Danas Nagelė. Į abėcėlę vėl stumiamos svetimybė

Teisingumo ministerija su įvairiomis institucijomis derina projektą, kuriuo siūlo įteisinti, jog asmenvardžiai galėtų būti rašomi ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, bet ir su jais.

Beje, kai kurios institucijos ir net Valstybinė lietuvių kalbos komisija tam neprieštarauja, tačiau kitų institucijų atstovai ir kalbininkai susiėmę už galvų. Nes mes turėtume mokytis rašyti ne tik lenkiškai, bet, pvz., ir turkiškai ar urdu kalbos lotyniškos transkripcijos tekstus.

Nuomonės išsiskyrė

Valstybės įmonė Registrų centras Teisingumo ministeriją informavo, kad pastabų ir pasiūlymų šiam projektui neturi.

Užsienio reikalų ministerija pritaria projekto tikslams – užtikrinti teisinį apibrėžtumą asmenvardžių rašymo srityje ir tokiu būdu pašalinti abejones dėl asmens tapatybės, dokumentų autentiškumo ir juose pateiktų duomenų tikslumo.

„Siūlomas naujas asmenvardžių rašymo teisinis reguliavimas taip pat prisidėtų įgyvendinant Lietuvos diasporos politikos kryptis, įskaitant grįžimo į Lietuvą skatinimo ir grįžusiųjų (re)integracijos, tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje“, – tikina URM.

„Įstatymo projektu numatoma Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti pagal kitų valstybių kalbų abėcėles ir jų nustatytas rašybos taisykles, dėl šios priežasties kyla pagrįstų abejonių dėl valstybinės kalbos statuso ir kultūrinio autentiškumo, susijusio su tekstinės ir sakytinės kalbos atpažįstamumu ir vientisumu“, – savo išvadoje teigia Kultūros ministerija.

Tris kartus atmetė, ketvirtą nebe

Tuo metu Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) teikia išvadą, kad projektui pritaria, nors anksčiau ji net triskart iniciatyvas dėl diakritinių ženklų atmetė. Komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė „Vakaro žinioms“ aiškino, kodėl taip yra.

„Prieš tai komisijos nuomonė buvo, kad nereikia didinti išimčių kiekio. 2022 m. Seimas nusprendė, kad reikia daryti išimtį pagal tautybę: jei Lietuvos piliečiai yra kitos tautybės, jie gali užsirašyti savo pavardę savo gimtosiomis kalbomis.

Žinoma, jei jų abėcėlė yra lotyniško pagrindo.

Buvo patvirtinta, kad pavardėse gali atsirasti tos trys raidės – „q”, „w” ir „x”. Dėl diakritikų buvo pasakyta, kad Registrų centro, e.sveikatos ir kitos didžiosios sistemos būtų neįgalios tvarkytis su papildomu kiekiu naujų ženklų.

Tas tris raides turime jau beveik ketverius metus, tačiau susidarė situacija, kad kai kurie Lietuvos piliečiai gali tik pusiau persirašyti pavardę savo tautine kalba.

Pavyzdžiui, jei joje yra bent viena ar kelios iš tų 3 raidžių ir dar koks diakritikas, tas raides gali Įsirašyti, o diakritikų – ne. Todėl pritariame Teisingumo ministerijai, kad, jei jau darome išimtis dėl tautybės, tai pilietis savo pavardę galėtų gimtąja kalba visą, o ne tik dalį“, – dėstė V. Meiliūnaitė.

Lietuvoje, gauna dokumentus. Tada mes jo pavardę perrašome su visais diakritikais. Nes jie jau yra.

Pasižiūrėkite straipsnius, mokslinę literatūrą, afišas – diakritikai ten jau yra seniausiai“, – teigė VLKK vadovė.

Vidaus reikalų ministerija pastabų turi.

