Vilniaus Sporto rūmus visos Lietuvos valdžios turėtų saugoti, kaip akies vyzdį

Prie Vilniaus sporto rūmų įvyko Sąjūdžio kartos ir istorinės atminties gynėjų mitingas.

Birželio 3-osios vakarą prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų susirinko keli šimtai žmonių, daugiausia Sąjūdžio dalyvių, signatarų, visuomenininkų ir tautinės atminties puoselėtojų. Tautos forumo surengtas mitingas buvo skirtas ne tik priminti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio istoriją, bet ir pareikalauti iš valdžios institucijų nedelsiant spręsti ilgus metus apleistų Sporto rūmų likimą.

Renginio data pasirinkta neatsitiktinai. Šiemet sukanka 38 metai nuo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo, vykusio 1988 m. spalio 22–23 dienomis tuometiniuose Vilniaus sporto rūmuose. Būtent čia buvo priimtos programinės nuostatos, atvėrusios kelią taikiam ir teisėtam Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui.

Daugelis mitingo dalyvių prisiminė, kad Sporto rūmai yra neatsiejama Lietuvos valstybingumo istorijos dalis. Čia po 1991 m. Sausio 13-osios buvo pašarvoti sovietų agresijos aukų palaikai, o vėliau – Medininkų žudynių aukos. Todėl, pasak kalbėtojų, šis pastatas yra ne tik architektūros objektas, bet ir tautos istorinės atminties vieta.

Mitinge kalbėjo filosofas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir aktyvus Sąjūdžio veiklos organizatorius Arvydas Juozaitis, Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, Gaudentas Aukštikalnis, Henrikas Žukauskas ir kiti.

Ypatingo dėmesio renginyje sulaukė vieno iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų, profesoriaus Vytauto Radžvilo pasisakymas. 1988 m. birželio 3 d. V. Radžvilas buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę – 35 asmenų branduolį, kuris organizavo ir kūrė Sąjūdį. Jis taip pat aktyviai dalyvavo vadinamajame Sąjūdžio klube, kuriame įvairių sričių intelektualai rengė alternatyvią Sąjūdžio programą, o dalis jų parengtų idėjų vėliau buvo įtraukta į oficialius Sąjūdžio programinius dokumentus.

Po mitingo buvęs disidentas, aktyvus pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis kunigas Robertas Grigas rašė: Buvau vienas iš tų pusantro tūkstančio Sąjūdžio delegatų (įgaliotas Širvintų Sąjūdžio grupės) suvažiavime, kuriame buvo priimtos programinės nuostatos, pagrindusios kelią į taikų teisinį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Atkūrus Nepriklausomybę ir ją ginant nuo ginkluotos SSSR agresijos, tuose pačiuose Sporto rūmuose buvo pašarvoti 1991 m. sausio 13-osios žuvusieji, vėliau – tų pačių metų liepos 31 d. Medininkuose sovietų specialiųjų pajėgų būrių nužudyti Lietuvos pareigūnai.

Jau vien tie lūžiniai Lietuvos naujausios istorijos įvykiai, nekalbant apie išskirtinę Vilniaus Sporto rūmų architektūrą, daro šį pastatą tokio lygio saugotinu objektu, kuris visoms Lietuvos valdžioms turėtų rūpėti, kaip akies vyzdys.

Tačiau matome sveiku protu nepaaiškinamą atvirkštinį reiškinį – rašo kunigas. – Jau 35 metus, nepaisant visuomenės reikalavimų ir seimų rezoliucijų, neapsisprendžiama Vilniaus Sporto rūmus rekonstruoti ir pritaikyti jų erdves kongresų, konferencijų ir atminties muziejaus reikmėms.

Tai būtų visiškai logiška ir pagarbu, turint omenyje Rūmų svarbą Lietuvos Atgimimo istorijai. Tokiu būdu unikalus pastatas paliekamas sunykti, galimai taikantis Vilniaus centre esantį sklypą patylomis perleisti „statybų vystytojams“.

