Lauren Smith: Leiboristų reformos išties nepaprastai protingos, tačiau masinė migracija jau padarė neapsakomą žalą šiai šaliai.
Praktiškai per naktį JK vyriausybė prisiminė, kad jos šalis turi sienas. Savaitgalį leiboristų vidaus reikalų sekretorė Shabana Mahmood paskelbė įvesianti plataus masto reformas prieglobsčio ir imigracijos sistemoje ir pažadėjo, kad bus nutrauktas „auksinis bilietas“, kurį šiuo metu suteikia „pernelyg dosni“ britų sistema.
Reformos apima: laikino pabėgėlio statuso įvedimą, nedelsiamą tų asmenų grąžinimą, kurių šalys tampa saugios, šeimos susijungimo ribojimą pagal finansinius kriterijus ir anglų kalbos mokėjimą, taip pat 20 metų laukimo terminą, kol nelegaliai atvykęs asmuo galės prašyti nuolatinės gyvenamosios vietos.
Šiuo metu migrantai gali gauti pašalpas ir būti Jungtinėje Karalystėje neribotai, čia praleidę vos penkerius metus. Pasak Mahmood, būtent to reikia, norint sutvarkyti „sugedusią“ sistemą, kuri „drasko Didžiąją Britaniją“. Jei šios reformos bus įgyvendintos, tai bus dramatiškiausia pertvarka nuo Antrojo pasaulinio karo.
Mahmood planai yra nepaprastai protingi. Svarbiausia – tai būtent tos priemonės, kurių dešinieji reikalauja jau daugelį metų. JK reformos aiškiai įkvėptos Danijos, kuri šiuo metu atmeta apie 95 proc. prieglobsčio prašymų. Tikslas – sumažinti traukos veiksnius, dėl kurių JK yra itin patraukli prieglobsčio prašytojams ir nelegaliems migrantams.
Be to, vakar vakare paaiškėjo, kad Mahmood grasina uždrausti vizas trims šalims, kurios atsisako priimti deportacijas iš Jungtinės Karalystės. Angola, Namibija ir Kongo Demokratinė Respublika turi mėnesį pradėti bendradarbiauti, kitaip JK pradės taikyti sankcijas.
Kaip ir tikėtasi, tai sukėlė kaltinimus „kraštutinių dešiniųjų rasizmu“, „žiaurumu“ ir „brutaliu žingsniu atgal“. Tačiau Mahmood, pati legalių migrantų dukra, ramiai atsako, kad šios priemonės nėra „rasistinės“, o veikiau skubiai reikalingas sukrėtimas, kuris padarys sistemą teisingą tiek legaliems migrantams, tiek čia jau gyvenantiems žmonėms.
Kodėl toks staigus posūkis? Leiboristų „Damasko kelias“ neabejotinai susijęs su ilgalaike Reform UK sėkme rinkimuose. Apklausos taip pat rodo, kad imigracija yra didžiausias rinkėjų rūpestis ir kad didžioji britų dauguma mano, jog nelegalūs migrantai turėtų būti deportuoti — įskaitant daugumą leiboristų rinkėjų.
Tačiau Mahmood sugeba pateikti reformas taip, lyg jos būtų skirtos kovoti su „kraštutine dešine“. Rašydama „The Guardian“, ji pabrėžė, kad silpna sienų apsauga kursto pyktį dėl masinės migracijos, o tai savo ruožtu gali lemti „mažiau saugią šalį tiems, kurie atrodo kaip aš“. Net ir dabar sienų kontrolė, jos akimis, nėra tikslas savaime — tai priemonė „kurti Didžiąją Britaniją, o ne mažesnę Angliją“.
Ar šios reformos įsigalios realiai, dar neaišku. Nors sienų stiprinimas populiarus tarp rinkėjų, politinis elitas vis dar laiko šią temą tabu ar net smerktina. Net pačioje partijoje Mahmood susiduria su dideliu pasipriešinimu. Pranešama, kad kai kurie leiboristai, įskaitant aukšto rango politikus, nerimauja dėl reformų ir net grasina atsistatydinti.
Mahmood gali susidurti ir su teisiniais iššūkiais. JK teisinė sistema garsėja ypač švelniu požiūriu į prieglobsčio prašymus ir dideliu priklausomumu Europos žmogaus teisių konvencijai (EŽTK), dažnai atsisakydama išduoti deportacijos nurodymus dėl neįtikėtinai menkų priežasčių.
Laimei, Mahmood ketina reformuoti ir šią sritį. Pagal naujas taisykles prieglobsčio prašytojai galės pateikti tik vieną apeliaciją, o ne siųsti jas neribotai, tikintis, kad „kažkas prilips“. Teismai bus įpareigoti siauriau taikyti EŽTK, o nauja institucija sparčiau nagrinės pavojingų nusikaltėlių bylas.