Anot jos, Migracijos departamentas priimdamas ir nagrinėdamas užsienio valstybių piliečių prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, tvarko šių asmenų duomenis (įrašo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) asmens vardą, pavardę ir kitus duomenis) bei teikia duomenis Lietuvos gyventojų registrui.

Tačiau gali kilti praktinių šio reikalavimo įgyvendinimo problemų, nes Migracijos departamentas neturi tinkamų įvesties įrenginių visų galimų raidžių su diakritiniais ženklais įrašymui į MIGRIS.

Taip pat, anot VRM, atsirasti asmenų identifikavimo, paieškos ir duomenų sulyginimo klaidos tarp registrų ir informacinių sistemų; būtų apsunkintas duomenų mainų tarp institucijų užtikrinimas (kai skirtinguose kanaluose taikomi skirtingi simbolių ar koduotės apribojimai) ir t. t.

Kiltų daugybė problemų

Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba primena, kad Konstitucinis Teismas 2023 m. pripažino, jog nuostata, kad asmenvardžiai gali būti rašomi tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), neprieštarauja Konstitucijai.

Anot kalbininkų, diakritikų vartojimas paneigtų konstitucinį valstybinės kalbos statusą.

„Kad valstybinė kalba atliktų savo funkcijas, ji turi būti stabili ir užtikrinti komunikacinius valstybės bei visuomenės poreikius, stiprinti visų piliečių politinę sanglaudą.

Kadangi Lietuvoje daugėja imigrantų, priėmus įstatymo pakeitimą, kartu didėtų ir asmenvardžių rašybos įvairovė. Lietuvių kalbos rašybos sistema paremta fonetiniu rašybos principu, todėl invazinių rašmenų, jų rašybos, tarties ir kirčiavimo principų įsigalėjimas pažeistų lietuvių kalbos savitumą ir kultūrinį autentiškumą“, – teigiama instituto išvadoje.

Skaičiuoja antrą šimtmetį

Primenama, kad lietuvių bendrinė kalba turi 125 metų vartosenos tradiciją, kuri prasidėjo nuo Jono Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatikos“ (1901).

Joje paskelbta lietuvių kalbos abėcėlė ir pateiktos pagrindinės rašybos taisyklės. Visa tai visuomenė priėmė, buvo sukurta bendrinės kalbos mokymo sistema ir susiformavo šios kalbos vartojimo tradicija.

Lietuvių kalbos vaidmenį ir reikšmę valstybei ypač sustiprino 1922 m. Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas valstybinės lietuvių kalbos statusas, Sąjūdžio iniciatyva grąžintas 1988 m. ir dar kartą įteisintas 1992 m. Konstitucijoje, priimtoje piliečių referendumu.

Pasak instituto mokslininkų, kalbos sistemos požiūriu bendrinės lietuvių kalbos abėcėlė yra baigtinė, turinti 32 raides.

Devynios raidės turi šiai kalbai reikalingus diakritinius ženklus, istoriškai susijusius su ankstesne rašybos tradicija.

Abėcėlė visiškai atitinka fonetiniu principu pagrįstos lietuvių kalbos rašybos poreikius. Ji atitinka ir pagrindinius kalbos funkcinius kriterijus – efektyvumo, adekvatumo, priimtinumo.

Tai užtikrina svarbiausią – komunikacinę – valstybinės kalbos funkciją ir sudaro sąlygas sklandžiam visų Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų administravimui.

Užterštų kalbą

Pasak instituto, jei projektui būtų pritarta, apie 120 svetimų rašmenų su diakritiniais ženklais patektų į visą raštvedybą, nes dokumentuose esančios vardų ir pavardžių formos dėl asmens identifikavimo privalo būti išlaikomos įvairiuose valstybės registruose, duomenų bazėse ir institucijų dokumentuose.

Visais atvejais jas rašyti reikėtų pagal kitų kalbų rašybos taisykles, o tai neabejotinai sukeltų nemažai painiavos.

