Kadaise, o dar tiksliau tariant, savo ankstyvosios jaunystės laikais skaičiau Kobo Abe romaną „Moteris smėlynuose“.
Dabar jau negalėčiau detaliai perpasakoti to kadaise madingo romano, nedaug beprisimenu, nors, tiesą sakant, nėra čia ko neprisiminti, nes svarbiausioji romano siužetinė linija yra nesustabdomai byrantis smėlis, o pagrindinis herojus kasa ir kasa smėlį, bijodamas gyvas pasilaidoti smėlynuose.
Kaip tada teisingai ar neteisingai supratau, smėlis čia yra simbolinis kasdienybės pavaizdavimas, kai iš tiesų mūsų gyvenime vyrauja pasilaidojimo buitiniuose kasdienybės rūpesčiuose tendencija, neatsitiktinai kartais žargonine intonacija sakome, kad „užsikasiau buityje“ ar kažkur panašiai.
O kuo čia dėta moteris, – klausiate.
Kaip atrodo dar ir šiandien man, moteris vyksmui suteikia nepermaldaujamos stichijos pobūdį beveik ta pačia prasme kaip dažnai esame apribojami arba be žado paliekami, ištikti kitų pasišiaušusių gamtinių stichijų.
Net ir buičiai moters priartėjimas suteikia nenugalimos stichijos pobūdį, ar ne?
Kita vertus, šiandien mums ant galvų byra tikrai ne smėlis, o didžiausiomis porcijomis yra barstomas mėšlas, kito žodžio neberandu.
Laikmečio ypatingumas pasireiškia tuo, kad viskas mūsų sudrumstoje iki pašaknų aplinkoje jau persisunkė mėšlo dvoku, taigi, dabar jau mėšlu atsiduoda ne tik nesuvaldytos politinės ambicijos, bet ir nuo resentimento kompleksų pagreitį įgavusios mintys, retorika, žmonių rūbai, plaukai, gatvėje plūduriuojančios minios, rūkas…
Jau praeitą kartą sakiau, kad sumaišties kaltininkė yra moteriškoji hibrido pusė, kažkokia barzdota moteris.
Ar tai yra Šimonytė?
Lengva buvo Herakliui, įsipareigojusiam iškopti per amžius nusistovėjusį, susicementavusį, substancinį pavidalą įgijusį, beveik karamelizuotą Augėjo arklidžių mėšlą be gėjų, o ką daryti dabar – kai mėšlas yra sukeliamas iki dangaus, maišomas toliau, taškosi skystu pavidalu, skraido gyvai ore, pasidaugina miniose oro lašeliniu mentaliniu būdu, kai budinčia laikmečio figūra tapo žiaukčioti verčiantis mėšlo stulpas miestų aikštėse ir kitur.
Gali būti, kad didele dalimi žmogus iš prigimties yra mėšlina figūra. Tačiau šįkart kalbame apie mėšlą, kuris „išėjo iš ribų“ kaip patvinusi mėšlo upė iš krantų, apie tokią stichinę nelaimę, kai laikmečio dominante tampa sprogusi kanalizacija.
Neatsitiktinai praeitą kartą kalbėjome apie viliojančią kokonizacijos perspektyvą, nes, kas be ko, tokioje mėšlinoje situacijoje labiausiai norisi atsiriboti, užsimūryti, užkaišyti visus plyšius, per kuriuos pasaulis gali prasisunkti iki tavo namų slenksčio.
Tačiau ar įmanoma iš principo atsiriboti tarp uždarų vienatvės sienų televizijos amžiuje ekrano visuomenėje, kai viskas virsta panoptikumu, o tapo vidujybės kriauklė galiausiai tampa net ne pasaulio, o tokios televizijos veidrodžiu.
Štai žmogus užtamsintame kambaryje aklinai užsidangstė langus, tačiau mėšlo upė tekėjo per visą sieną iš TV ekranų, galiausiai jis sapnavo televizinius sapnus…
Gotfriedo Leibnico monodologija remiasi postulatu, kad žmonių sielos yra tokios individualios substancijos (monados), kurios „neturi langų“, tačiau, regis, lango metafora išvis praranda prasmę stikliniame name su į išore išversta televizija.
Taigi, ką dabar daryti, ar galima sustabdyti patvinusią mėšlo upę?
