Po kelių dienų Prancūzijai gresia likti be vyriausybės: maišto vėjai šiaušia gatves, finansų rinkas krečia sumaištis dėl vis augančios valstybinės skolos, kurios, regis, niekas nebegali sustabdyti. Tačiau neatidėliotina problema slypi visai kitur. Buvusi ministrė pirmininkė, o dabar švietimo ministrė Élisabeth Borne išlaiko gebėjimą matyti tikruosius prioritetus: o kas, jeigu visos mūsų dabartinės bėdos kyla iš netinkamai suformuluoto įrašo ant Panteono – monumento, iškilusio Paryžiaus širdyje tautos didvyriams pagerbti?
Iš tiesų Lotynų kvartale, Paryžiaus 5-ajame rajone, stovi įspūdingas neoklasicizmo pastatas su kolonomis – Panteonas. Architekto Jacqueso-Germaino Soufflot suprojektuotas kaip bažnyčia, skirta Paryžiaus globėjai šventajai Genovaitei, jis nuo Revoliucijos laikų yra desakralizuotas ir daugiau nei du šimtmečius talpina iškiliausius Prancūzijos – tiksliau, po 1789 metų – veikėjus. Ant graikiško stiliaus frontono galima perskaityti įrašą: „Didžiavyriams – dėkinga tėvynė.“ Sutikite, 2025 metais tokia frazė iš tiesų skamba skandalingai.
Šaltuose marmuru išklotuose šios respublikonų šventyklos koridoriuose pečiais braižosi literatūros garsenybės, garsūs generolai, mokslininkai ir pasipriešinimo kovotojai – visi, pelnę respublikoniško padorumo diplomą materialistinei ir jakobiniškai amžinybei.
Mažiau nei savaitei belikus iki tos akimirkos, kai prancūzų moksleiviai sugrįš į klases, Borne inauguracinėje spaudos konferencijoje, skirtoje naujų mokslo metų pradžiai, pareiškė norinti „pradėti diskusiją“ siekiant dėl įtraukties „neutralizuoti lyčių atžvilgiu“ Panteono dedikaciją.
Ministrę liūdina moterų nepakankama reprezentacija Panteone. Po didingu kupolu ilsisi 76 vyrai ir vos 7 moterys – kai kurių vienintelis nuopelnas buvo, kad ji „žymaus vyro žmona“. Tokia disproporcija akivaizdi. Tačiau Borne ambicija platesnė: pakeitus Panteono dedikaciją, gali esą pasikeisti milijonų prancūzių ateitis.
„Galime atverti visas mokslo sritis mergaitėms, bet jeigu, pakėlusios akis, jos nematys visuomenės, kuri visiškai pripažįsta jų vietą istorijoje, tuomet siunčiame prieštaringą žinią“, – aiškino ministrė.
Pagalvokite: daugiau nei du šimtmečius moterys visoje Prancūzijoje buvo slopinamos savo siekiuose ir svajonėse vien dėl frazės, paskubomis marmure iškaltos patriarchato šalininko ranka. Truputis „įtraukios rašybos“ tikrai pakeis daugelio gyvenimus.
Beje, protofašistinė nuoroda į „tėvynę“ neabejotinai bus pašalinta ir pakeista į „Respubliką“ – daug mažiau prieštaringą terminą.
