Dėl Seimo nario Juliaus Sabatausko paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT). Julius Sabatauskas šių metų spalio 21 d. Seimo nutarimu nuo 2026 m. kovo 19 d. turėtų pradėti eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas.
Tačiau, kaip išdėstyta Seimo narių kreipimesi į Konstitucinį Teismą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato: „Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.“
Rašte akcentuojama, kad buvimas Seimo nariu ir šių pareigų ėjimas negali būti laikomas teisiniu darbu pagal teisininko specialybę, nes šioms pareigoms užimti nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Kaip ir asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
„Todėl atsižvelgiant į konstitucinę doktriną ir iš jos kylančią teisinio darbo pagal teisininko specialybę sampratą, Konstitucinio Teismo prašome išaiškinti, ar Seimo priimtas nutarimas, pagal kurį į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas Julius Sabatauskas, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo stažo, neprieštarauja Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatoms“, – kreipimosi motyvus dėstė TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Laurynas Kasčiūnas.
Taip pat rašte pabrėžiama, kad iki šiol visi asmenys, užsiėmę politine veikla ir paskirti į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, į jas buvo skiriami atsižvelgiant į jų ilgametę profesinę, mokslinę ar teisinę patirtį pagal teisininko specialybę, o ne į darbą Seime, todėl šis paskyrimas neturi precedento.
Kreipimąsi pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Seimo TS-LKD frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
Kreipimąsi pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Seimo TS-LKD frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
BNS Spaudos centras
Bet visuotinai žinoma, kad 10 metų nepriekaištingos reputacijos kandidatai į KT teisėjus negalėjo turėti po Konstitucijos priėmimo, nes visi tokie kandidatai turėjo nederamų ryšių su okupaciniu režimu. Buvo Blogio imperijos ypatingais bendrininkais, savo reputacijas pagadinę bekaldami mintinai Sovietijos fundamentus (Fundamentals of Soviet Law) ir laikydami Mokslinio Komunizmo (Internacizmo) ir jo Politekonomijos valstybinius egzus brandaus socializmo Sovietijoje sąlygomis, o kas ten parašyta, manau, visi gerai žinote – visuotinai žinoma. Taigi jie neturi nepriekaištingos reputacijos, kaip neturi ir dabartiniai į KT teisėjus, nes juos rengė tie, kurie buvo susitepę tarnaudami priešui, okupaciniam režimui, nes Lietuvoje nebuvo rimtos universitetų desovietizacijos – deokupacijos, derusifikacijos ir depolonizacijos. Tai nesąžininga ir neteisinga visų kitų likusių Lietuvos respublikos piliečių atžvilgiu, ypač tų, kurie nebuvo Bolševikų (Internacių) partijos nariais arba jų Partinių ir nepartinių bloke. Jų pedagoginio darbo misija buvo ne kas kita, kaip Pasaulinė proletariato revoliucija. Socializmo, o vėliau ir Komunizmo pergalė visame pasaulyje. Žodžiu, Internacizmo pergalė. Taigi, visi šitie triukai tėra tik iš „Internazi Conspiracy and Aggression“ ir Melo propagandos meno knygų, ne daugiau. Ar mums to dabar taip jau reikia? Demokratijai užtenka Aukščiausiojo teismo. Kad turime tokį KT, rodo ne ką kitką, kad pas mus Oligarchinė demokratija, ne daugiau. Anksčiau būdavo Bajorų demokratija, o Brandaus socializmo laikais – Demokratinio centralizmo demokratija. Žinoma, tai buvo neišsilavinusio mažaraščio nuomonė.