Negana to, iš žydų bendruomenės radikalių sluoksnių pasigirsta reikalavimų Rūmus apskritai nugriauti, nes jie, esą, pastatyti senų žydų kapinių vietoje (kurias dar XIX a. caro valdžia iš žydų bendruomenės nupirko, o mirusiųjų palaikai buvo perkelti į kitas kapines).

Štai čia ir paaiškės, ar mūsų valdžia yra sava, nacionalinė (ginanti Lietuvos valstybės ir tautos interesus), ar kompradorinė (veikianti užsienio įtakotojų interesais).

Kalbėtojai  priminė, kad įvairiais laikotarpiais buvo siūloma pastatą paversti konferencijų, kongresų bei Lietuvos Atgimimo istorijos muziejaus erdve. Tačiau projektai taip ir nebuvo įgyvendinti, o unikalus statinys toliau nyksta. Mitingo dalyviai pabrėžė, kad jau daugiau kaip tris dešimtmečius valstybė nesugeba priimti galutinio sprendimo dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo visuomenės reikmėms. Jie reiškė susirūpinimą, kad delsimas gali būti susijęs su siekiais ateityje panaudoti vertingą sklypą kitoms reikmėms.

Renginyje taip pat buvo paliestas ir kunigo paminėtas senųjų žydų kapinių klausimas. Kai kurie kalbėtojai kritikavo reikalavimus Sporto rūmus nugriauti, argumentuodami, kad pastatas jau seniai tapo svarbia Lietuvos istorijos ir valstybingumo simboline vieta. Jų nuomone, būtina rasti sprendimą, kuris leistų deramai gerbti visas istorines aplinkybes ir kartu išsaugoti tautai reikšmingą objektą.

Mitingo pabaigoje dalyviai vienbalsiai patvirtino Tautos forumo parengtą rezoliuciją-kreipimąsi į Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę. Joje mitingo dalyviai reikalauja nedelsiant pradėti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukciją pagal anksčiau valstybės patvirtintą projektą, numatant juos paversti Nacionaliniu kongresų, konferencijų ir kultūros centru.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Rūmai yra reikšmingas architektūros, kultūros ir Lietuvos istorijos objektas, susijęs su Sąjūdžio steigiamuoju suvažiavimu, Sausio 13-osios bei Medininkų tragedijos atminimu. Teigiama, kad pastaraisiais metais rekonstrukcijos projektas buvo vilkinamas, o toks neveikimas kelia grėsmę statinio išsaugojimui.

Rezoliucijos autoriai ragina Seimą ir Vyriausybę:

• tęsti 2018 m. Vyriausybės sprendimų įgyvendinimą;
• priimti aiškų sprendimą dėl Rūmų rekonstrukcijos;
• suteikti Rūmams aukštesnį kultūros paveldo apsaugos statusą;
• užtikrinti rekonstrukcijos finansavimą ir rangovo parinkimą;
• įamžinti buvusių žydų kapinių, Sąjūdžio ir Lietuvos laisvės kovų atminimą.

Rezoliucijoje teigiama, kad Sporto rūmai turi būti išsaugoti kaip nacionalinės reikšmės kultūros paveldo ir valstybingumo simbolis ateities kartoms.

Ne mažiau svarbus buvo ir pats žmonių susibūrimo faktas. Daugelis dalyvių pripažino nesitikėję tokio gausaus būrio žmonių. Vartotojiškumo ir pramogų kultūros dominuojamoje aplinkoje, kur masines minias dažniau sutraukia festivaliai ir komerciniai renginiai, keli šimtai žmonių, susirinkusių ginti istorinės atminties, tapo savotišku pilietinio gyvybingumo ženklu.

