Eurovizija baigėsi, LRT buldozerio važnyčiotojai pristigo fantazijos besirinkdami naują auką

Jonas Balčiūnas

Lietuvos informacinėje erdvėje atsivėrė juodoji kūrybinė skylė, kurią reikia trūks plyš užpildyti. Kuo užpildyti?

Išsigelbėjimas nukrito iš dangaus. Utenos rajone pilietis X pjaudamas žolę rado droną su sprogmenimis. Dronas atskrido iš draugiškos šalies.

Nors dalgio ašmenys buvo sugadinti, draugiškas dronas nepadarė jokios žalos. Būtų buvę geriau, jeigu pilietis X nebūtų pjovęs žolės. Niekas apie droną nebūtų sužinojęs. Dabar Lietuvos saugumui ir gynybai buvo padaryta reputacinė žala.

Lietuva keičia gynybos koncepciją. Iki šiol buvo manoma, kad aukšta žolė reiškia apsileidimą, o Kasčiūno dantys saugumą.

Jei pievos nebūtų pjaunamos, dronas ramiai gulėtų tarp kiaulpienių, nekeldamas panikos, televizijų tiesioginių transliacijų ir ekspertų maratono.

Siūloma skubiai keisti Lietuvos nacionalinio saugumo koncepciją. Nešienautos pievos įgyja poligono arba saugumo zonos statusą. Dilgėlės ir balandos integruojamos į NATO rytinį gynybinį flangą.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas, atsisakantis pjauti žolę, tampa valstybės stabilumo rėmėju ir gali pretenduoti į rezistento statusą su visomis iš to išplaukiančiomis privilegijomis ir išmokomis.

Seimas svarsto steigti proginį apdovanojimą už nešienaujamas pievas.

Nešienautos pievos užtikrins Lietuvos stabilumą. Latvija nesilaikė šios saugumo doktrinos ir tai atvedė prie vyriausybės žlugimo. Nori išsaugoti politinį stabilumą – nepjauk žolės.

Kuo aukštesnė žolė – tuo mažesnė politinė įtampa.

Tiesa, viena bėda ne bėda – aukšta žolė didina erkių riziką, bet erkės geriau nei okupantai.