Grupė intelektualų ir visuomenės veikėjų raginą advokatą prof. I. Vėgėlę tapti „Vilties Prezidentu“

Grupė mokslininkų, kūrėjų, visuomenės veikėjų atviru laišku kreipėsi į prof. Igną Vėgėlę ragindami jį dalyvauti šalies prezidento rinkimuose. Savo kreipimesi jie primena, kad I.Vėgėlė pats yra viešai pareiškęs, jog „nebemato galimybių nekandidatuoti“.

Be to valstybėje  vyksta negeri procesai, kurie kelia daugelio patriotiškai ir demokratiškai nusiteikusių piliečių nerimą ir lūkestį, kad padėtis būtų keičiama. Yra nemažai piliečių, kurie pozityvių pokyčių ir politinių reformų moderavimo valstybėje galimybę sieja su moraline ir politine I. Vėgėlės lyderyste.

Kreipimosi autoriai primena, kad Vakarietišką pakraipą deklaravę prezidentai  V. Adamkus ir D. Grybauskaitė viešai buvo pripažinę, kad visuomenė gyvena korumpuotoje oligarchinėje valstybėje. Tačiau po įstojimo 2004 m. į ES ir NATO situacija menkai tepasikeitė. Lietuva prarado nacionalinės valstybės kūrimo viziją bei strateginius tikslus. Lietuvos valdžia laipsniškai tampa teritorine administracija. Vyksta lietuvių kalbos ir lietuvybės  apsaugos likučių išmontavimas. Šalyje stokojama įstatymo viršenybės, socialinio teisingumo. Teisė neretai naudojama nusikaltimams ir dorovės nuopuoliui pridengti. BVP paskirstymas ydingas, civilizuotos ir teisingos mokesčių sistemos nėra. Paveldosauga ir gamtosauga imituojama, naikinami miškai, nusikalstamai kertami reliktiniai medžiai. Mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas nacionalinis transliuotojas užsiima „dvaro“ viešaisiais ryšiais ir „smegenų plovimu“. Asmenys, nesutinkantys su narcisizmu ir egoizmu apsinuodijusio elito nuomone bei pasaulėžiūra, šiandien ujami, marginalizuojami, stumiami į užribį. Žmonės, žiūrintys į lyčių vaidmenis ir šeimos paskirtį per tradicinės kultūros ir krikščioniškosios antropologijos prizmę, niekinami, apdalinami „vatnikų“ ir „putinistų“ etiketėmis. Vėl kėsinamasi į sąžinės laivę.

Demokratija apirusi, parlamentinės partijos neatstovauja jokiai politinei pasaulėžiūrai ar ideologijai. Išimtis – nebent „Laisvės partija“, kuri diegia moraliai deformuotą pasaulėžiūrą.  Užsienio politika akivaizdžiai kertasi su nacionaliniais interesais, ypač ūkio, kultūriniais interesais. Viešajame sektoriuje įsigali deintelektualizacija, chaotiška teisėkūra, diegiamos skubotos ar netgi akivaizdžiai destruktyvios reformos.  Ypač iškalbingas rodiklis yra beviltiškas Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas. Mums gresia prūsų likimas,- rašoma kreipimesi.

Jo autoriai kviečia I. Vėgėlę, patvirtinti sprendimą kandidatuoti  Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir žada jam paramą.

Visas kreipimosi tekstas žemiau:

Mokslininkų, kūrėjų, visuomenės veikėjų viešas kreipimasis į prof. Igną vėgėlę dėl dalyvavimo LR prezidento rinkimuose
2023 m. liepos 29 d.

Mes, žemiau pasirašę Lietuvos mokslininkai ir kūrėjai, kurių dauguma nepartiniai, kreipiamės viešu laišku į profesorių Igną Vėgėlę. Tikslas – pareikšti pritarimą ir palaikymą minėto asmens politinei aspiracijai – dalyvauti LR Prezidento rinkimuose. Kreipimąsi grindžiame konkrečioms aplinkybėmis ir argumentais.

Pirma, profesorius pats yra viešai pareiškęs: „nebematau galimybių nekandidatuoti“. Antra, valstybėje objektyviai vyksta negeri procesai, kurie kelia daugelio patriotiškai ir demokratiškai nusiteikusių piliečių nerimą bei nuoširdų lūkestį, kad padėtis būtų keičiama. Modernybės ir demokratijos sąlygomis nederėtų sureikšminti pavienės asmenybės vaidmens ir galimybių. Visgi yra nemažai piliečių, kurie pozityvių pokyčių ir politinių reformų moderavimo valstybėje galimybę sieja su moraline ir politine I. Vėgėlės lyderyste. Viltingas žvilgsnis į naują politinę asmenybę kartu yra akivaizdaus nusivylimo dabartiniais politiniais lyderiais ir politine sistema ženklas.

Net du vakarietišką pakraipą deklaravę Prezidentai – V. Adamkus ir D. Grybauskaitė – kadaise viešai įvardino politinę diagnozę – „…gyvename korumpuotoje oligarchinėje valstybėje…“. Deja, po įstojimo 2004 m. į ES ir NATO situacija menkai tepasikeitė. Maža to, Lietuva prarado nacionalinės valstybės kūrimo viziją bei strateginius tikslus. Jei laivas nežino, kur plaukia, nepalankus bet kuris vėjas… Lietuvos valdžia laipsniškai tampa teritorine administracija, o piliečių bendruomenė praranda politinį subjektiškumą. Vyksta lietuvių kalbos ir lietuvybės apskritai apsaugos likučių išmontavimas. Šalyje stokojama įstatymo viršenybės, socialinio teisingumo. Teisė neretai naudojama nusikaltimams ir dorovės nuopuoliui pridengti. BVP paskirstymas ydingas, civilizuotos ir teisingos mokesčių sistemos nėra iki šiol. Paveldosauga ir gamtosauga imituojama, naikinami miškai, nusikalstamai kertami reliktiniai medžiai. Mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas nacionalinis transliuotojas užsiima „dvaro“ viešaisiais ryšiais ir „smegenų plovimu“. Asmenys, nesutinkantys su narcisizmu ir egoizmu apsinuodijusio elito nuomone bei pasaulėžiūra, šiandien ujami, marginalizuojami, stumiami į užribį. Žmonės, žiūrintys į lyčių vaidmenis ir šeimos paskirtį per tradicinės kultūros ir krikščioniškosios antropologijos prizmę, niekinami, apdalinami „vatnikų“ ir „putinistų“ etiketėmis. Vėl kėsinamasi į sąžinės laivę.

