Tarkime, dabar didžiausia problema yra net ne tai, kad Lietuva pasidalijo į dvi viena kitos nekenčiančias dalis, o tai, kad tokia susipriešinusi Lietuva vis dar nesugeba atidalinti tarpusavyje bendrai užgyvento turto.
Žiūrint lytiniu požiūriu, anoji dalis yra moteriškoji-su-barzda pusė, mūsų – vyriškoji-dažniausiai-be pautų.
Išties, jeigu imsime kaip pavyzdį mirtinai susipykusią šeimą, aš būčiau linkęs iš savo mokesčių valstybei dalies sumokėti anajai pusei kontribuciją (alimentai čia netinka, nes mūsų nesieja vaikai ir bendra Lietuvos ateitis) ir prašyčiau tokios buvusiosios, kad ji paliktų namus, pasitraukdama kažkur labai toli už vaizduotės ribų arba bent jau į Mėnulį.
Gali būti, kad tokias atidalijimo procedūras reikėtų pradėti nuo LRT padalijimo į du visuomeninius transliuotojus, kiekvienam jų mokant kasmetines 40 mln. eurų dotacijas. Kad ir kaip būtų gaila padalinti biudžetą, mūsų laikais jau buvo išaiškėję, kad paukštė su vienu sparnu, net iš paskutiniųjų jėgų plakdama į žemę, nepaskrenda, į dangų užplasnoti nebeįstengia.
Žinoma, bėgant metams ir tobulėjant technologijoms, kiekvienas iš mūsų tikriausiai galės įsigyti savo asmeninį visuomeninį transliuotoją. Kviečiu imti pavyzdį iš manęs, nes aš jau šiandien visuomeninės raiškos sferoje skaitau tik tai, ką pats parašau, o rašau tik dėl to, kad turėčiau ką skaityti moderniųjų laikų visuomenėje.
Mūsų valstybės sprendimai galiotų Lietuvos žemėse, jų – mitinėje Amazonės saloje.
***
Jūs, mieli bičiuliai, perskubėjote, jeigu iš ankstesnių mano pasvarstymų šia tema jau nusprendėte, kad jūsų autorius yra niūrus, ypač pesimistiškai nusiteikęs, įtariai žiūrintis į technologijų pažangą žmogus, neva kažkoks mizantropas.
O, iš tiesų, nesu linkęs greitai nusiminti, toli gražu nesu pesimistas.
Jau ne kartą turėjau progą pasakyti, kad mums nėra ko nusiminti, nes bus dar blogiau.
Tai optimistinis, žadinantis gerą nuotaiką, pakeliantis ūpą palinkėjimas, turint galvoje, kad niekados nėra taip blogai, jog negalėtų būti dar blogiau.
O Johanas Volfgangas fon Gėtė mus perspėja maždaug tokiais žodžiais, kad blogai yra, jeigu tu, žmogau, praradai visus savo turtus, dar blogiau – jeigu praradai gerą vardą, o blogiausiai vis dėlto yra tada, kai prarandi gerą nuotaiką, tokiu atveju tau išvis nereikėjo gimti.
Kita vertus, čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad nėra jokio reikalo prarasti gerą nuotaiką, kai staiga supranti, jog nieko doro tau nepavyko nuveikti šiame gyvenime.
Andai sapnavau, kad prasidėjo pasaulio pabaiga. Vis dėlto labai nusigandau tik tada, kai ryte perskaičiau Palmyros horoskopą, skelbiantį, jog tos nakties visi sapnai išsipildo. Sunku net apsakyti tai, koks jaučiausi tąsyk prislėgtas nerimo, nusiminęs, vaikščiojau panarinęs galvą, nes baisiai graužė sąžinę dėl to, kad galiu užtraukti nelaimę visai žmonijai kaip pasaulio pabaigos užkratas.
