Atėjo toks laikas, kai visuomeninis transliuotojas savo pagrindiniuose portaluose skelbia, jog demokratija turi būti ginama nedemokratinėmis priemonėmis.
Atėjo laikas, kai jau nebepaisoma įstatymų, teisėtvarkos ir teisėsaugos, o vietoje jų atsiranda „gatvės teismai“.
Iš anksto yra žinoma, kas tas „penktakolonininkas“ – LRT puslapį galima atsiversti ir perkaityti.
Juo žmogus gali būti įvardytas vien todėl, jog nepasitiki valdžia, abejoja teismų sprendimais ar profesionalia žiniasklaida.
Jau oponentas paskelbiamas tautos ar valstybės priešu, prieš kurį nebereikia laikytis įprastų demokratinių principų, jo nebereikia išklausyti ar su juo diskutuoti.
Protestuotojai save ima tapatinti su Sausio 13-osios gynėjais, o jų oponentai vaizduojami kaip „naujieji desantininkai“, kuriuos reikia naikinti…
Ramiais laikais irzlios nuotaikos rodo žmogaus pilietiškumą, o iškilus pavojams tokios pačios jau atsiduoda penktakoloniškumu. O kokiais laikais mes db gyvename?
Tikrai, tiems gatviniams vadintis garbingais istoriniais kovotojų už Laisvę vardais,- kaip nusilaltimas.
Tai kas tas nusilaltimas? Kažkoks naujadaras?
Ne, Kuily, apibrėžimas ne toks, neveidmainiauk, puikiai žinai, kas sudaro ir iš kur kilusi 5-oji kolona…
Turim dar vieną oficialų d… t. y. kvailį! Labas, kvaily…
Gal klysti? Jo pavardė – KUOLYS, t.y. nuo kuolo…
…kuo kvailiau,tuo geriau – tik nezinia,kam.
Iki karo buvo tvarka. Buvo mama Briuselyje , tėtis Vašingtone, visagaliai, bet kada galintys nuraminti įsitriukšmavusius vaikus. Bet va prasidėjo rusų ukrų peštynės,ir ne šiaip sau, o su kraujais , ir visų akys nukrypo į visagalius: ką pasakys? Ir čia akyse žlugo tatos mamos visagalybės mitas, o iš to ir tyli išvada – tai gal ir mes be reikalo jų taip baiminamės? Ir be pagrindo tikimės, jeigu kas, apsaugos? Iš ko ir išaugęs nervingumas ir supratimas, kad galime pas save tvarkytis patys, lyg būtume suaugę. Kieno pečiai platesni , tam daugiau ir galimybių.
Gyvename pasaulyje kurime yra ir vagių, ir plėšikų ir apgavikų ir melagių ir t.t. Kiekvienas naujas atvejis nereiškia kad jau pasaulio pabaiga.Tačiau politikoje viename lageryje kilęs skandalas politinių priešininkų (su žiniasklaido s pagalba) vaizduojamas kaip kažkas neįmanomo, neįsivaizduojamo , negalinčio būti – bet va , atsitiko. Normalioje visuomenėje tokie politiniai skandalai gęsta kaip visi – praėjus normaliam laikui; sudirgusioje gi visuomenėje aidas virsta perkūnijos dundėjimu … Taip spėjame , be įrodymų, kad dabartinis padidintas sudirgimas, nervingumas Lietuvoje siejasi su įvykiais ne taip tolimame , pabodusiame ir pabaigos neturinčiame Ukrainos ir Rusijos kare.