Renginio dalyviai pabrėžė, kad čia rinkosi ne atsitiktiniai smalsuoliai, o žmonės, kuriems rūpi Lietuvos istorijos tęstinumas, valstybės atminties politika ir ateities kartoms perduodamos vertybės. Jų nuomone, Sporto rūmų klausimas yra ne vien pastato likimo problema – tai ir valstybės santykio su savo istorija išbandymas.

Pasibaigus oficialiai renginio daliai, prie Sporto rūmų dar ilgai netilo diskusijos apie Sąjūdžio palikimą, pilietinės visuomenės būklę ir atsakomybę už Lietuvos istorinės atminties išsaugojimą. Daugelis susirinkusiųjų reiškė viltį, kad šis mitingas taps postūmiu pagaliau priimti sprendimus, kurių valstybė nesugeba priimti jau daugiau kaip tris dešimtmečius.

Mitingo rezoliucija skelbiama žemiau.

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Juozui Olekui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrei Pirmininkei Ingai Ruginienei
Žiniasklaidai

Lietuvos piliečių mitingo

REZOLIUCIJA

Dėl būtinybės nedelsiant priimti sprendimus dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų išsaugojimo

Mes, 2026 m. birželio 3 d. mitingo Vilniaus koncertų ir sporto rūmams apginti dalyviai, susirūpinę didžiulės architektūrinės ir istorinės vertės statinio likimu,

Konstatuojame:

Vilniaus Koncertų ir sporto rūmų ateities ir paskirties klausimas pradėtas svarstyti nuo 2008 m. galėjo bei privalėjo būti greitai ir konstruktyviai išspręstas. Didžiulis statinio plotas su puikiai sutvarkyta infrastruktūra savaime diktavo jo paskirtį tapti šiuolaikišku kongresų ir konferencijų centru. Dėl valstybei svarbaus objekto Rūmų rekonstravimo ir įveiklinimo buvo priimti svarbūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai:

1. 2015-06-09 priimtas Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės nutarimas Nr. 597 „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu“.

2. 2016 metais parengti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projektiniai pasiūlymai Reg. Nr. SPP 81/16.

3. 2018-11-28 priimtu nutarimu Nr. 1157, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nusprendė:
a) Pripažinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projektą valstybei svarbiu projektu, kurio tikslas – įrengti naują kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių centrą, skatinti ir plėtoti dalykinį (konferencinį) turizmą, siekiant padidinti Lietuvos žinomumą ir turizmo sektoriaus konkurencingumą bei sudarant sąlygas pritraukti investicijas.

b) Pavesti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui – valstybės įmonei Turto bankui įgyvendinti Vilniaus kongresų centro projektą, kurio planuojama investicijų vertė iki 29 mln. eurų.

4. 2020-06-16 išduotas Leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus Nr. LPVS-45.

5. 2022-04-22 išduotas Leidimas rekonstruoti statinį (-ius) Nr. LRS-01-220422-00052.
Šiais sprendimais buvo numatyta rekonstruotus Vilniaus Koncertų ir sporto rūmus paversti Nacionaliniu kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių centru, sutvarkyti buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritoriją. Įgyvendinant projektą turėjo būti įamžinta Rūmų svarba XX a. Lietuvos istorijai primenant, kad 1988 m. spalį šiuose rūmuose vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991 m. sausį atsisveikinta su Laisvės gynėjais, Lietuvos laisvės gynėjais ir žuvusiais 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio užkardoje OMONO milicijos nužudytais Lietuvos pareigūnais.

Tačiau Ingridos Šimonytės vadovaujama LR Vyriausybė atsisakė įgyvendinti puikiai parengtą Rūmų rekonstrukcijos projektą ir faktiškai pradėjo jį sabotuoti ir žlugdyti.