Tačiau ir toliau smagiai bėgo dienos, pasaulis nesibaigė, atsigavau ir aš, nusprendęs, kad mano blogieji sapnai nesipildo, tiesą sakant, kaip ir gerieji. Sunku buvo susitūrėti nepasigyrus kiekvienam sutiktajam, kad mano košmarai nedaro įtakos pasaulio likimui, neva nuo mano sapnų pasaulis dar ilgai nepražus.
Kitas dalykas, kad žmonės kraipydavo galvas kažko nesupratę.
Žmonėms apskritai būdinga nesuprasti, jie daug dalykų nesupranta, kol gyvi vaikšto šalia vienas kito, tik perskaitę užrašus kapinėse ant antkapių, kartais ima ir pajunta, kad kažkokia mintis netikėtai šovė į galvą.
Ketinau prašyti savo artimųjų, kad ant mano antkapio būtų iškaltas paauksuotas užrašas: „Čia ilsisi žmogus, kuris neužtraukė pasauliui pabaigos“.
Tačiau dabar jau nesu toks tikras nei dėl pasaulio, nei dėl savęs paties.
Kas be ko, būtų kvaila neigti, kad ne viename forume esu tvirtinęs, jog informacinių technologijų sklaida naikina gyvojo dialogo galimybes, niekais paversdama kukliojo Sokrato, dialogą įtvirtinusio kaip vakarų filosofijos normos ir formos didingą pavyzdį, triūsą. Tačiau, bėgant metams, vis dažniau atsiduriu oportunizmo duobėje, jungdamasis prie interneto ar įkraudamas mobilųjį telefoną.
Mobilusis telefonas yra reikalingas ir man, nors ne tiek kaip ryšio priemonė, kiek kaip aprangos kodo detalė, kaip žmogaus normalumą patvirtinantis atributas, leidžiantis pabandyti apsimesti, kad ir tu, nepaisant nieko, priklausai tai pačiai genčiai, panašiai kaip anksčiau indėnai dėl tokių pat sumetimų dėvėdavo vadinamąjį medicininį kapšelį.
Išties, mobilusis telefonas mano išdidžios vienatvės tuščiuose kambariuose, baisiai išgąsdindamas, nuskamba tik vieną kitą kartą per kelis mėnesius, bet greitai nurimstu sužinojęs, kad kažkas paskambino apsirikęs numeriu.
Nėra čia ko slėpti, žinučių taip pat rašyti nemoku.
Ar sakote, kad ir karvę galima išmokyti įlipti į medį? Galimas daiktas, kad karvę galima išmokyti net šokti tango, tačiau aš, pabandykite įsivaizduoti, esu tokia užsispyrusi karvė, kuri turi laisvą valią ir neskuba mokytis to, prie ko nelimpa širdis. Kartais dar pagalvoju, kad greičiau nei aš į medžius sulipsite vis dėlto jūs, moderniosios beždžionės, besistaipydamos su savo išmaniaisiais, jau peržengusios tą ribą, už kurios į priekį veda tik negrįžtamos involiucijos kelias.
Mes išliksime tik po vieną, kietai susisukę į atskirus savo kokonus, kas tikrai yra ne tas pat kaip kakonai…
…siryt nuziurejau naujadara – laisvazodininkai…aisku,tai uzingridu sinonimas,tik labiau atitinkantis situacija.Idomu stebet ju slinkti morales reme – is klastingu,pagiezingu pseudopatriotu virsmas i staugiancius zveris teroristus ir fasistus.Kad ir kokie tie sasalistai bjaurus,bet iki tokios ribos,bent isoriskai,dar nepriejo.Aisku,savo esme anys nesiskiria.
„staugiancius zveris teroristus ir fasistus”. Nekurstyk pilietinio karo kaip tas veikėjas tauškalais apie banderovcus.
….tai tau reikejo nueit i ta,vadinama mitinga,su p.Karciausku – jei butum isneses sveika kaili ir liktum nepadegtas – oi,kitaip uzgiedotum….Tupi ant savo isguletos sofkes ir kazkokius blenis sapalioji apie ka net zalio supratimo neturi…..Atsipeiketum,ar ka….
