Jonas Vaiškūnas
2025 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje įvyko reikšmingas balsavimas, kuris, nepaisant menko dėmesio Lietuvos žiniasklaidoje, turi platesnę politinę ir vertybinę reikšmę. Balsuota dėl pataisos A/80/L.40, susijusios su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimu. Kaip matyti iš viešai paskelbto oficialaus balsavimo rezultatų ekrano, už pataisą balsavo 81 valstybė, prieš buvo 77, o 15 šalių susilaikė.
Apie šį balsavimą pranešė Visuomeninė tarptautinė šeimos politikos stebėsenos organizacija „Family Watch International“, savo oficialioje svetainėje paskelbusi informaciją ir balsavimo rezultatų ekrano nuotrauką.
Organizacijos teigimu, minėtoji pataisa lėmė tai, kad iš rezoliucijos teksto buvo pašalinta nuoroda į vadinamąją seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės SOGI (sexual orientation and gender identity) sąvoką, kuri nėra įtvirtinta jokioje tarptautinėje sutartyje ar konvencijoje.
Pasak Tarptautinės šeimos politikos stebėsenos organizacijos, SOGI terminija pastaraisiais metais vis dažniau įtraukiama į Jungtinių Tautų dokumentus ne kaip neutralus nediskriminavimo principas, bet kaip priemonė vėliau spausti valstybes keisti nacionalinę teisę – ypač švietimo, šeimos politikos ir vaikų apsaugos srityse. Organizacijos vertinimu, būtent tokiam „užpakaliniam“ ideologinių nuostatų įtvirtinimui šis balsavimas ir sudavė rimtą smūgį.
Reikšminga ir tai, kad šį kartą Jungtinės Amerikos Valstijos palaikė pataisą, ragindamos tai padaryti ir kitas šalis. Tarptautinių stebėtojų teigimu, būtent pasikeitusi JAV pozicija tapo lemiamu veiksniu, leidusiu suburti balsų daugumą. Tai akivaizdžiai paneigia dažnai kartojamą teiginį, esą Vakarų pasaulyje dėl SOGI klausimų egzistuoja „platus tarptautinis sutarimas“.
Visai kitokią laikyseną demonstravo Europos Sąjunga. Pasak Tarptautinės šeimos politikos stebėsenos organizacijos, ES iniciatyva balsavimas buvo atidėtas 48 valandoms, siekiant papildomo politinio spaudimo valstybėms – raginant jas balsuoti prieš pataisą, susilaikyti, arba apskritai nedalyvauti balsavime. Tai leidžia kalbėti ne tik apie vertybinį, bet ir apie procedūrinį konfliktą Jungtinėse Tautose.
Lietuva balsavo prieš pataisas – pasirinko genderistinę ES liniją, kurios šiuo atveju atsisako JAV ir nemaža dalis kitų pasaulio valstybių. Tai reiškia, kad Lietuva pasirinko ne šeimos, tėvų teisių ar nacionalinio suvereniteto pusę, o ideologinę kryptį, kurią vis aktyviau kritikuoja dalis tarptautinės bendruomenės.
Rašytojas ir visuomenininkas dr. Vytautas Rubavičius, vertindamas šį balsavimą, atkreipė dėmesį, jog toks Lietuvos pasirinkimas verčia kelti principinį klausimą: ar mūsų valstybės užsienio politika šiais klausimais tebėra grindžiama tautos vertybėmis, ar vis labiau tampa ideologinių srovių Briuselyje atspindžiu.
„Ar nevertėtų viešai kreiptis ir į Prezidentą, kuris ne kartą yra pasisakęs už šeimos ir tėvų teisių apsaugą, prašant aiškios pozicijos dėl tokio Lietuvos balsavimo“, – retoriškai klausia V. Rubavičius.
Šis Jungtinių Tautų balsavimas dar nereiškia diskusijų pabaigos. Tačiau jis aiškiai parodė, kad globalioje politikoje stiprėja pasipriešinimas ideologiniam spaudimui, ir kad vadinamoji „neišvengiama pažanga“ toli gražu nėra vienintelis galimas kelias.
Bet klausimas lieka atviras: kurioje šio vertybinio lūžio pusėje – Lietuva?
tai, kad pateiktas balsavimo išdavų paveikslėlis yra pasaulio valstybių genderizmo žemėlapis. Ukraina, Vengrija, Slovakija taip pat balsavo prieš šią pataisą. Ukrainą dar galima suprasti. O anų dviejų balsavimas taipogi – prisitaikymas?
Dvi Lietuvos Baltijos sesės balsavo kartu su Lietuva prieš šią pataisą.
Ir joms uršulės liepė.
Lietuva balsavo kaip uršulės liepė. Lietuvoje taip jau įprasta. Geri vaikučiai daro tai, ką auklėtojos liepia.
Spaudimas racionaliai orgaizuoti žmonijos gyvenimą didėja kartu su pačių žmonių skaičiaus Žemėje didėjimu.
Be to skaičiaus didinimo ir jo varymo į Europą jos nesunaikintum. Didysis Trejetas (les Trois Grandes) taip manosi išlaikysiąs viešpatavimą Europoje. Be šito neišsaugosi Niurnbergo popierkų galių – viršenybės tautinių konstitucijų atžvilgiu. Arba Epštaino popierkas įslaptintas nebeišsaugosi. Kazimyro Malevičiaus juodu kvadratu nebeužtušuosi – nebeuždengsi ten tų veidų nei senų, nei jaunų. Ką ten apie tai sakė toks Volteras, prisimenate, ką ankčiau apie jo išvadą rašiau? Gaila, kai kapsukiečiai tiki Malevičiaus kvadratu, bet ne Volteru, o gaila, artėjančių švenčių proga.