Teisėjai bus įpareigoti visuomet pirmenybę teikti viešajam saugumui, o ne abstraktiems „žmogaus teisių“ argumentams. Tikimasi, kad tai užkirs kelią situacijoms, kai smurtiniai užsieniečiai nebegali būti deportuoti dėl fiktyvių žmogaus teisių pretenzijų.
Šių priemonių reikėjo jau seniai. Vien šiais metais 39 075 migrantai neteisėtai pateko į JK per Lamanšo sąsiaurį — tai antras pagal dydį metinis skaičius istorijoje. Be skaičių, nekontroliuojama migracija griauna visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu užtikrinti saugumą.
JK leido masiškai atvykti vyrams, apie kuriuos praktiškai nieko nežino. O tai, ką žinome, kelia nerimą: šie užsieniečiai neproporcingai dažnai susiję su seksualiniais nusikaltimais. Tarptautinių teisėsaugos institucijų neveiklumas reiškia, kad daugelis naujųjų atvykėlių turi kriminalinę praeitį.
Vyriausybės posūkis nepadės Rhiannon Whyte, kuri šiemet buvo žiauriai nužudyta sudaniečio Deng Chol Majek — migrantų valtyje atvykusio vyro, kuriam anksčiau Vokietijoje buvo atmestas prieglobsčio prašymas. Jis gyveno prieglaudos viešbutyje, kuriame dirbo Whyte, ir iš esmės ją užpuolė atsitiktinai, kai ši laukė traukinio namo.
Reformos taip pat nebepadės Wayne’ui Broadhurstui, šiukšliavežiui, kurį nužudė įtariamas Afganistano pabėgėlis, ar Gurvinderiui Singh Johal, kurį mirtinai subadė nelegalus migrantas iš Somalio.
Faktas tas, kad šios priemonės yra būtinas minimumas, kad Britanijos visuomenė būtų saugi, o migracijos sistema — teisinga ir funkcionuojanti. Niekada nebuvo jokio rimto pateisinimo suteikti neribotą pabėgėlio statusą. Nebuvo jokios moralinės ar teisinės priežasties nedeportuoti smurtinių nusikaltėlių. Nebuvo nė menkiausios priežasties tikėtis, kad JK prisiims atsakomybę už viso pasaulio vargstančių ar persekiojamų žmonių apgyvendinimą.
Britų mokesčių mokėtojų niekas niekada neklausė, kaip jie jaučiasi subsidijuodami ekonomiškai neproduktyvių ar apskritai neaktyvių užsieniečių gyvenimą. Tie, kurių šeimos čia gyvena ištisas kartas, niekada nesuteikė mandatų vyriausybėms importuoti ištisų bendruomenių, kurios ne tik atsisako integruotis, bet kai kada ir bando primesti savo gyvenimo būdą vietos gyventojams.
Neturime apsigaudinėti: nėra garantijos, kad Mahmood reformos bus sėkmingos. Tačiau stebėtina, kad būtent leiboristų vyriausybė šiandien ryžtasi duoti tokius pažadus. Tai, kad pagrindiniai politikai pagaliau rimtai žiūri į migracijos klausimą, yra daug žadantis ženklas, kad Overtono langas ima judėti tinkama kryptimi. Belieka tikėtis, kad tokių apreiškimų bus daugiau.
Lauren Smith yra Londone gyvenanti žurnalo The European Conservative autorė.
europeanconservative.com
Sienas reikejo uzdaryti tuomet, kai Anglijoje nebuvo mases imigrantu.
Dabar, kai imigrantai jau yra Anglijos viduje, sienu uzdaryti nebepakanka.
Dabar manau reikia imtis priemoniu ir issiusti namo Anglijos viduje esancius imigrantus.
Korupcinė leftistinė UK politinė sistema imsis šiokių tokių parodomųjų žmonėms „griežtesnių” veiksmų nelegalų atžvilgiu.Bet iš esmės elitinis politinis pelkinis sluoksnis ir kas juos valdo tik žaidžia žaidimą, ‘ žmonės pažiūrėkite mums rūpi jūsų bėdos’ ,o iš tikrųjų jie yra vilkai avių kailyje ir joks nelegalų stabdymas jiems nerūpi.Kultūriniams marksistams svarbu tik viena.Bet kokia kaina ir melais išsilaikyti valdžioje ,toliau tęsti tautų maišymą,ir kas dabar jiems svarbiausia neprileisti Faradžo reformatorių prie valdžios vairo.Nes dauguma tikrų anglų jau gerai įžvelgė,pamatė politinius triukus ,kad nėra jokių tikrų konservatyvių konservatorių ,ar kitų ,kurie saugotų šalies vertybes ir sienas,o yra uždara per institucijas nusidriekusi priešiška sistema,kuri ardo valstybę.