję su NS vertybėmis, tuomet kyla klausimas: o kokioms vertybėms NS apskritai dar atstovauja?“ – klausia pareiškimo autoriai.

„Pati formuluotė „reikėtų imtis teisinių priemonių“ prieš žmogų, kuris stojo ginti Lietuvos valstybinės kalbos, yra agresyvi, ypač iš politinės organizacijos, kuri deklaruoja lietuvių kalbos, kultūros ir valstybės tęstinumo apsaugą. Šių atstovų vieši kaltinimai „lėšų švaistymu“ Alinos gynybai dar labiau supriešina partijos narius. Politiniu požiūriu tai yra šmeižtas ir absurdiškas kaltinimas mokytojai, kuri jau trejus metus viena (!) neša valstybinės bylos naštą. Ir tai daroma būtent tuo metu, kai artėja dar vienas teismo posėdis – lapkričio 24 dieną.

Kam Lietuvai sava valstybė?

Įdomu, ką apie tokį „lietuvių kalbos puoselėjimo“ būdą pasakytų V. Sinicos ir jo aplinkos gerbėjos, nenuilstančios lietuvių kalbos gynėjos prof. Laima Kalėdienė ir Jūratė Laučiūtė? Gal tai yra naujausias lietuvių kalbos gynimo metodas pulti tuos, kurie kalbą gina rizikuodami sulaukti kaltinamųjų teismo nuosprendžių ir bausmių, kokius „lietuviškiems buržuaziniams nacionalistams“ už „tautinės nesantaikos kurstymą“ skirdavo Kremliaus marionetėmis buvę LSSR okupacinio režimo teismai?, – retoriškai klausiama pareiškime.

„Akivaizdu, jog tokia retorika naujieji NS atstovai siunčia padrąsinantį signalą ne Alinai, o bylą jai iškėlusioms struktūroms. Kitaip tariant, jie lietuvių kalbai meta ne gelbėjimo ratą, o sunkų akmenį – tarsi pateisindami Lietuvos valstybingumo, valstybinės kalbos ir kultūros griovėjus, tarsi sakydami: „Žiūrėkite, mes persekiojamųjų neginame – skęstančiojo gelbėjimas yra paties skęstančiojo reikalas“.

Tik šiuo atveju „skęstantysis“ yra valstybinė lietuvių kalba, Lietuvos kultūra ir nepriklausoma Lietuvos valstybė, kuriems gelbėti buvo įsteigtas Nacionalinis suvienijimas.

Misijos ginti Laisvės kovų atmintį jau išsižadėta – apie pareigą pagerbti 1941 m. Birželio sukilimą ir pasipriešinimo judėjimą pakabinant J. Noreikai ir K. Škirpai pagerbti skirtas atminimo lentas, V. Sinica ir jo aplinka net nebeužsimena.

Dabar metas išsižadėti „nepolitkorektiškos“, Briuselį ir visas  Lietuvos partijas bei valdžias erzinančios, lietuvių kalbos gynimo misijos. Susigrąžinti valstybę taip pat nereikia. Naujoji NS partijos ryškėjanti Lietuvos ateities vizija – „kam Lietuvai sava valstybė?“ Verčiau būkime ir likime būsimosios federalizuotos ES „aukso provincija“ – saugiu ir sočiu, deja, tik jau bepradedančio eižėti biurokratinio skiautinio lopeliu, – skelbia Tautos forumas.

Visas pareiškimo tekstas skelbiamas žemiau.

Primename, kad žmonės labai jautriai atsiliepia į kvietimą remti aukomis persekiojamą pedagogę A. Laučienę. Jos rėmėjai ragina aukoti bent po 3 eurus teisinėms išlaidoms, kad ji neliktų viena prieš sistemą, kuriai vis mažiau rūpi valstybinės lietuvių kalbos apsauga ir lietuvių tautos ateitis. Aukos pervedamos į Lietuvos žmogaus teisių asociacijos sąskaitą LT637044060001139296. Skirdami paramą nurodo, kad ji skiriama Alinai Laučienei remti.