Pareiškiame:

Akivaizdų ir jau nebeslepiamą dalies Lietuvos politikų bei užsienio veikėjų siekį sunaikinti ryškiu Rytų Europos architektūrinio brutalizmo paminklu tapusius, istorinę atmintį saugančius Rūmus, vilkinant jų rekonstravimą ir leidžiant jiems toliau nykti, laikome nusikalstamu kėsinimusi ne tik į neįkainojamą Lietuvos kultūros paveldo vertybę, tautos atgimimo ir valstybės atkūrimo simbolį, bet ir į 1991 m. Sausio 13-osios žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų bei 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio poste nužudytų Lietuvos pareigūnų atminimą.

Šių Lietuvos kankinių aukos dėka šiandien turime nepriklausomą Lietuvos valstybę, jos laisvę reprezentuojančias Seimo ir Prezidento institucijas, demokratiškai renkamą Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimo narius, kurie nuolat deklaruoja ištikimybę Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės idealams.

Todėl bet kokie bandymai sąmoningai vilkinti šių Rūmų numatytą rekonstrukciją, menkinti jų reikšmę ar sudaryti sąlygas jiems nykti yra vertintini ne tik kaip kultūrinis vandalizmas ir išpuolis prieš Lietuvos valstybingumo bei tautos istorinės atminties simbolius, bet ir panieka už Lietuvos laisvę žuvusių aukų atminimui, nepagarba Lietuvos rinkėjams ir visai lietuvių tautai.

Reikalaujame:

Nedelsiant pradėti įgyvendinti visuomenei 2026 m. sausio 14 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje ir kitais būdais pristatytą Lietuvos Nacionalinio Kongresų ir kultūros rūmų rekonstravimo ir įveiklinimo projektą.

Raginame:

Lietuvos Respublikos Seimą parlamentinės priežiūros tvarka įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę:

1. Artimiausiu metu priimti aiškų ir vienareikšmį sprendimą dėl valstybei svarbaus objekto Rūmų rekonstravimo ir įveiklinimo, tęsiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. priimto nutarimo Nr. 1157 vykdymą.

2. Pavesti Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai NKP objektui Vilniaus koncertų ir sporto rūmams (unikalus numeris 7400), atsižvelgiant į jų ypatingą istorinę ir architektūrinę bei konstrukcijų vertę, NKP registre Regioninį lygmenį pakeisti Nacionaliniu lygmeniu, o Registrinį statusą – Valstybės saugomu.

3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją kartu su paskirtuoju projekto vykdytoju VĮ Turto banku, organizuoti ir užtikrinti sklandų ir greitą rekonstrukcijos darbų pirkimo sąlygų paskelbimą, vykdymą, priežiūrą.

4. Pavesti Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai paskelbti kūrybinį konkursą ekspozicijoms sukurti ir buvusių senųjų XVI-XVIII a. Vilniaus žydų kapinių atminimui bei istorinės Sąjūdžio veiklos įamžinti rekonstravimo projekte numatytose erdvėse ir vietose.

Esame įsitikinę:

Vieninteliai įtikinami įrodymai, jog Sporto rūmai bus gelbėjami, o ne tyliai laukiama negrįžtamos jų griūties, būtų trys neatidėliotini esminiai Vyriausybės sprendimai:

1. Iki š. m. rugsėjo 1 d. turi būti patvirtintas ir visuomenei paskelbtas Rūmų rekonstrukcijos finansavimo būdas.

2. Atrinktas Rūmų rekonstrukcijos darbų rangovas.

3. Skirtos lėšos parengiamiesiems darbams atlikti.

Sporto rūmai reikalingi Tautai ir privalo būti išsaugoti ateities kartoms. Jie reikalingi, kad kiekvienam į juos žvelgiančiam žmogui primintų Sąjūdžio suvažiavime skambėjusius tautinio Atgimimo žodžius ir po Rūmų skliautais vis dar aidu atsiliepiantį už Laisvę kritusių Sausio 13-osios karžygių žygdarbį.

Jums Sporto rūmų nereikia? Bet jų reikia mums – Tautai! Todėl Rūmų likimą spręsime mes – Tauta!

Jonas Nedzveckas