Kaip atrodo, racionalūs žmonės Lietuvoje pradeda įsivaizduoti, kad tą mėšlą kanalizuosime, pristatysime į jam tinkamą vietą tik tada, kai atstatysime sąvokų prigimtinį svorį, imame suprasti, kad mėšlas buvo užaugintas iki dangaus sąvokų apvertimo būdu, kai melas pradėtas vadinti tiesa, cenzūra imta vadinti žodžio laisve, antilietuvizmas paskelbtas Lietuvos nacionaline idėja ir t. t.
Todėl kiekvienas sugrįžtantis į savo protą žmogus yra naujųjų laikų Heraklis.
Kaip jums atrodo tokia neįtikėtina prielaida, kad čia besidarkantis Skaitytojas yra buvusi Tiesos.lt vyriausioji redaktorė Ramutė Bingelienė, pagal išsilavinimą – lituansistė, be to, kaip galima spęsti iš nuotraukų, labai simpatiška moteris. Kvaila hipotezė, tiesa?
..oi,ne…joks save gerbiantis lituanistas negaletu sitaip sudint savo cecho brolius.Tai,kaip taikliai pavadino Autorius – kazkoks pusrusis is pusrusio – greiciausia jo reiktu ieskot tarp pacientu is tam tikros gydymo istaigos.Autorius,mano manymu,daro klaida,atsakinedamas siam ligoniui,tuo sukeldamas siam euforija ir tolesni siausma…Ar ne geriau but kiekvienu kartu siust ana,hmmmmmmmmm……sunu seko paskanaut….
Na jo, uždaryk visus nepatenkintus į gydymo įstaigas, tai galėsi ne tik nekabinti nosinių, bet ir ant i nebedėti taškų
Nesvajok apie romantiškus santykius, Edi. Geriau savo kalbą apvalyk.
„persisunkė mėšlo dvoku“
Hm, šiuo klausimu galėtų būti įvairių nuomonių, bet tai skamba kaip pažodinis vertimas iš „propitalos zapachom (vonju)“. Lietuviškai sakyčiau „pasmirdo“ ar „prasmirdo“. „Prisigėrė smarvės, dvoko“ irgi būtų lietuviška.
„budinčia laikmečio figūra“
Net nežinau, ką reiškia „dežurnaja figura“. Kažkokia specifinė žodžio „dežurnyj“ reikšmė rusų kalboje.
„išėjo iš ribų“
Galėčiau tik spėti, ką reiškia „vyšlo iz granic“.
„viskas virsta panoptikumu, o tapo vidujybės kriauklė galiausiai tampa net ne pasaulio, o tokios televizijos veidrodžiu.“
Visiškai nesuprantu, ką šiame sakinyje reiškia žodis „tapo“. Tapo kriauklė, o tampa veidrodžiu?
„Gotfriedo Leibnico monodologija“
Monadologija.
Be to, vardo rašyba yra Gottfried (su dviem t) ir Leibniz (su z).
….aitai tu,kaimo Dzordzai,sunu seko pakramsnot,bo akivaizdu,kad vaistai zmonems taves jau nebejama…
Labai mėgstu kalbų mokslą ir mėgaujuosi žinovų mintimis dėl to dalyko (pats esu šiek tiek susijęs su tuo), tačiau Skaitytojas jau pradeda perlenkti lazdą ir atsiskleidžia kaip tunkiai retas. Tikiuosi pasimėgauti tuo ir ateity, tegul tik tęsia!
Prieš karą atmenu mūsų didieji (Sruoga ir kiti) niršo ant Jablonskio už jų gaivios tarmiškos (dažnai ir išraiškingomios svetimybėmis užkrėstos) kalbos taisymą.
Kaip atrodo man, apsimetėlio anonimo, pasivadinusiu Skaitytoju, sugretinimas su Jablonskiu yra pasityčiojimas iš lietuvių kalbos, baisi nešvankybė.
1) Lietuvių ir rusų kalbos giminingos lingvistiškai, dėl ko dažnai silpna atmetimo reakcija į rusiškų konstrukcijų perkėlimą;
2) Pusantro šimtmečio truko administraciškas rusų kalbos diegimas ir įtvirtinimas etnografinėje Lietuvoje;
3) Tiek pat laiko trunka smelkimasis per inteligentų savanoriškai skaitomas rusiškas knygas, ar vertimus į rusų iš kitų kalbų. Dažnai su nauda skaitančiam , kalbant apie turinį, bet poveikis skaitytojų lietuvių kalbai , ypač rašto kalbai, irgi buvo.
