Vakar Vašingtone įvykęs JAV, Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrų bei J. D. Vance’o susitikimas buvo katastrofa. Nė viena pusė neperžengė savo raudonųjų linijų teritorinio suvereniteto klausimu. Susitarimas teoriškai vis dar įmanomas, tačiau realiai abi pusės prie jo net nepriartėjo.
Europiečiai sureagavo pasiųsdami karius į salą. Sunku suprasti, kokiam strateginiam tikslui tai galėtų pasitarnauti. Ar tai bandymas ginče su Donaldu Trumpu įrodyti, kad Grenlandija vis dėlto yra apsaugota nuo Rusijos ir Kinijos?
Kad Europoje yra reali karinė įranga ant žemės, o ne vien šunų rogės? Šio argumento problema ta, kad jis remiasi prielaida, jog mes žinome tikruosius Trumpo motyvus. Vargu ar jie susiję su saugumu, kaip teigia pats Trumpas — Grenlandijoje yra pakankamai erdvės, kad JAV galėtų masiškai padidinti savo buvimą saloje be jokio konflikto.
Europiečių problema ta, kad jie laikosi kiekvieno D. Trumpo žodžio: jie jį priima pažodžiui, bet ne rimtai. Vietoj to ES turėtų patikimai ruoštis išstojimui iš NATO tuo atveju, jei JAV jėga užimtų Grenlandiją. Tam reikėtų dramatiškai ir įtikinamai pakelti statymus. Ir mes visi žinome, kad jie to nepadarys.
Didžiausia Europos viltis yra JAV Kongresas. Kad Grenlandija taptų JAV teritorija, reikėtų Kongreso pritarimo, kurio D. Trumpas negali laikyti savaime suprantamu net ir dabartiniame respublikonų dominuojamame Kongrese.
Vis dėlto tokios galimybės taip pat negalima atmesti. D. Trumpui jau pavyko sutelkti Senatą prieš bendros rezoliucijos, numatančios JAV ginkluotųjų pajėgų išvedimą iš Venesuelos, priėmimą.
Formaliai tik Kongresas turi teisę skelbti karą, tačiau vyriausiojo vado vaidmuo suteikia JAV prezidentui didelę operatyvinę laisvę. Kongreso bandymai priimti įstatymą, kuris sustabdytų prezidento įsiveržimą į NATO šalies teritoriją, rodo, kad pats Kongresas nėra pakankamai užtikrintas savo gebėjimu sustabdyti D. Trumpą.
Toks įstatymas neturi realių galimybių būti priimtas, nes jam reikėtų prezidento parašo. Prezidento veto gali būti panaikintas tik abiem Kongreso rūmams surinkus dviejų trečdalių balsų daugumą. Mintis, kad D. Trumpą sustabdys jo paties Kongresas, atrodo pernelyg optimistinė, tačiau Kongresas vis dar gali užkirsti kelią oficialiai Grenlandijos aneksijai.
Vienas galimų kompromisų galėtų būti toks: JAV perimtų operatyvinę Grenlandijos kontrolę, o Grenlandija formaliai liktų Danijos Karalystės dalimi.
Tai būtų veidą gelbstintis „figos lapo“ sprendimas danams ir grenlandiečiams. Bet kuriuo atveju tai sudėtinga situacija, todėl matyti gerų rezultatų Danijai, Grenlandijai ir ES nėra lengva.
eurointelligence.com
Su resursai padėtis planetoje siaubinga. Kol į perdirbimą neįsijungė Kinija, atrodė kad nėra ko baimintis. Bet dabar,.matant augančius ir Indijos poreikius,( o kur „bundanti” Afrika, Lotamerika) susidūrimai dėl resursų neišvengiami, kaip senovėje dėl žemės.
Trumpui Grenlandijoje rūpi ne USA saugumas , kurį visiškai galima užtikrinti NATO rėmuose. Trumpas tikrumoje visur rūpinasi strateginiais žaliavų resursais. Jei to nepamiršti, visi Trumpo veiksmai darosi lygiai protingi kaip ir egoistiški.,iki plėšikavimo imtinai. Europai Grenlandijos resursai tikrumoje kur kas reikalingesni. Jo pagrindinis konkurentas – Kinija, irgi besistengianti užvaldyti Afrikos ir Lot. Amerikos „čiabuvių” resursus. Iš ko ir keistumas kad Trumpas niekaip negali susipykti su Putinu. Tikrumoje Trumpas niekaip negali užleisti Kinijai Sibiro, vadinasi negali pyktis ir su Putinu.