Kaip yra sakoma nuo seno, draugą pažinsi nelaimėje. Kita vertus, man, stebėjusiam vakar Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo išrinktiesiems iškilmes kitoje ekrano pusėje, dingtelėjo mintis, kad patį draugą naujai pažinti galima dar ir tada, kai jis užkopia į laimės viršūnes.
Kaip visiems gerai žinoma, išskirtinai prestižinio apdovanojimo iškilmės buvo panardintos į labai dviprasmišką situaciją, kai p. Gelūnas pakeitė nusistovėjusią regulą, iš tokio apdovanojimo procedūros pašalindamas Prezidentūrą ir prezidentą G. Nausėdą.
Kas be ko, tai nebuvo tik procedūros pakeitimas, siekiant ceremonijos formalių parametrų patobulinimo, neabejotinai tai buvo drastiška politinė akcija, nukreipta į tolesnį Nausėdos žeminimą, jau įgyjanti fantasmagorinius pavidalus. Todėl šiandien rytą kai įspūdžiai jau susigulėjo, būčiau linkęs pastebėti, kad šiųmetinių Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo iškilmės iš esmės buvo perkeltos iš kultūrinės terpės į politinio vyksmo „Sumedžioti Nausėdą“ itin nešvankią atmosferą su susirinkusia čia kaip reta infantiliška publika. Tiesą sakant, kaip atrodo bent man, galima pasakyti dar paprasčiau, kad vakarykščio apdovanojimo iškilmės funkciniu požiūriu buvo pasitelktos tai pačiai vadinamųjų kultūrininkų dienos x laukimo pasijai, kai Nausėdos skalpas bus nuvestas Šimonytės postamento papėdėje. Ar sakote, kad žema ir kvaila yra to tikėtis? Aš taip pat manau, kad šios falsifikacijos režisierius p. Gelūnas ir panašūs personažai drąsiai galėtų dalyvauti Nacionalinio pašlemėko Nr. 1 rinkimo konkursuose.
Tačiau grįžkime prie laimės viršūnės apturėjimo patirties. Žinia, I. Kantas yra pastebėjęs, kad laimė yra ne proto, o vaizduotės kuriamas idealas, o tai ypač akivaizdžiai atsiskleidė minėto renginio ceremonijos metu, kai 4 iš 6 nominuotųjų akivaizdžiai pritrūko išminties, kuri būtų įpareigojusi nepaversti laimės viršūnės iškilmių pigia politine proklamacija, nesugadinti šventės nešvankiausiu būdu. Tai ypač kvailai atrodė dėl to, jog, manding, rengėjai nebuvo iš anksto įpareigoję nominantus taip nusipiginti, kad net renginiui kiltų grėsmė visiškai supanašėti su farso stilistika. Taigi, kaip kartais atrodo, nešvankumas yra toks žmogaus pašaukimas, kai iracionalumas tobulai nustelbia likutinę racionalumo vertę.
Iškilmių metu skambėjo gedulinga muzika ir daug buvo postringaujama apie neatsiejamą kūrybos ir tautos idėjos gyvastingumo palaikymo ryšį.
Architektūros istorikė Drėmaitė pirmoji iš jų kalbėjo apie vadinamųjų kultūrininkų atneštą gėrį, bet ką kalbėjo, nesugebėjau įsidėmėti, nes mano sąmonė pastaruoju metu jau pradeda nebeįsileisti į atmintį didžiųjų nesąmonių.
Ta pati Drėmaitė gyrėsi ir labai didžiavosi, kad ją apdovanojimui pasiūlė Vilniaus universitetas, taigi ta pati institucija, kurios rektorius Petrauskas skelbia, jog lietuvių tautinės tapatybės puoselėjimas yra pažangos stabdis, o lietuvių tautinė kultūra neva yra reakcingas reiškinys.
Poetas Grajauskas nepraleido progos pastebėti, kad pažangos flagmanu mūsų laikais tapo mitingų jaunimas, nepaisydamas to, kad didžiausia mūsų bėda ir yra kaip tik tai, kad į lytinio ir politinio tvirkinimo spąstus tokiuose mitinguose yra įtraukiami jauni žmonės su dar ne iki galo tvirtai susiformavusiu sąmoningumo momenėliu.
Kaip atrodo, Grajauskas jau tvirtai įsitvėręs laiko konjunktūros vėliavą ir greitai ją parsigabens į Klaipėdą. Ar klaipėdiečiams su Arvydu Juozaičiu priešakyje pavyks atsispirti bandymams apnuodyti Klaipėdą iš vidaus?
O režisierius Miškinis savo ruožtu pasirodė scenoje, segėdamas švarko atlape odiozinį sukilimo ženklelį, nors man kažkodėl atrodė, kad labiau jam prie veido būtų derėję tai, jeigu režisierius tokią proklamacijos simboliką būtų išsitatuiravęs sau ant kaktos.
Dailininkė Šalčiūtė užbaigė savo giliai (kaip kapas) angažuotą ideologinę kalbą įkyrėjusiu kaip maras raginimu kovoti už žodžio laisvę. Kas be ko, mirtinai įkyrėjusi jau yra mums ne žodžio laisvė, o užkeikimo klastotė, kai žodžiams apie žodžio laisvę yra suteikiama diametraliai priešinga, t. y. siekio įtvirtinti cenzūrą reikšmė.