… Dėl ko budintis „Skaitytojas” gal ir erzina, bet – nepakenks.
Toks sugretinimas nėra nešvankus pasityčiomas iš lietuvių tautos ir kalbos, nes Skaitytojas be piktų intencijų, vedamas kilnaus tikslo prilygino save Jablonskiui.
Kalbos klaidas taiso visi mokyklų mokytojai. Kas bus jei įgaliosime tik jablonskius?
Labai nesveika budinčiuoju, taip pat kalbos taisytoju visuomenininku iš pašaukimo ( nors ir ne Jablonskiu) pavadinti nesveiką žmogų, taip galima dar labiau paskatinti jo nesveikų kompleksų primetamos nešvaros pasidauginimą. Tačiau visiškai logiška būtų, kad toks nesveikas žmogus taip nesveikai pats save įsivertina.
Dėkoju už korektūros klaidos ištaisymą, nors tikriausiai tai padarė teksto taisymo programa, kurią tamsta sėkmingai naudoti mano tekstų patikrinimui ( kada nors išbandysiu šią priemonę aš pats).
Kiti pataisymai yra pigios falsifikacijos
1.
Lietuvių kalbos žodynas
Sunkti
6. refl. NdŽ, KŽ skverbtis, smelktis: Šiluma sunkiasi į visą mano kūną rš. Nemaloni drėgmė sunkėsi per milinę rš. Dažų kvapas sunkėsi pro sienas, lubas ir grindis J.Marc. Ir vieversio giesmė sunkiasi užkimusi, suglebusi iš aukštybių Pt.
| prk.: Nuovargis sunkėsi į kaulus kaip nakties pagela rš. Į žmonių širdis sunkėsi džiaugsmingas nerimas rš.
2.
Posakis „išeiti iš ribų“ čia vartojamas ne kaip metafora, nusakanti normos pažeidimą, o fizinio įvykio tiesioginiam nusakymui, kai upė išeina iš krantų, kaip toliau ir rašoma tekste.
Tikriausiai nereikėjo šio posakio rašyti kabutėse, kaip apsidrausdamas padariau.
3.
„ Budinti figūra“ yra tiesioginė citata, parakultūrininkų maišto organizatoriai sustingusius S. Daukanto aikštėje protestuotojus vadina budinčiaisiais už demokratiją.
Mėšlas ir mėšliai dominuoja ir neraudonuoja.
Atkreipkit dėmesį, vakar trys mėšliai („beveik patriotai” iš „gerojo sparno”) Kasčiūnas, Ažubalis ir Rakutis balsavo už Širinskienės katiną. Neužmirškit. O kur dar anų pandemfašistiniai balsavimai, balsavimai prieš LGGRTC ir pan. Linkiu ir toliau būti kvailinamais per visą pilvą.
nupušusių katino mylėtojų sąrašas daug ilgesnis. Paskelbta portale 77 . lt (nutrinkite tarpus).
Kastčiūnas yra ne rodiklis. Tačiau Ažubalis… Atleisk jam Viešpatie už demensiją. Užjausti jau reikia. Apie Rakutį nieko nežinau.
..is tavo gramatikos tai tikrai matyt,kad esi didis kalbos megejas,tinkantis tam nupusudiam Skaitytojui i pora,sveikinu…toks toki……
..nupususiam
Labas, …
…labas ir tau,….demensija xa xa xa
Demenciją. Demencija (silpnaprotystė) su c, dimensija (matmuo) su s. Pensija su s, licencija su c, pretenzija su z.
…o stai ir zimanieciai atrieda atidunda….kaip gi be ju…..da ilgai kentejo,laisvazodzio megejai….
Tarp politikų tik Landsbergis, Kubilius, ir dar Šimonytė drįsta, ar drįso, užsiminti tautai, kad ji į savo naują šviesią ateitį nuo pradžios žengia nenusimazgojusi sovietinio mėšlo ir neišvėdinusi palikto kvapo. Gal tame priežastis, kad tokie žemi suminėtų politikų reitingai? Landsbergio tai suvis; žemiau tik Tomaševskis. Ir tame priežastis kad nenusiplovusi ir principingai nesiplaunanti , ir tame kad tie keli politikai, skirtingai nuo likusių, drįsta tą priminti į ateitį išsiruošusiai išsipuošusiai tautai
..puosk suda kad ir auksu – vis vien turesi suda,kad ir auksini..Da ir kvepalu paslakstyk,ale – dvoks,pats zinai kuo… ***** cia karalius,anot Kernagio.Ne kancaras.
