Didėjant žlugimo rizikai, JAV ekonominis spaudimas Iranui pasiekė didžiausią lygį

Miad Maleki apskaičiavo, kad dabartinės sąlygos Iranui kasdien sukelia apie 435 mln. dolerių bendrą ekonominę žalą.

JAV ekonominis spaudimas Iranui pasiekė vieną aukščiausių lygių per pastaruosius dešimtmečius, tačiau nenuoseklus sankcijų vykdymas neleido joms pasiekti maksimalaus poveikio, teigia buvęs Iždo departamento sankcijų ekspertas.

Miadas Maleki, atlikęs svarbų vaidmenį Iždo departamento sankcijų kampanijose prieš Iraną ir jo įgaliotinių tinklą, interviu sakė, kad dabartinė situacija atspindi retą ekonominių, politinių ir diplomatinių svertų prieš Teheraną sutapimą.

„Mes niekada neturėjome tokio lygio svertų, kokius turime šiandien santykiuose su Iranu… nuo 1979 metų“, – sakė Maleki.

Jo vertinimas pasirodė po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė apie didėjantį spaudimą. Socialiniame tinkle „Truth Social“ jis teigė, kad Jungtinės Valstijos „visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį“ ir kad jis yra „sandariai uždarytas“, kol Iranas nesutiks su susitarimu.

Maleki teigia, kad dabartinis momentas žymi lūžio tašką, nes pirmą kartą per daugelį metų vienu metu taikomos kelios spaudimo priemonės – sankcijos, JAV karinio jūrų laivyno blokada ir griežtesnis jų vykdymas. Skirtingai nei ankstesniais laikotarpiais, strategija dabar tiesiogiai nukreipta į Irano naftos eksportą ir jį aptarnaujančius tinklus, o tai didina greito ekonominio poveikio tikimybę.

Pasak jo, Iranas gali išnaudoti naftos saugyklas vos per dvi ar tris savaites, todėl būtų priverstas mažinti gavybą. Tuo pačiu metu benzino trūkumas gali pasireikšti per panašų laikotarpį dėl didelės priklausomybės nuo importo. Kartu su maždaug 435 mln. dolerių kasdieniais ekonominiais nuostoliais spaudimas gali persikelti į finansų sistemą, apsunkinti atlyginimų mokėjimą ir padidinti naujų neramumų riziką.

Maleki pabrėžė, kad tikrasis svertas yra ilgalaikis ekonominis spaudimas ir nuoseklus jo vykdymas.

Šio spaudimo pagrindas – Irano ekonomika, kuri, anot jo, yra „ant žlugimo slenksčio“, paveikta daugelį metų trukusių sankcijų ir naujausių sutrikimų.

Jis atkreipė dėmesį į triženklę maisto infliaciją, smarkiai nuvertėjusią valiutą ir maždaug 90 proc. sumažėjusią perkamąją galią, taip pat galimus ilgalaikius pajamų iš naftos nuostolius, siekiančius iki 14 mlrd. dolerių per metus.

Maleki, šiuo metu einantis Demokratijų gynimo fondo vyresniojo bendradarbio pareigas, apskaičiavo, kad dabartinės sąlygos Iranui kainuoja „apie 435 mln. dolerių per dieną bendros ekonominės žalos… dėl Hormūzo sąsiaurio blokados“.

Pagrindinis šio spaudimo veiksnys – Hormūzo sąsiauris, ilgą laiką laikytas vienu svarbiausių Irano svertų pasaulinėse energijos rinkose. Tačiau, pasak Maleki, ši dinamika pasikeitė.

„Irano ekonomika labiau nei bet kuri kita priklauso nuo Hormūzo sąsiaurio“, – sakė jis, pavadindamas jo uždarymą „ekonominio savęs sabotažo“ forma.

Nors Azijos šalys, įskaitant Japoniją, Pietų Korėją, Indiją ir Kiniją, labiausiai pajustų sutrikimus, daugelis jų yra sukaupusios atsargų. „Japonijos naftos atsargos yra gana didelės. Tas pats pasakytina ir apie Kiniją“, – teigė Maleki.

Vis dėlto regionas išlieka itin priklausomas nuo šio vandens kelio – apie 75 proc. suskystintų gamtinių dujų tiekimo tokioms šalims kaip Indija, Kinija ir Pietų Korėja vyksta per sąsiaurį.

