Šį Velykų sekmadienį pirmoji ponia ir aš kartu su krikščionimis visoje mūsų šalyje ir visame pasaulyje džiaugiamės Jėzaus Kristaus prisikėlimu, kurio triumfas prieš nuodėmę ir pergalė prieš mirtį užtikrino atpirkimo pažadą ir amžinojo gyvenimo viltį visiems, kurie tiki Jį kaip Viešpatį ir Gelbėtoją.
Sekmadienį su džiaugsmu skelbiame, kad Kristus prisikėlė, įvesta nauja kūrinija, o blogis ir mirtis amžiams nugalėti neprilygstama Dievo pasiaukojančios meilės galia.
Kai Jėzus Kristus Velykų rytą prisikėlė iš savo žemiškojo kapo, Jis atkūrė mūsų malonę, nuplovė mūsų nuodėmes ir sutaikino žmoniją su Dievu, išpildydamas senovės pranašystę, kad „Jis buvo pervertas už mūsų nuodėmes, sutraiškytas dėl mūsų nedorybės […] Jo žaizdomis mes buvome išgydyti.” Jo kančia laimėjo mūsų pergalę, Jo meilė atneša mums gyvybę, o Jo prisikėlimas yra mūsų amžina viltis.
Džiaugdamiesi šiuo Velykų laikotarpiu mums primena, kad Jėzaus Kristaus gyvenimas ir Evangelijos tiesos įkvėpė mūsų gyvenimo būdą ir tautinę tapatybę jau 250 metų. Nuo krikščionių patriotų, kurie laimėjo ir užtikrino mūsų laisvę mūšio lauke, ir kiekvienos kartos nuo to laiko, Kristaus meilė nepaliaujamai vedė mūsų tautą per ramius vandenis ir tamsias audras.
Meldžiamės, kad ši Prisikėlimo šventė sustiprintų mūsų tikėjimą, praturtintų mūsų gyvenimą ir pažadintų mūsų sielas. Mes meldžiamės adoracijos ir padėkos už nesuskaičiuojamą skaičių palaiminimų, kuriuos Dievas suteikė mūsų tautai. Mes pripažįstame, kad per Kristaus atperkamąją auką, Šventojo Rašto žodžiais, „mirtis praryjama pergale”. Visų pirma su didžiuliu džiaugsmu kartojame tuos šventus žodžius, kurie tūkstančius metų krikščionims suteikė gyvybę, viltį ir tikslą: Jis prisikėlė.
Su Velykomis!
Redakcijos prierašas: Štai koks kontrastas. Europos Sąjungos šalyse valstybės vadovai paprastai nesveikina arba jų sveikinimai būna labai neutralūs.
Pvz., Prancūzija dėl stiprios sekuliarizmo tradicijos vengia tokių sveikinimų, arba juos formuluoja labai nereliginiais žodžiais.
Panašiai ir Švedija bei Danija. Jų politiniai lyderiai viešai nesveikina su Velykomis arba apsiriboja trumpais, simboliniais palinkėjimais.
Nyderlandai taip pat nepriskiriami prie sveikinančių valstybių, jų vadovai sveikinimus skelbia dažniausiai tik socialiniuose tinkluose.
Taigi galima sakyti, kad šiose šalyse vadovai nesveikina todėl, kad jų politinėje kultūroje religija laikoma privačiu reikalu.
Krikščionišku požiūriu JAV tikėjimo mentalitetas yra daug solidesnis ir laisvesnis nei Europos.Europje visi labai įstatyti,įsistatę į rėmus ir dažnu atveju visas tikėjimas baigiasi vos tik išeinama iš bažnyčios.Ir šiaip viskas labai paviršutinška.
Europa, ne taip kaip Amerika, yra išgyvenusi netrumpą religinių persekiojimų ir karų gadynę.Tai kaip sakoma dėl šventos ramybės valdžia per daug nesikiša į tą reikalą