Nenustebau, kad čia susirinkę žmonės, „salė“ galiausiai gyvai įsitraukė į šį, kaip sakyta, farsą primenantį spektaklį – džiugiai klegėjo, krykštavo, plojo ir plojo… O nustebino arba, tiksliau tariant, žodžiais neapsakomu būdu apstulbino tai, kad šalia plojančio iš peties Oleko, jeigu neklystu, jam iš kairės, sėdėjo moteris, kuri demonstratyviai neplojo, niekinančiai žiūrėdama kažkur toli toli… Jeigu ta moteris yra Oleko žmona, galime būti tikri, kad šis vyriokas niekada nepražus, šalia savęs turėdamas tokią moterį, tikrą perkūnsargį nuo falšo.
Toks galiausiai ir liko stipriausias įspūdis iš Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo iškilmių TV transliacijos.
Edvardas Čiuldė – „Gulbės ežero faktorius politinio pučo skersvėjuose”..
Palyginus straipsnelyje Čiuldės aprašomą lietuviško „politinio pučo skersvėjį” su buvusiu sovietiniu „gulbės ežero politinio pučo skersvėjais”, tegalima konstatuoti, kad straipsnelio pavadinime „gulbės ežero faktorius..” visiškai neatitinka eurosojūzinio du*nių laivo tikrovės.. Akivaizdu, kad „lietuviško pučo skersvėjo faktorius” gali būti ne „gulbės ežero..”, o JAV 4 didvyriškų reindžerių išgarsintą prie Vilniaus esančio Rudininkų poligono pelkės faktorių..
Pše prašam už galimus komentare „rusiškumus, lenkiškumus, anglicizmus..”
Norėdami ką nors pažeminti, organizatoriai tik parodė savo bukumą ir nekultūrą. O dedasi tokiais išmintingais…
Dar yra tokios Vyriausybinės kultūros ir meno premijos. Mano nuomone, jų skyrimo komisijos nariams galimai pritrūko gebėjimų pastebėti galimo kultūros paveldo darkymo apraiškas….https://www.facebook.com/atskleistatiesa/posts/perkūno-al-11-kaune-esantis-namas-yra-įtrauktas-į-kultūros-vertybiųregistrą-kai/122162551898773978/
„Todėl šiandien rytą kai įspūdžiai jau susigulėjo, būčiau linkęs pastebėti“
Lietuviškiau būtų „buvo susigulėję“. Atliktinių laikų vengimas pagal slavų kalbų pavyzdį.
„Nausėdos skalpas bus nuvestas Šimonytės postamento papėdėje“
Skalpas bus nuvestas? Skalpas neturi kojų, taigi jo neįmanoma nuvesti.
….bar bar bar i duris…..cia as,chamas Skaitytojas,tik ka prikakojau prie duru,gal popieriaus duotumet…..dar galiu pamokyt,kaip taisyklingai reik kakot…
..labiausiai isidemetina yra mintis,kad psichines savisaugos delei geriausia vengti ziuret bet kokias politinio,ideologinio,kulturinio farso israiskas……ka,tiketina,ir dare Oleko zmona.Manding,siais,hmmmm…keistokais laikais protingiausia ilisti i nematoma skafandra ir tunoti jame kaip tas vezys atsiskyrelis.Ypac prisimenant,kas nutinka nabagui,kai ateina laikas keisti sarvus…..Kazi,ar galima butu siuos ismintingus gyvius priskirti tyliuju rezistentu grupei,kuri tiesiog savo buvimu protestuoja pries juos sukurusia Gamta……
FAKTORIUS lietuviškai yra VEIKSNYS. Antraip lietuvių kalbėsenoj greitai mažai beliks lietuviškų žodžių.
….labai pralinksmintum,jei papasakotum,kas tavo manymu,yra…kalbesena…..nujauciu,kad isgirstumem linksmu dalyku.
Ale tu matai koks tas Gelūnas humaniškas, leido seimo pirmininkui salėje pasėdėti. Ir dar su moterimi?!
Lietuvoje nėr istorijos mokslo, o apie geopolitikos mokslą išvis nėr ko kalbėti. Baigę univerkę išvis nebesupranta kas vyksta Europoje ir pasaulyje. Nesupranta kam buvo NATO skirta? Ji buvo skirta Vokietijos tramdymui (okupacijai) – neleidimui jai atsikurti lygiai taip, kaip ir mums, lietuviams, neleidžia. Kiek baisios neapykantos ir patyčių išpilta ant mūsų galvų vien dėl sporto rūmų. NATO paskirtis nebuvo sauga nuo Rusijos agresijų. Aš visada sakiau, kad yra galimybė, jog Trumpas, kaip pusiau vokietis, gali paleisti Vokietiją į laisvę. Paiki studentai nesuvokia, kad Europa buvo okupuota ir pasidalinta dviejų ne europinės kilmės super galybių – tarp Rusijos ir Amerikos (Anglijos). Su VU rektoriais mums, lietuviams, vien nelaimė – viens už kitą blogesni. Tokie rektoriai, jei ne Žečpospolitos ir Rusijos globa, ir apsauga, A bombačka, tegalėtų tik pradinukus istorijos mokyt kokiame tai Lietuvos užkampyje, pavyzdžiui, Darbėnuose, Židikuose arba Priekulėje.