Tuo tarpu Irano viduje pažeidžiamumas dar didesnis. Nepaisant didelių naftos atsargų, šalis kasdien importuoja nuo 30 iki 60 mln. litrų benzino, kad padengtų iki 35 mln. litrų vidaus deficitą.

„Jei jiems pritrūks benzino… šalyje kils rimta krizė“, – sakė Maleki, primindamas, kad ankstesni trūkumai ir kainų augimas sukėlė plataus masto protestus.

Ekonominį spaudimą dar labiau stiprina JAV karinio jūrų laivyno blokada, nukreipta prieš Irano naftos eksportą – pagrindinį režimo pajamų šaltinį.

Vienas aukšto rango administracijos pareigūnas teigė, kad Iždo departamentas stiprina vykdymą vykdydamas „ekonominio spaudimo“ kampaniją, naudodamas finansines ir jūrines priemones Irano pajamų srautams mažinti.

Pasak pareigūno, strategija orientuota į „sistemingą Irano gebėjimo generuoti, perkelti ir repatrijuoti lėšas silpninimą“, įskaitant jūrų prekybos ribojimą.

Finansinis spaudimas didėja ir tarptautiniu mastu. Pareigūnas nurodė, kad Iždo departamentas perspėjo Kinijos, Honkongo, Jungtinių Arabų Emyratų ir Omano bankus dėl galimų antrinių sankcijų už bendradarbiavimą su Iranu.

Nuo 2025 metų Iždo departamentas paskelbė sankcijas daugiau nei 1 000 subjektų, siekdamas sutrikdyti Irano naftos prekybą ir finansinius tinklus.

Pareigūnas taip pat įspėjo, kad Iranas susiduria su neatidėliotinais logistiniais apribojimais: pagrindinio eksporto terminalo Chargo saloje saugyklos gali būti užpildytos per kelias dienas, jei eksportas išliks blokuojamas.

„Iždas ir toliau įšaldys lėšas, kurias korumpuota vadovybė pavogė iš Irano žmonių“, – teigė pareigūnas.

Organizacijos „United Against Nuclear Iran“ analizė rodo, kad blokada jau atgraso didelės vertės siuntas, nors kai kurie su Iranu susiję laivai vis dar plaukia regionu.

Ataskaitoje pažymima, kad efektyvumas turėtų būti vertinamas ne pagal bendrą laivų skaičių, o pagal tai, ar sutrikdomas didelės vertės naftos eksportas ir atgrasomos neteisėtos siuntos.

Pranešama, kad mažiausiai 29 laivai buvo priversti apsisukti arba grįžti į uostus.

Blokada, paskelbta balandžio 12 dieną ir vykdoma JAV centrinės vadovybės, siekia nutraukti Irano naftos eksportą, ypač siuntas į Kiniją.

Nors sankcijos daro akivaizdų poveikį, Maleki pabrėžė, kad jų efektyvumą riboja nenuoseklus vykdymas skirtingų JAV administracijų laikotarpiu.

Anot jo, griežtinimo ir švelninimo ciklai leido Teheranui prisitaikyti.

„Dabar situacija skiriasi tuo, kad ilgalaikės sankcijos derinamos su realaus laiko vykdymo priemonėmis, tiesiogiai ribojančiomis Irano naftos eksportą“, – sakė jis.

Siekiant išlaikyti maksimalų spaudimą, būtina nuosekliai taikyti sankcijas, ypač antrines sankcijas užsienio bankams ir įmonėms.

Maleki taip pat sumenkino tikimybę, kad išorinės jėgos galėtų kompensuoti šį spaudimą.

„Negaliu nurodyti jokios kitos šalies, kuri suteiktų Irano režimui gelbėjimosi ratą“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad per artimiausias savaites ar mėnesius Iranas gali susidurti ne tik su benzino trūkumu ir gavybos sutrikimais, bet ir su rimtomis bankų problemomis, kurios apsunkins atlyginimų mokėjimą.

„Iraniečiai vėl gali prarasti kantrybę ir išeiti į gatves. Nėra aišku, ar neapmokamos saugumo pajėgos bus pasirengusios malšinti protestus“, – sakė jis.

foxnews.com