Taip.Perfrazavus ir isvertus toki viena ruskeli……meslas meslas meslas – visam baltam pasauly……Kaip kad teigiau dar pries kara – wiskis,cigaras ir filosofine rimtis ,zvelgiant i Pabaiga.Tik va,idomu,kad viso to leitmotyvas – juodi sudai – ne kataklizmai,ne mirtinos zmonijos klaidos…..o nenusakomas ir neswankus ***** .
Mus ir Europą valdo statytinės Šmikytės, ne daugiau. Na, statytinės tų, kurių negalima kritikuot – tos ir valdo. Net Makronienei kantrybė kartą jau trūko ir pavadino jas purvinomis kalėmis – “ S’il y a des sales connes, on va les foutre dehors“ (Jei bus kokių nors nešvarių kalių, mes jas išspirsime). Na, taip buvo parašyta Paris Match, ne daugiau, ar supratote? Vėliau karo nugalėtojai privertė net prezidentienę atsiprašinėt kas valandą. O, tai jėga, tiesa? Kita vertus, juk visuotinai žinoma, anot Voltero, kad mus valdo ir engia tie, kurių kritikuot negalima. Taigi Jules seniai siūlo baigt su tomis Niurnbergo popierkomis, kurių išverst į Lietuvių kalbą net Kapsukės prapiesoriai su Vedeuške ir Riomke neišsteni mokslo pirmūnams arba tiesiog zubryloms. Turiu omenyje nutarimų (verdiktų) originalų kopijas. Jie manosi esą aukščiau Voltero. Primenu, ką kadais parašė toks Voltaire: “Pour savoir qui vous dirige vraiment, il suffit de regarder ceux que vous ne pouvez pas critiquer”, va taip, prapiesoriai, bet jūs šito neišstenit viešai pasakyt. Jėgos teisė, karo nugalėtojo teisė, čia pirminė – über alles. KT aukščiau Konstitucijos. Voilà je vous explique pourquoi Nuremberg est un „précédent à clore“! Bet visgi dėl to pagalvokite, gerai?
„Masonai pateikė teisinį ieškinį dėl JK Metropoliteno policijos informacijos atskleidimo taisyklės. Laisvieji Masonai pateikė ieškinį prieš JK Metropoliteno policiją po to, kai policija nurodė pareigūnams deklaruoti bet kokius ryšius su organizacija, baiminantis, kad narystė gali būti susijusi su korupcija.”
Source: BBC https://share.google/NkGRuxj1C1Y2eHyQa
O taip, kaip Jūs sakote, kad “the Metropolitan Police face legal action over its plans to force officers to declare Freemason membership” (Metropoliteno policijai gresia teisminiai ieškiniai dėl jos planų priversti pareigūnus deklaruoti savo priklausomybę masonams). Lietuvoje tas pats – viešinti negalima nei, pavyzdžiui, LRT dezisčių kilmės, nei to, kaip karjera buvo padaryta. Iškart būsi pagautas ir uždarytas. Gali tik gaudyt fašistus ir nacius Vilniaus gatvėse ir Seime. Tiesos paieškos kriminalizuotas – tiesos siekis baudžiamas. O ką mano šiuo klausimu mūs kalbininkas? Taisyklingos kalbos specialistas.
Jei elgiesi kaip netašyta kumelė porceliano parduotuvėje, tai parodys kiti pirštais ir įvardins atitinkamai.
Vad. filosofas visai nusivaž-iavo atvirai niekindamas Šimonytės išvaizdą… Tu gi džentelmenas, Čiulde…
tai užgavo publicistas jautrią UŽINGRIDIŠKĄ sieliukę?
Užuojauta!
Pasukiokite tarškynę – gal atlėgs. Ir bulvės vėl žydės…..
…..dzentelmenai Londej,kaip ir ponai – Paryziuj.O cia – kumele su barzda,visa sikaluota nuo iki.Betgi tau tai netrukdo,nes ir pats tos pacios veisles….