
Kaip ir kitos Vakarų Europos valstybės, Italija susiduria su augančia migrantų nusikalstamumo krize.
Dar vienas masinės užsieniečių nusikalstamumo bangos, apėmusios Europą, pavyzdys – nauji duomenys rodo, kad užsieniečiai Italijoje padaro labai daug smurtinių bei grobuoniškų nusikaltimų, tokių kaip apiplėšimai ir seksualinė prievarta.
2024 m. duomenys rodo, jog reikšminga areštų dalis Italijoje yra nukreipta prieš užsieniečius – jie sudaro 34,7 proc. visų areštuotųjų.
Tačiau kalbant apie sunkesnius grobuoniškus nusikaltimus, šis skaičius yra gerokai didesnis. Viešųjų gatvių apiplėšimų atveju užsieniečiai sudaro 60,1 proc. įtariamųjų, o apiplėšimų apskritai – 52,3 proc. Užsieniečiai yra atsakingi už 61 proc. vagysčių ir 69 proc. kišenvagysčių atvejų, rodo naujausi nusikalstamumo duomenys, kuriuos išanalizavo Italijos laikraštis „Il Sole 24 Ore“.
Už seksualinės prievartos nusikaltimus užsieniečiai atsakingi 43 proc. visų atvejų.
Tai vyksta nepaisant to, kad užsieniečiai sudaro tik nedidelę Italijos gyventojų dalį. Remiantis „Ismu Ets“ ataskaita, 2024 m. sausio 1 d. Italijoje gyveno 5,7 mln. užsieniečių, iš kurių 5,3 mln. buvo nuolatiniai gyventojai, sudarantys apie 9 proc. šalies populiacijos (palyginti su 8,2 proc. 2014 m.).
Už prekybą narkotikais užsieniečiai yra atsakingi už 39 proc. atvejų, už 24,5 proc. automobilių vagysčių, 29 proc. kontrabandos atvejų ir 23,7 proc. žmogžudysčių.
Italija nefiksuoja įtariamųjų užsienio kilmės detalizacijos, tačiau pastaraisiais metais daugelis žinomų bylų buvo susijusios būtent su tokiais asmenimis.
Duomenys taip pat gali būti iškreipti dėl kelių priežasčių. Nors kitų Europos šalių, tokių kaip Austrija ar Prancūzija, piliečiai taip pat laikomi užsieniečiais, jie sudaro labai mažą procentą tarp nusikalstamumu išsiskiriančių užsieniečių, o įtariamųjų iš Afrikos ir Šiaurės Afrikos yra gerokai daugiau.
Apie 321 tūkst. šių užsieniečių yra nelegalūs migrantai – tai labai nedidelė Italijos gyventojų dalis.
Italų žurnalistas Francesco Totolo, remdamasis šiais duomenimis, rašė: „Beveik 1 iš 2 seksualinių išpuolių įvykdo 9 proc. Italijos gyventojų sudarantys užsieniečiai. Vagystės, kišenvagystės ir plėšimai: daugiau nei 6 iš 10 suimtųjų yra užsieniečiai.“
Nelegalūs migrantai – neturintys galiojančio leidimo gyventi šalyje arba turintys pasibaigusį leidimą – sudaro 5,6 proc. visų Italijos užsieniečių ir manoma, kad jų poveikis nusikalstamumui yra didesnis nei legaliai gyvenančių migrantų.
Vienas įtakingas tyrimas šia tema (Barbagli, Colombo, 2011), kuriame analizuoti 1988–2009 m. duomenys, parodė, kad 70 proc. imigrantų padarytų nusikaltimų Italijoje įvykdė būtent nelegalūs migrantai.
Pasak Milano Bocconi universiteto prorektoriaus ir nusikalstamumo studijų centro „Clean“ įkūrėjo Paolo Pinotti, ši dinamika aktuali ir šiandien, nors Vidaus reikalų ministerijos duomenys neskirsto imigrantų į legalius ir nelegalius.
Pinotti teigia, kad jei toks suskirstymas būtų prieinamas, jis parodytų, jog neproporcingai didelę užsieniečių dalį tarp areštuotųjų daugiausia lemia nelegalūs migrantai, kurie dėl ekonominių priežasčių vykdo smulkesnius grobuoniškus nusikaltimus ar net seksualinio smurto veiksmus.
„Tačiau užsieniečiai, kurie reguliariai gyvena šalyje, turi panašų polinkį nusikalsti kaip ir italai“, – teigia jis.
Provincija, kurioje užsieniečių dalis tarp suimtųjų yra didžiausia, yra Prato (62 proc.), beveik dvigubai viršijanti šalies vidurkį. Tai iš dalies aiškinama dideliu užsienio gyventojų procentu (apie 25 proc.) Toskanos provincijoje.
Didelį procentą taip pat rodo didmiesčiai, tokie kaip Milanas (55,8 proc.) ir Florencija (56 proc.), kuriuose padaugėjo gatvės nusikaltimų, tokių kaip vagystės ir apiplėšimai. Pasienio teritorijos taip pat pasižymi aukštais rodikliais: Imperija (54,8 proc.), Bolzanas (54,7 proc.), Triestas (51,5 proc.) ir Gorizija (48,8 proc.).
rmx.news





