Darius Kuolys. Apie bene didžiausią istorinį Dalios Grybauskaitės palikimą Lietuvai
Ir vis dėlto bene didžiausias istorinis Dalios Grybauskaitės palikimas Lietuvai bus per prezidentavimo dešimtmetį sostinės pašonėje iškilusi Astravo atominė jėgainė.
Šauniai Lietuvos žvalgybininkų bendruomenei kovojant su žurnalistais “vanagais” ir kitais vidaus priešais, prezidentės Dalios patarėjams kuriant kino scenarijus ir rašant knygas, Rusija senose Goštautų žemėse, Neries pakrantėje pradėjo ir baigia statyti atominę.
Gal iš patarėjos Daivos Ulbinaitės knygos sužinosime, kiek kartų per dešimtmetį Astravo jėgainės klausimą svarstė prezidentės sušaukta Valstybės gynimo taryba, jos sukviesti nacionalinio saugumo, energetikos, aplinkosaugos ir užsienio politikos ekspertai? Kokius sprendimus jie siūlė? Kodėl šių pasiūlymų įgyvendinti nepavyko?
Šiandien svarbu būtų išgirsti ir Ingridos Šimonytės, Gitano Nausėdos Gitanas Nausėda pozicijas: kokių sprendimų, būdami Dalios Grybauskaitės vietoje, jie būtų ėmęsi, kad Lietuva išvengtų Astravo atominės grėsmės? Kaip šią nacionalinio saugumo probemą spręs, jei taps valstybės vadove ar vadovu?
Glausta Astravo atominės istorija ČIA.
Didesnė gresmė Lietuvai nei Astravo atominė tai atsilikusios nuo Europos Sąjungos žemusios algos ir MMA. Ar ne save laikančiais patriotais pareiga žalą taisyti?
MMA – TS-LKD atsakomybė?
Matome masinę emigraciją. Tai mirtinas pavojus Lietuvai. Nyksta lietuviai Lietuvoje. Išvažiuoja į kitus kraštus nes algos kelis kartus žemesnės nei Europos Sąjugos šalyse. Angsčiau pavojus buvo nesibaigiantys grasinimai iš buvusio okupanto. TS-LKD suvokė didžią grėsmę ir dėjo visas savo pastangas ją įveikti. Dabar iškilo nesibaigianti emigracija. Ar prieš akis matydami naujai vykstanti tautos naikinimą ne mūsų atsakomybė sutelkti jėgas? Gi TS-LKD siekis visų lietuvių gerbūvis. Mes norime, kad mus atstovaujantys Seime nenustotu reikalave, kad valdžia naudotu visus esamus būdus žemoms algoms pasivyti ES vidurkius? Akis bado valdžios rankose esanti priemonė – pagreitintai kelti MMA.
Klausimas ar Lietuva pajėgi žymiai augštesniam MMA? Manytume TAIP. Gi Lietuva toje pačioje ekonomikoje su Europos Sąjunga. Prekėms nėra sienų. Prekių kainos tos pačios (veik). Kodėl žemesnės algos toleruojamos?
Kitas klausimas ar Lietuvos MMA naudotinas įrankis pakelti algas, ir ar tai imanoma? Dažnai verslininkų peršamas atsakymas, kad neimanoma. Ar tikrai taip? Pažvelkime.
Ar tikrai nėra iš ko kelti žemąsias algas?
Pasižiūrėkime kokia dalis valstybės gamybos patenka į darbuotojų rankas kaipo algos už darbą, ir palyginkime tai su kiek lieka investitoriams kaipo užmokestis, vien užtai, kad jie turi savo rankose turtą? Lietuvos statistika paskirsto viso krašto 2016 metų gamybą šitaip:
Viso krašto gamyba tai produktai ir paslaugos – „Bendrasis vidaus produktas“ (BVP). 2016 metams gamyba buvo 38668 milijonai eurų, susidedanti iš “Atlygis darbuotojam” (algos) 16929, plius “Bendrasis likutinis perteklius” (pelnas) 15240, plius mažesni poskyriai kurie sudaro dar 6499. Didžiosios dalys visos valstybės gamybos sudaro algos ir pelnas. Jos veik lygios. Tačiau darbuotojų gaunančių algas yra 1,364 mil., o investitorių gaunančių pelną žymiai mažiau. Investuok, ir tuomet rink. Tad yra vyriausybei iš ko kelti žemąsias algas.
Darbuotojo vidutinė kaina darbdaviui 2017 m. – gamyboje, statyboje ir aptarnavime (neįskaitant dirbančius valdiškus darbus ir krašto ginyboje)
ES (28 nariai) 28,8/val.
Lietuva 8,0/val.
