Į Viešpaties namus iškeliavo Romualdas Budrys

2026 m. gegužės 25 d. vakarą į Viešpaties namus iškeliavo Romualdas Budrys (1933–2026), taip mylėjęs pavasarį…

Mus paliko išskirtinė Lietuvos kultūros Asmenybė – mielas, šiltas, draugiškas Žmogus, dosnus ir geranoriškas Mokytojas, įžvalgus ir gilus Muziejininkas, tylus, darbštus ir kruopštus Darbininkas, didis Lietuvos patriotas ir pasišventęs paveldo Sargybinis.

Romualdas Budrys buvo žymus lietuvių dailėtyrininkas, Lietuvos muziejininkystės patriarchas, pasaulyje žinomas ir gerbiamas meno specialistas bei ekspertas, istorinių vertybių saugotojas ir nacionalinių rinkinių gausintojas. Jis – daugybės Lietuvos muziejų, jų ekspozicijų ir įsimintinų parodų kūrėjas, ilgametis Lietuvos dailės muziejaus (dabar – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus) direktorius ir šio muziejaus emeritas, Lietuvos muziejų asociacijos steigėjas ir garbės prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, daugelio Lietuvos ir užsienio šalių valstybinių apdovanojimų kavalierius, Palangos ir Baisogalos garbės pilietis, Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras, Valdovų rūmų muziejaus krikštatėvis, šio muziejaus Tarybos garbės narys, Kolega ir Bičiulis.

Romualdas Budrys, 1933 m. gimęs Vertimų kaime, netoli Baisogalos, sudėtingais pokario metais, kaip ir du jo broliai, pasirinko amžinąsias vertybes – dailę, paveldą, kultūrą. Dvidešimt penkerių metų Romualdas Budrys baigė keramikos studijas tuomečiame Lietuvos dailės institute ir lemtingai pasuko į muziejininkystę. Čia jauną muziejininką įtraukė praeitį menantys artefaktai, galimybė gyventi gražesniame pasaulyje ir taip tarsi ignoruoti niūrią sovietinę kasdienybę…




Romualdo Budrio sumanymai ir nuveikti darbai pralenkė laiką. Jis buvo ilgametis Lietuvos dailės muziejaus direktorius, šiam muziejui – vienintelei savo darbovietei – atidavęs daugiau nei 60 gyvenimo metų. Muziejuje jis žinojo bemaž kiekvieną eksponatą, visada įdėmiai dalyvavo restauravimo tarybų posėdžiuose, turėjo išugdytus ir per dešimtmečius išbandytus klasikinio, estetiško eksponavimo principus, kuriais geranoriškai dalijosi. Kaip muziejininkui, Jam buvo svarbus integralus požiūris, Jis vertino, kaupė ir sergėjo tiek senąjį paveldą, tiek šiuolaikinę, taip pat ir išeivijos dailę.

Romualdas Budrys / V. Abramausko nuotr.

Sovietmečiu uždaryta Vilniaus katedra ir kitomis bažnyčiomis Jis rūpinosi kaip šventovėmis, todėl, atkūrus nepriklausomybę, jos greitai galėjo būti grąžintos tikintiesiems. Atgimimo pradžioje, Vilniaus katedrą grąžinus tikintiesiems, o Vilniaus rotušę – miestui, visada energija ir idėjų gausa išsiskyręs Romualdas Budrys ėmėsi naujų padalinių kūrimo, dažnai darbus pradėdamas beveik nuo nulio, nuo griuvėsių. Visi šiandieninio Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniai buvo įsteigti Romualdo Budrio rūpesčiu – Vilniaus paveikslų galerija Chodkevičių rūmuose, Radvilų rūmų dailės muziejus, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Nacionalinė dailės galerija, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Prano Gudyno restauravimo centras, Laikrodžių muziejus (Klaipėdoje), Prano Domšaičio galerija (Klaipėdoje), Pamario galerija (Juodkrantėje), Palangos gintaro muziejus.

Vienas Jo mylimiausių kūdikių buvo Palangos gintaro muziejus. Šiandien jau legenda tapo kažkada Romualdo Budrio sukurta ir itin populiaria buvusi dvarų kultūros ekspozicija Verkių rūmų oficinoje. Jis buvo daugelio kitų miestų ir regionų muziejų kūrėjas, globėjas, ekspozicijų ir parodų bendraautoris. Sunku būtų atrasti Lietuvos muziejų, prie kurio rankos nebūtų pridėjęs Romualdas Budrys.

Jis sugrąžino į Lietuvą Mykolo Žilinsko ir daugelio kitų Lietuvos išeivijos menininkų dailės kolekcijas. Būtent šiam žmogui su kolegomis teko atrasti Vilniaus katedros lobyną ir ilgai saugoti šią paslaptį. Vėliau savo patirtimi ir žiniomis Romualdas Budrys esmingai prisidėjo ir daug jėgų paaukojo kuriant Valdovų rūmų muziejų, kaupiant senosios dailės kolekcijas, rengiant ekspozicijų programas.

Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė labai vertino Patriarcho pasitikėjimą, paramą bei globą ir džiaugėsi kiekvienu Jo apsilankymu, dėkojo už nuolat atrandamą gerą žodį ir padrąsinimą. Paskutinį kartą Romualdas Budrys Valdovų rūmų muziejų aplankė savo 92-ojo gimtadienio išvakarėse – 2025 m. vidurvasarį, domėjosi Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos šedevrų paroda.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendruomenė giliai liūdi kartu su visa Lietuvos kultūros ir muziejine bendruomene dėl skaudžios Romualdo Budrio netekties bei nuoširdžiausiai užjaučia Velionio šeimą, artimuosius, bičiulius, kolegas. Amžiną atilsį Direktoriui Romualdui Budriui.

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Raimundas Kaminskas. Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko knygų apie iškilius Lietuvos dvasininkus pristatymas

2026-05-21 Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko knygų: „Moralinio autoriteto galia“ ir „Nepataisomasis. III dalis“ pristatymas. Renginio dalyvius pasveikino...

LVSO vasaros festivalį pradės pianisto Alexanderio Paley rečitalis: „Koncertas be emocinės tiesos – neįmanomas“

Ieva Bačiulytė Gegužės 29 d. – birželio 18 d. Vilniuje vyks jau 17-asis LVSO vasaros festivalis, kuriame Lietuvos valstybinis...

Danas Nagelė. Į abėcėlę vėl stumiamos svetimybė

Teisingumo ministerija su įvairiomis institucijomis derina projektą, kuriuo siūlo įteisinti, jog asmenvardžiai galėtų būti rašomi ne tik lotyniškos...

Dijana Apalianskienė. Vis stiprėjanti tarptautinė Kinijos reikšmė

Per pastaruosius kelis dešimtmečius Kinija tapo viena svarbiausių pasaulio valstybių. Jos ekonominė galia, technologinė pažanga ir didėjanti politinė...