„Painiavą keltų dvejopas santykio tarp garso ir rašmens neatitikimas, pažeidžiantis fonetinį rašybos principą:

1) vienas garsas žymimas keliais skirtingais rašmenimis;
2) vienas rašmuo atliepia kelis skirtingus garsus.

Pavyzdžiui, jei piliečių asmenvardžiai būtų rašomi Qalhanoglu, HŲeg, RŽętŽ, Wreblewski, Žėlkiewicz, reikėtų tarti Čalhanohlu, Hiog,Riuštu, Vrublevski, Žulkievič.

2.2. Būtų destabilizuota bendrinės lietuvių kalbos tarties ir kirčiavimo sistema“, – teigia institutas.

Ir priduria: asmenvardžiai nuolat patenka į viešąją erdvę, yra tariami ir užrašomi, todėl jų rašyba turi būti pritaikyta daugumos patogumui ir darniai visų valstybės institucijų komunikacijai.

Komentuoja Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius VALOTKA:

„Su mūsų inspekcija šis klausimas nebuvo derintas, nes tai kaip ir ne visai mūsų tema.

Šiuo klausimu svarbiausia, kad būtų Lietuvių kalbos instituto ir VLKK išvados – jų nuomonės yra privalomos. O mes nusprendėme savo nuomonės nereikšti“, – informavo A. Valotka.

Tačiau savo asmeninę nuomonę jis „Vakaro žinioms“ išdėstė.

„Aišku, mano nuomonė neigiama. Visų pirma neišgirdau argumentų, kodėl mes turėtume būti pirmi pasaulyje šitoje srityje tai padarę.

Antras klausimas – kiek tai kainuos, jei tai reikės į registrus perkelti.

Registrų centras metų metus negali vietoj angliškų kabučių įdiegti lietuviškas. Mes netgi skundų esame gavę dėl to.

Registrų centras aiškina, kad tai labai brangiai kainuoja ir mini šimtatūkstantines sumas dėl vienerių kabučių pertvarkymo.

Klausimas: kiek tada kainuos maždaug 200 diakritinių ženklų įtraukimas į sistemą?

Aš atsakymų į šiuos klausimus nematau. Registrų centras pateikė išvadą, kad pritaria projektui, bet neparašė, kiek tai kainuos“, – stebėjosi A. Valotka.

Jis pateikė ir konkretų pavyzdį, koks chaosas galėtų kilti.

„Pavyzdžiui, esu turkas, skambinu į polikliniką ir sakau: „Mano pavardė tokia ir tokia“. Kaip poliklinikos darbuotojui surinkti visokias turkiškas raides su kabliukais?

Parodykite klaviatūroje, kur spausti. Tegul projekto iniciatoriai sėdasi prie klaviatūros ir įveikia šią užduotį. Pažiūrėsime, kaip jiems seksis“, – akcentavo A. Valotka.

Komentuoja Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, buvęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS:

„Mano nuomonė nesikeičia. Lietuvos įstatymai numato Lietuvos piliečių rašymą lietuviškomis raidėmis ir tas turi likti.

Mes 80 metų jokių problemų nematėme ir nėra reikalo dabar kažką keisti. Kadangi net vien tų trijų nelietuviškų raidžių įteisinimas sukėlė tiek daug painiavos.

Jokių diakritikų nereikia, nes tai yra ir daug kainuojantis dalykas, ir vis tiek jokios naudos neduotų. Jei kalbame apie tarptautines taisykles, tai vis tiek tie diakritikai, pavyzdžiui, lėktuvų bilietuose nėra naudojami.

Tai kokia prasmė juos įvedinėti?“ – stebėjosi A. Antanaitis.

Pasak jo, tai būtų mūsų įstatymų pažeidimas.

„Labai tam prieštarauju. Ir netgi nematau nė vieno argumento, kam to reikia. Tik prisikurtume problemų, kurių anksčiau neturėjome.

Prisikurtume problemų kaip su tomis trimis raidėmis“, – reziumavo kalbininkas.

respublika.lt