Mitingai toks dalykas. Po didelės bangos nuslūgimo reikia apžiūrėti kas liko, gal tik kelios šiukšlės.
Čiuldėm pažiūrėjęs „lytiniu požiūriu” susapnavo, ” kad prasidėjo pasaulio pabaiga… Jau ne kartą turėjo progą pasakyti, kad mums nėra ko nusiminti, nes bus dar blogiau… Ketinau prašyti savo artimųjų, kad ant mano antkapio būtų iškaltas paauksuotas užrašas: „Čia ilsisi žmogus, kuris neužtraukė pasauliui pabaigos“…”..
Prisiminus, kai Čiuldė, su savo „patriotine plunksna”,”Tiesose” aktyviai ir „peremogiškai” dalyvavo Lietuvos ir NATO tvarkomuose Ukrainos „reikaluose”, kurie jam Lietuvoje taip „smirdėjo”, kad jis grąsinosi išskristi į Mėnulį.., tokiai „didžiai ir filosofiniai sielai” „kietas susisukimas į savo kokoną, ne kakona” būtų ne Mėnulis, bet vis šiokia tokia paauksuota išeitis..
…tuoj gausi ausu nuo kakoniskojo kolegos Skaitytojo uz ….gresia su nosine……..but smagu paziuret,kaip du ***** ritinejasi….
Dovanok, komentare panaudotas žodelis – „grąsintis”, gali būti „liaudiškoje kalboje sustiprinta” „gąsdinti” reikšmė..
…kalbam ne apie semantika,o rasyba.
Pakalbėkit geriau apie „rašalo” porcijas, kaip kadais amžinątilsį Tiesose..
…treciu ar busi….tuomet metames ant Pliskos..Nusipliskinus kalba sklandesne.O ir debosus kelt linksmiau.Kalba pradet reik….ar tu mane gerbi……po to jau kaip Dievius duos.
„…kalbam ne apie semantika, o rasyba.”..
Belieka pasiūlyti, mokykliškai panagrinėti ne iš „gramatinės pusės”, o „iš semantikos pusės” Čiuldės straipsnelį… Pamatysi, kad į, kaip visada.., Čiuldės „semantiškai suparptą žavų” straipsnį, kuriame yra panaudota „skaitytoją žavintis ir užburiantis” Antikos „epas” PASIREIŠKIANTIS(atsiprašau už „rusiškumą”) Čiuldės: „sokratišku iškalbingumu”, „semantinės” Platono dialogo formos panaudojimu.., „įmantriomis metafizinėmis proto vingrybėmis” kaip – ” Ketinau prašyti savo artimųjų, kad ant mano antkapio būtų iškaltas paauksuotas užrašas: „Čia ilsisi žmogus, kuris neužtraukė pasauliui pabaigos“…-, „stumiant išradingam, giliai esmę suprantančiam”.. skaitytojui „užburiantį”.., savo „įmantrų, giliai dvasiškai išgyvenamą dūrą”.. Čiuldės straipsnelį atitinkančiam, mano komentaro „semantikos sustiprinimui” buvo panaudota kažkada seniai girdėta, senų žmonių taikyta „išminties konstrukcija” – „grĄsinosi”.. Taip kad gramatikos su semantika „kompozicija” šiandiena tegali būti „gera”, kai rašinėjimai turi(rusiškumas-„lietuviškiau būtų”-rašinėjimuose panaudojama…”) tik „donelaitiškai, pagal Jablonskį..”, jokiu būdu ne pagal šiuolaikinės „lietuvių kalbos rusiškumo žinovą” „Skaitytoją”, tokį ” semantiškai epinį efektą”, kai lietuviško- nelietuviško, ne gramatiško… žodžio-„grasinosi”-, „gramatinis pastiprinimas”- „Ą”, vietoje „A”..
…mielas Prasalieti…sikart taip kreipiuosi,nes vos istengiau perskaityt si tavo komentara – is akiu riedejo asaros,is nosies verzesi snargliai,juoko spazmai vos neuzdusino – tikrai pagalvojau,kad gal tu koks nesuprastas genijus – sitaip suskelt tikrai reikia kazkokio antgamtisko talento bei gebejimu……….Keliu kepure,be juoku – ohoho,nesugebeciau parasyt sitaip net noredamas….as rimtai.