„Pradėti diskusiją“ – gerai žinomas posakis, reiškiantis, kad kokiame nors ministerijos kabinete sprendimas jau iš anksto priimtas, o prieš jį primetant dėl ramios sąžinės viešumoje tik bus imituojama diskusija
Jei norėčiau pasirodyti šiek tiek kontrrevoliuciška ir šelmiška, pritardama poniai Borne priminčiau, jog ši nelaiminga sentencija visai nestebina, turint galvoje griozdiškus sanskuliotus, žinomus dėl savo vyrų šovinizmo. Kaip mėgdavo sakyti žavingoji Élisabeth Vigée-Lebrun, karalienės Marijos Antuanetės draugė ir portretistė, prisimindama gerus monarchijos laikus: „Tuomet valdė moterys, Revoliucija jas nuvertė.“
Todėl, su visa pagarba poniai Borne, siūlome jai sutaupyti brangaus laiko – kurį daug naudingiau skirti reformuojant labiausiai neveiksnią ministeriją Prancūzijoje, jos pačios vadovaujamą – ir moterų reikalą Panteone apginti labai paprastu būdu: grąžinti jam pirminę paskirtį – bažnyčią, skirtą šventajai Genovaitei, jaunai merginai, kuri V amžiuje metė iššūkį Atilai ir suorganizavo Paryžiaus gynybą nuo siaubingo užkariautojo iš stepės. Tai būtų pagarba jaunystei, drąsai ir moteriai, kuri „tamsiuose amžiuose“ nebijodavo griauti stereotipų. Ko dar galima norėti?
Šaltinis EUROPEAN CONSERVATIVE
Nelabai suprantu, o kodėl reikėtų stebėtis tokiu elgesiu? Stebėtis galima nebent tempais…kad jie gana lėti…Atsižvelgiant į Prancūzijos istoriją ypač po to, kad „pasaulį seną sunaikinsim ir ….” Įvyko didžioji Revoliucija….monarchija žlugo, iš Bastilijos neliko nieko, jeigu neklystu dabar ten nedidelis gatvių eismo žiedukas…Sėkmingai buvo integruota Vandėja, kuri kurį laiką nenorėjo pripažinti ir priimti naujos tvarkos…Ilgus šimtmečius buvo naikinama katalikų bažnyčia, užkariaujamos teritorijos įvairiuose pasaulio vietose, buvo kuriam imperija…dabar tai akivaizdžiai matosi pažiūrėjus į „prancūzus” Paryžiaus, Bordo, Marselio gatvėse, pasirodo jie gana stipriai idegę saulėje, o tie kurie albinosai, tiesa jų dar pasitaiko, bet greičiausiai nebeilgam…Jeigu kažkos valkata iš Afrikos iš keršto užkuria Notre Dame de Pari katedrą kuri viena iš daugelio Prancūzijos bažnytinių šedevrų ir valdžia rimtais veidais aiškina, kad įvyko trumpas jungimas elektros laiduose…jeigu prezidentas neaišku kas ir neaišku kas jo žmona…labai panaši į žmogą ir kuris ruošiasi mažinti nusikalstamumą, kai liūto dalį nusikaltimų įvykdo valkatos kuriuos ir toliau mielai priima valdžia, iškeliant nusikaltėlius į kaimo vietoves, vietoj to, kad juos sodintų į kalėjimus arba deportuotų…Tai Panteonas tik vaikų žaidimai smėlio dėžėje….Man kažkodėl kilo mintis, kad Lietuva ir Prancūzija kažkuo panašios…abi turėjo didingą istoriją ir kurios gėdijasi ir stengiasi kuo greičiau pamiršti…gyvena, kaip niekada gerai…tiesa iš neuždirbtų pinigų…valkatos, tiek vietiniai, tiek importiniai valgyti nori, bet dirbti ne….Ir klausimas, kad Prancūzijos ekonomika patirs šoką….manau, kad žiūrint, kaip veiksmas vyksta pas mus, panašus scenarijus laukia ir mūsų…
Gal geriau papasakok, kaip drg.L.Trockis tiesiai iš Wall Street’o su prievaizdais atvyko į Petrapilį su užsienio diplomato pasu, jeigu kas, a? Ir tokie gali užkurti čia pat gana greit nežinia ką be tos Notre Dame ir Bastilijos? Kodėl ubagus apsimeta ginsią stambiausi pasaulio bankininkai? Ir prisiekią kovoti vardant taikos ir gerovės.
Geras straipsnis.