Vengrija išdrįso pasipriešinti internacionalistiniam progresyvizmui, siekiančiam primesti vieną demokratijos modelį.
Per pastarąjį dešimtmetį JAV ir Vengrijos santykiai patyrė ryškių pokyčių, kuriuos lėmė Vašingtono politinė kryptis. Pirmojo Donaldo Trumpo prezidentavimo metu Budapeštas ir Vašingtonas rado bendrą pagrindą, paremtą nacionalinio suvereniteto gynimu, griežta sienų kontrole ir pagarba tradicinėms vertybėms – šeimai bei tikėjimui. Ši partnerystės dvasia ryškiai kontrastavo su vėlesniais metais, kai valdant demokratų administracijai santykius apkartino ideologiniai skirtumai ir globalistinis JAV užsienio politikos kursas, įtempęs dvišalius ryšius iki kraštutinumo.
D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus tapo nauja pradžia. Vengrija naujajai prezidento komandai nėra probleminis partneris – tai sąjungininkė, su kuria dalijamasi principais ir strateginiais tikslais. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paskyrė Robertą Palladino reikalų patikėtiniu, siekdamas užtikrinti, kad ambasada Budapešte be dviprasmybių įgyvendintų „Pirmiausia – Amerika“ doktriną.
Patyręs Valstybės departamento diplomatas J. Palladino, kurio požiūris atitinka prezidento suvereniteto viziją, pabrėžia, kad šiandien „Jungtinės Valstijos ir Vengrija elgiasi viena su kita abipuse pagarba“. Jis akcentuoja, kad bendradarbiavimas jau duoda apčiuopiamų rezultatų tokiose srityse kaip energetika – pasirašytas susitarimas dėl JAV mažų modulinių branduolinių reaktorių technologijos diegimo galimybių tyrimo – taip pat gynybos ir sienų apsaugos stiprinimas.
Interviu vyko per naujausią „MCC“ festivalį Esztergome, mieste ant Dunojaus kranto, tapusiame konservatyvios minties forumu, šiemet subūrusiu politinius lyderius, akademikus ir diplomatus iš viso pasaulio.
Kaip apibūdintumėte dabartinius JAV ir Vengrijos santykius po D. Trumpo sugrįžimo?
„Sekretorius Rubio paprašė manęs atvykti ir užtikrinti, kad mūsų ambasada veiktų pagal prezidento Trumpo „Pirmiausia – Amerika“ politiką. Tai ir padariau. Mūsų politika remiasi suverenitetu, realizmu ir pagarba. Manau, kad sunku rasti kitą šalį, kurios užsienio politika taip kardinaliai keistųsi keičiantis administracijoms. Jau matome rezultatų: grįžome prie klasikinės diplomatijos, orientuotos į praktinius interesus – energetiką, gynybą, kosmoso tyrimus ir prekybą.“
Koks jūsų vaidmuo šiame etape?
„Vadovauju diplomatinei misijai sekretoriaus Rubio vardu. Prezidentas Trumpas skiria ambasadorius, o aš įgyvendinu JAV užsienio politiką. Skirtumas nuo praeities – milžiniškas: JAV ir Vengrija vėl elgiasi viena su kita abipuse pagarba, todėl galime atvirai kalbėti ir ginti bendrus interesus. Neseniai pasirašytas ketinimų protokolas dėl JAV mažų modulinių branduolinių reaktorių technologijos diegimo Vengrijoje. Šis galimas kelių milijardų dolerių vertės projektas padės patenkinti augančius energijos poreikius.“
Nacionalinis suverenitetas yra vienas svarbiausių Vengrijos klausimų, ypač santykiuose su Europos Sąjunga. Kaip tai vertinate iš Amerikos perspektyvos?
„Prezidentas Trumpas vertina lyderius, kurie neatsiprašo už meilę savo šaliai. Premjeras V. Orbanas gynė Vengrijos tikėjimą, šeimą ir ateitį – tai glaudžiai siejasi su prezidento ir milijonų amerikiečių vertybėmis. Abu supranta, kad stipri tauta grindžiama moraliniais pamatais, o ne biurokratiniais įsakymais. Vengrija ryžosi pasipriešinti internacionalistiniam progresyvizmui, siekiančiam primesti vieną demokratijos modelį. Migracijos klausimu ji buvo įžvalgesnė už daugelį kitų: suprato, kad be sienų apsaugos neįmanoma išlaikyti tautos.“
Migracijos politikoje – ką labiausiai vertinate Vengrijos požiūryje?
„Vengrijos sienų apsaugos politika – įspūdinga. Ji iš anksto suprato, kad kiekviena valstybė turi pati spręsti, kas atvyksta į jos teritoriją, nes nuo to priklauso jos identitetas. Tam reikia asimiliacijos, o ne masinės migracijos. JAV daugelį metų buvo žadami pokyčiai, bet jie neįvyko. Prezidentas Trumpas veikė nuo pirmos dienos: sustiprino sienų kontrolę, atnaujino deportacijas ir grąžino sienų apsaugą Amerikos rankoms. Europoje vis dar yra šalių, kuriose vyriausybės ignoruoja piliečių valią šiuo klausimu – ir tai daroma jų pačių rizika.“
Daugelis europiečių, paveikti dominuojančios žiniasklaidos, mano, kad D. Trumpas – „blogas prezidentas, antiherojus“. Kaip tai vertinate?
„D. Trumpo užsienio politika grindžiama realizmu ir pagarba kitoms šalims. Jis – taikos šalininkas: siekė užbaigti konfliktus ir užkirsti kelią naujiems. Pavyzdžiai – įtampos mažinimas tarp Indijos ir Pakistano, karių išvedimas iš Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos, tarpininkavimas, užkirtęs kelią konfliktui tarp Kambodžos ir Tailando. Taip pat turime įvertinti karus, kuriems buvo užkirstas kelias. Šiuo atžvilgiu prezidentas nusipelno pripažinimo.“
Javier Villamor – ispanų žurnalistas ir analitikas, Briuselyje įsikūrusios organizacijos Europeanconservative.com bendradarbis, apimantis NATO ir ES temas. Turi daugiau nei 17 metų patirtį tarptautinės politikos, gynybos ir saugumo srityse, taip pat dirba konsultantu, teikiančiu strategines įžvalgas apie pasaulio reikalus ir geopolitiką.
europeanconservative.com