„skaitau tik tai, ką pats parašau“
Ir tai, ką aš 🙂
„baisiai graužė sąžinę“
Čia, žinoma, yra smulkmena, bet iš tikrųjų ne kažkas graužia sąžinę, o pati sąžinė graužia jos savininką.
„susitūrėti“
Iš tikrųjų čia net ne rašybos klaida, o tarmiška forma. Vis dėlto rašybos tikrinimo programa būtų padėjusi.
„paskambino apsirikęs numeriu“
O čia yra rusiškas linksnio vartojimas (ošibitsa nomerom). Lietuviškai būtų, hm, supainioti numerį, suklysti (net neminint numerio), skambinti ne tuo numeriu ir pan.
„neskuba mokytis to, prie ko nelimpa širdis“
Galiu patvirtinti 🙂
„tikrai yra ne tas pat kaip kakonai“
Kas yra „kakonai“?
….zr.veidrodin – jei nematai….kakono – esi aklas arba permatomas.Apie kvapeli neverta diskutuot – bhweeeeeeeeee.
Posakis „paskambino apsirikęs numeriu“ yra visiškai natūralus lietuvių kalbos darinys:
paskambino – veiksmažodis,
apsirikęs – dalyvis, reiškiantis klaidą,
numeriu – įnagininkas, nusakantis, kuo apsiriko.
Tokia konstrukcija atitinka lietuvių kalbos sintaksę ir semantiką.
Kita verus, analogiškos frazės egzistuoja ir kitose kalbose (pvz., called the wrong number anglų k.).
Pliusas už atkaklumą, p. Edvardai. Vis dėlto, nors ir nemėgstu to daryti, šį kartą panaudosiu prieš Jus Jūsų paties ginklą:
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
Konsultacijų bankas
apsirikti numeriu, adresu
Ar taisyklinga sakyti „apsirikti (telefono, buto) numeriu, adresu“?
Netaisyklinga, nes čia įnagininkas yra verstinis iš rusų kalbos. Sakytina supainioti adresą, numerį, pataikyti ne į tas duris. (…)
Citata tikra, ne ChatGPT sukurta. Galite paieškoti.
Gal sakyti, rašyti paskambino apsirikęs? Ar suklydęs. Nenurodant kuo ar kaip apsirikęs:) O atsakyti tokiam apsirikusiam reikia jūs NE ČIA pataikėte:)
Ar tu durim apsirikai, ar kurių biesų! A.Vien.
Taip, tai Antanas Vienuolis. Mokėsi mokykloje rusų kalba, būdamas 18 metų išvažiavo į Rusiją, baigė Maskvos universitetą ir išbuvo Rusijos imperijoje daug metų, tik trumpam į Lietuvą sugrįždamas, sovietmečiu dirbo rusų kalbos mokytoju. Jam pasakyti pažodžiui išverstą „dverju ošibsa“ buvo vieni niekai. Liūdna ta mūsų praeitis.
Tačiau kai nuorodos į LKK Konsultacijų banką dažnai leisdavo užginčyti jūsų falsifikacijas, jūs nepraleisdavote progos pasakyti, kad kalbos konsultacijas čia teikia baisūs neišmanėliai.
Todėl net ir tais retais atvejais, kai jums pavyksta pasakyti tiesą, ji atrodo tarsi būtų kažkokia falsifikacija.
Netekėsiu už tavęs, Antanai!
…prajuokinai su tuo Antanu,Dievazi….
