NATO įspėja: taikos susitarimas negali reikšti teritorijų atidavimo Rusijai

Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 15-ąją Aliaskoje vyksiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas taps tikru išbandymu Maskvai – ar ji iš tiesų pasirengusi nutraukti karą prieš Ukrainą. Tai interviu televizijai ABC News pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Riutė (Mark Rutte).

„Kalbėsime apie Ukrainos teritoriją ir saugumo garantijas. Taip pat – apie absoliučią būtinybę pripažinti, kad Ukraina pati sprendžia savo ateitį. Ji turi būti suvereni valstybė, be jokių apribojimų savo ginkluotosioms pajėgoms. O NATO – be apribojimų mūsų buvimui rytiniame flange“, – sakė M Riutė.

De facto, bet ne de jure

M. Riutė pabrėžė, kad net ir svarstant galimą taikos susitarimą, negali būti teisinio (de jure) Rusijos užgrobtų teritorijų pripažinimo. Pasak jo, bet koks galimas pripažinimas turi būti tik faktinis (de facto), atspindintis realią situaciją, bet nesuteikiantis Maskvai teisinio legitimumo.

„Kai kalbame apie visą šią teritorinę problemą, įskaitant galimą pripažinimą, kad Rusija de facto kontroliuoja dalį Ukrainos teritorijos, tai turi būti faktinis pripažinimas – ne politinis, de jure“, – sakė NATO vadovas.




Trumpo užuomina apie „teritorijų mainus“

Dar rugpjūčio 8 d., penktadienį, JAV prezidentas Donaldas Trampas viešai prabilo apie „tam tikrą teritorijų apsikeitimą“ kaip galimą būsimo taikos susitarimo dalį. Tokia idėja sukėlė audringas diskusijas tiek Europoje, tiek pačioje Ukrainoje.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis nedviprasmiškai atmetė bet kokią galimybę atsisakyti Ukrainos teritorijų mainais į taiką: „Niekada nesutiksime su jokiu teritorijų atidavimu – nesvarbu, kaip tai būtų pavadinta“, – pabrėžė jis.

Ukraina sulaukia tarptautinės paramos

Reuters skelbia, kad artėjant Aliaskos susitikimui, Ukraina gavo tvirtą Europos Sąjungos ir NATO palaikymą. Abi organizacijos sutaria, kad jokia taikos derybų schema negali būti įgyvendinta be pačios Ukrainos dalyvavimo. Be to, pabrėžiama, kad joks susitarimas negali riboti Ukrainos gynybinių pajėgumų.

Pagal tarptautinius vertinimus, Rusija šiuo metu de facto kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos – įskaitant Krymą, dalį Lugansko, Donecko, Zaporožės ir Chersono sričių.

Europos ir NATO laikysena nesikeičia

Nepaisant JAV prezidento užuominų apie kompromisus, Europos sostinėse laikomasi tvirtos linijos – jokio de jure pripažinimo Rusijos užgrobtoms teritorijoms.

Teritoriniai klausimai, anot diplomatų, galėtų būti sprendžiami tik po tvirtų paliaubų, o pirminė sąlyga – visiškas karo veiksmų nutraukimas.

Parengta pagal BBC, ABC News, Reuters, tarptautinė spauda.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Švenčionių rajone vėl pilami pilkapiai – atgaivinamas senovinis protėvių laidosenos paprotys

Spalio 25 d. Švenčionių rajone, netoli Aidukų kaimo, lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojai pradėjo kurti naują Romuvos pilkapyną, pavadintą...

Jonas Nedzveckas. Prancūziją vėl drebina masiniai protestai, prasidėjo susirėmimai su policija

Šeštadienį (spalio 24 d.) Prancūziją vėl užliejo masinių protestų banga. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje šalyje į...

Kol yra tokių žmonių, Lietuvos partizanų žygdarbiai nebus pamiršti

Artėjant spalio 27-ajai, kai minimos 78-osios vienos iš įspūdingiausių Lietuvos partizanų pergalių metinės,  Tautos forumo atstovų grupė apsilankė...