Vytautas Sinica. Pakalnis traukiasi

Pažadus vykdom – Pakalnis traukiasi! Per rinkimus sakiau, kad pakeisti Pakalnį būtų vienas trijų svarbiausių darbų. Daug kas šypsojosi. Ir va.

Žinoma, kalbant rimtai, Pakalnis traukiasi, nes šiuo atveju pažadą jį pakeisti vykdo Benkunskas. O vykdo greičiausiai todėl, kad leidęs kirsti medžius Basanavičiaus 14A ir apskritai leidęs ten absurdiškas statybas, sunaikinančias skverą, Pakalnis tapo taikiniu pernelyg plačiai visuomenės daliai. Ne tiek svarbu, kas užpildė taurę.

Svarbu, kad asmens pakeitimas atneštų politikos pakeitimą. Benkunskas anksčiau kalbėjo baisokus dalykus apie tai, kad Pakalniui reikia sukurti kitas pareigas, leisti būti miesto vizionieriumi ir panašiai. Tai būtų daug baisiau nei yra dabar ir labai svarbu, kad taip nenutiktų.

Nei Pakalnis, nei jo bendramintis miesto planavimo klausimais neturėtų būti Vilniaus vizijos kūrėjais. Jų Vilniaus vizija – užtankintas miestas be viešųjų paslaugų arti namų ir be žaliųjų plotų. Jų darbo praktika – leidimai projektams, kurie akivaizdžiai netinka miestui ir blogina gyventojų padėtį, bet bele atitinka labai žemos kartelės formalius reikalavimus. Jeigu užsakovas pasirenka tinkamus partnerius, teisingą architektų studiją, žiūrėk, ir formalūs reikalavimai ne visada būtini.

Prie super liberalių Pakalnio statybų leidimų dalybų Vilniaus veidas pasikeitė labai stipriai ir dažniau į blogąją pusę. Susirūpinę mokslininkai ir bendruomenės buvo visiškai negirdimi. Tad kad šiandien paskelbtas sprendimas būtų iš tiesų naudingas Vilniui, o ne tiesiog piktdžiuga, būtina, kad naujasis ne laikinas vyriausiasis architektas turėtų kitokią viziją ir prioritetus: saugoti Vilniaus tapatumą, kelti aukštus reikalavimus vystytojams, taikyti juos nuosekliai ir skaidriai visiems, teikti prioritetą nuosekliai miesto plėtrai ir viešajai infrastruktūrai, o ne tankinimui taškiniais užstatymais

. Žinoma, simboliška, rūpintis želdynų išsaugojimu – vilniečiai, panašu, pastarąjį rūpestį vis labiau supranta ir geba įgarsinti.