Nereikia nusiminti.Net ir miręs klasikas gali bendrauti su jį pamėgusiais sekėjais:).Kuo daugiau savo asmenybės raiškos pėdsakų klasikas palieka šiame pasaulyje,tuo lengviau bus robotams atkurti jo iki mirtinį asmens tikroviškumą su kuriuo ir po mirties bus galima bendrauti.Rašytojas ir po mirties toliau rašys tekstus,užsiiminės kūryba,o skaitytojai,žiūrovai ir toliau metai iš metų matys ir mėgs naujuosius dirbtinius klasikus ir jų kūrybą.Tikriausiai netolimoje ateityje robotams įgaunant vis daugiau žmogiško mobilumo,panašumo bus perkialama į mašiną mirusio klasiko ar žinomesnio asmens susintetinta asmenybė,jo būdo bruožai apdorojus jo viso gyvenimo žemėje veiklą.Artimoje ateityje jau nebebus tiek daug liūdesio dėl mirusio iškilaus ar paprasto žmogaus.„Mirties robotai“arba Deathbots yra dirbtinio intelekto sistemos, sukurtos imituoti mirusiojo balsus, kalbos modelius ir asmenybę. Jie naudoja asmens skaitmeninius pėdsakus ,balso įrašus, tekstinius pranešimus, el. laiškus ir socialinių tinklų įrašus – ir kuria interaktyvius avatarus, kurie, regis, „kalba“ iš anapus kapo.”Jau greitu laiku nebereikės gyvų žmonių TV,nebeveiks ir LRT kaip tokia,nes informacijos sklaida,kūryba užsiims dirbtinis intelektas.Pasaulis per artimiausius dešimt metų labai keisis.
Geriau papasakok mums kaip pasaulis pasikeis per, tarkim, 200 metų
Jeigu gyvenime būtų lengva atskirti kas po kokia vėliava. O taip abi gali atsidurti to paties slapto valdytojo rankose, dėl kurių buvimo atrodo niekas neabejoja. Asidurs ar ne, o tokia iš proto varanti versija nuolat plaukiotų ore, galime neabejoti
Lietuva tapo kokia yra per 1992 metų Seimo rinkimus. Teisingiau atsiskleidė. Nesant demokratijos tokių dalykų nesužinosi, užtai galimi didingi svaičiojimai kokie mes būtume būdami laisvi ir nepriklausomi. Ir demokratiški. Bėda , kad, gavę tokią demokratijos pamoką, didingos Lietuvos skelbėjai taip ir nesugalvojo ką daryti su tautos dauguma, susidedančia iš tų kurie pralaimi visus gyvenimo konkursus dėl medalio, ugningų lozungų vertę išbando ant savo kailio ir rinkimus naudoja atkeršyti ankstesniems valdžios laimėtojams ir nugalėtojams. Už per mažus 4 metų priedus prie algos ir pensijos. O gyvenimas, įskaitant uždarbius ir pensijas, bendrai imant gerėja, kad ir prie ingridos, o dabar ingos; bet ne dėl valdžios gerumo, o dėl mūsų visų įtraukimo į tokius nemalonius, ypač pralaimėtojams, gyvenimiškus konkursus. O kur dingsi? Juk rinkos ekonomika. Ką dayti kad ji mus mylėtų didesniais priedais prie mažiausios algos ir pensijos? Juk negali , ir pamokymui, kas 4 metai vietoje nuvylusios rinkos grįžti prie anksčiau nuvylusios planinės, ir atvirkščiai. O demokratiją kas 4 metai keisti į diktatūra, ir atvirkščiai. O gal išbandom? O kol prisiruošime, belieka kas 4 metai pavaryti iš valdžios dabar esančius ir rinkti valdžion anksčiau buvusius. Užkauksi mėnesienoje nuo tokių galimybių nenorėdamas. Kaip anglai ir amerikiečiai iškenčią tą darydami šimtmečiais?
…taip,netrukus isvysime viena toki nepaprastai prasta….kakona.Drebekite,broliai nebeartojai,drebekite….
..beje,el er te2 jau seniai yra – OP TV….dar pridekit Klivecka ar Goriene….ir rinkites pagal savo degradacijos ir nuopuolio laipsni..
….sikart pabuciau Sarikovu – atimt ir padalint po 40mln.kiekvienam.Manyc,LRT1 nunyktu kaip alkasius be rasalo.