Atstovaujamoji demokratija apirusi, parlamentinės partijos neatstovauja jokiai politinei pasaulėžiūrai ar ideologijai. Išimtį sudaro nebent „Laisvės partija“, kuri, deja, diegia ydingą, moraliai deformuotą pasaulėžiūrą. Seimo opozicija nugalinta ir nusigalinusi. Užsienio politika atskiruose savo ruožuose akivaizdžiai kertasi su nacionaliniais interesais, ypač ūkio, kultūriniais interesais. Viešajame sektoriuje įsigali deintelektualizacija, chaotiška teisėkūra, diegiamos skubotos ar netgi akivaizdžiai destruktyvios reformos. Šalyje sunkoka aptikti sritį, kurioje matytųsi neginčijamas pozityvus proveržis. Ypač iškalbingas rodiklis yra beviltiškas Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas. Mums gresia prūsų likimas.

Šviesaus atminimo Stasys Lozoraitis buvo tautoje simboliškai pavadintas „Vilties Prezidentu“. Jei būtų juo tapęs, galimai šalyje kitaip būtų vykusi privatizacija, liustracija, visas valstybės atkūrimas. Galbūt gyventume kokybiškai kitokioje valstybėje.

Gerbiamas Ignai Vėgėle, patvirtinkite sprendimą kandidatuoti iki galo ir perimkite „Vilties Prezidento“ kilnų vaidmenį bei misiją. Sutelkite plačią idėjinių bendražygių koaliciją, įvardinkite atnaujintos valstybės viziją ir politinių reformų programą. Inicijuokite veržlią, orią ir nuoširdžią rinkimų kampaniją. Nemaža dalis Lietuvos žmonių šito laukiame ir mes Jums padėsime.

Pasirašo:

1. Prof.habil.dr. Gediminas Merkys, edukologas, sociologas
2. Prof. Saulius Arlauskas, teisės filosofas
3. Prof.dr. Rasa Čepaitienė, kultūros istorikė
4. Prof.habil.dr. Bronislovas Genzelis, VDU garbės profesorius, Kovo 11 akto signataras
5. Sesuo Nijole Sadūnaitė, buvusi politinė kalinė, rezistentė
6. Prof.dr. Gediminas Navaitis, psichologas, buvęs Seimo narys
7. Prof.habil.dr. Alvydas Butkus, lingvistas
8. Jonas Vaiškūnas, muziejininkas, Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas
9. Doc.dr. Nijolė Čiučiulkienė, edukologė, mokytoja ekspertė
10. Doc.dr. Romualdas Povilaitis, profsąjungų vadovas, žmogaus teisių gynėjas
11. Valdas Vasiliauskas, žurnalistas, teatro kritikas, buvęs Seimo narys
12. Dr. Dainius Razauskas, Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas
13. Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo narys, buvęs LR Vyriausybės narys
14. Vytautas Karčiauskas, menininkas, visuomenininkas
15. Skaidrius Kandratavičius, kunigas, rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys
16. Albertas Sinevičius ministras penkiose LR Vyriausybėse, (I -osios LR Vyriausybės narių klubo vadovas)
17. Rūta Janutienė, žurnalistė
18. Dr. Antanas Būda
19. Leonas Milčius, Kovo 11 akto signataras, literatas, menininkas
20. Prof.dr. Jonas Jasaitis, laikraščio „Mokslo Lietuva“ vyr. redaktorius, JAV lietuvių savaitraščio „Dirva“ redaktorius (1996-2004)
21. Rimas Andrikis, advokatas, buvęs Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas, buvęs Seimo narys
22. Vilhelmas Čepinskis, smuikininkas ir dirigentas, už nuopelnus Europos kultūrai apdovanotas Ispanijos, Graikijos ir Jordanijos karalienių medaliu ir premija „Kartu už taiką”
23. Algimantas Norvilas, Kovo 11 akto signataras
24. Rimantas Jonynas, advokatas
25. Dr. Vytautas Čepas, rašytojas, KU garbės daktaras, buvęs Seimo narys
26. Gražina Drėmaitė, restauratorė, paminklosaugininkė
27. Tomas Čyvas, žurnalistas
28. Gediminas Rastenis, šachmatininkas-didmeistris, Lietuvos nusipelnęs treneris
29. Habil.dr. Rimtas Marcinkevičius, chirurgas, JAV, Kalifornija
30. Dr. Daiva Tamošaitytė, filosofė, muzikos kritikė, publicistė
31. Doc. Gražina Vitartaitė, tapytoja
32. Romualdas Grigas, akademikas, Lietuvos mokslo premijos laureatas

Dokumentą pasirašančių asmenų sąrašo autentiškumą garantuoju (asmeniniai sutikimai pasirašyti dokumentą buvo gauti šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis ir saugomi asmeniniame archyve)

Prof. habil. dr. Gediminas Merkys