Tad darbdavys Lietuvoje moka 28,8/8,0 = 3,4 kartus mažiau nei ES darbdavių vidurkis. Seimūnai ir visi gali pasitikrinti Europos statistikoje http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=lc_lci_lev&lang=en
Manytume, kad bendrovių vadovų atsakomybė yra gaminti ir teikti paslaugas sumokant darbuotojams bent ES vidutinę algą, bet ne ¼ jos kaip dabar. Bet koks tinginys gali rinkoje konkuruoti mokėdamas darbuotojams tik ¼. Kai aplinkiniai kraštai moka 4 kartus daugiau, negalima darbdaviams patenkintai sėdėti rankas sudėjus ir džiaugtis savo „uždirbtu“ pelnu.
Lietuva 2017 metais pagamino eurais 50% ES vidurkio, o atsižvelgus į Lietuvoje paslaugų ir produktų žemesnes kainas Lietuva realiai pagamino net 78%. Seimūnų padėjėjai gali patikrinti šią ES statistiką:
ES valstybių BVP nuo galvos tiesioginiais eurais randasi https://ec.europa.eu/eurostat/tgm/refreshTableAction.do?tab=table&plugin=1&pcode=tec00001&language=en
Realios gamybos palyginimai randasi
https://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tec00114&plugin=1
Tad gaminame daug ir yra iš ko vytis ES algas. Valdžia turi atsižvelgti į krašto žmonių poreikius. Jų atsakomybė stengtis greitai išlyginti šįą ES ekonomikos sudarytą Lietuvai atvirą žmonių nukraujavimą.
Ar nederėtu šiuo laikų didesniai daliai Lietuvos gamybos plaukti į darbuotojų rankas vietoje investitorių ir algoms artėti Europos vidurkio algų? Kylant MMA, visos algos stumiasi po biški aukštyn. Tuo pačiu verslininkai verčiami kelti darbuotojų našumą nes darbininkas brangesnis. Kyla gamyba. Atsiranda daug pliusų Lietuvai. Daugiau gyventojai perka. Daugiau progų verslui steigtis ir bujoti. Kyla ūpas ir pasitikėjimas ateitimi. Didėja noras modernioms bendrovėms į tą kraštą atsikelti. Nebelieka nederėtinos traukos emigruoti!
MMA įrankis pasivyti ES
Valdžia galutinai nustato kiek ir kada kelti MMA. Ankstyvesnis trišalės sutarimas vien žvelgti į Lietuvos vidutinį darbo užmokestį (VDU) nebeatitinka Lietuvos dabarties poreikius. Su euru esame vienoje bendroje rinkoje su visa Europa. Tad matas yra ES vidutiniai darbo užmokesčiai.
Algas mokantieji žymiai pajėgesni už algas jieškančius, tad ir nesistengia. Algos pačios nepajėgia kilti adekvačiai. Algų vidurkis tik 1/4 ES, o Lietuvos gamyba 78%. tai ryški nedarna. Veik visur pasaulyje algos palaikomos balanse su gamybą, keliant MMA. Lietuvos žmonės siekia ir tiki seimo narių pažadais pragyvenimo gerbuvį sulygti su ES. Gi to siekia ir TS-LKD?
Ar būtina greit kelti?
Keturesdešimtys tūkstančių kas met ryžtasi palikti tusčius namus ir bendrataučius ir išvažiuoti. Paskaičiuokime koks yra asmeniškas praradimas žmogui ir šeimai emigruojant. Prarasti namus ir žemę, prarasti kalbą ir mokytis nežinomą, prarasti savo įgytą profesiją, prarasti gimines ir papročius ir pažįstamą aplinką? Šie praradimai kenkia ir bendrą ES ekonomiką ne tik Lietuvos. Ar ne prasmingiau, kad vyriausybė keltu algas su tikslu susilyginti su ES?
Kiek reiktu kelti algas kas šešius mėnesius, kad vidurkis pasiektu ES per 5 metus? Atsakymas – 12%. O jei per 10 metų tai kas 12 mėnesių. Sausis buvo metai kaip nebuvo kelta MMA. Pakėlė tik iki 430 (nauju skaičiavimu 555). Tai 7.5% per 12 mėnesių. Tokiu greičiu keliant truktu 20 metų, kad algos pasiektu ES vidurkį. Išvažiuojantys liūdija, kad toks ilgas laikotarpis žmonėms nepriimtinas. Belieka partijos nariams reikalauti, kad mūsų rinkti atstovai atkreiptu dėmesį į šių laikų Lietuvai svarbiausią kovą.
Pagal buvusia praktiką valdžia turi laisvas rankas nustatyti kėlimo dydį. Vienkartiniai pakėlimai siekė net 43%. MMA pakėlimai ir datos randasi nuo 1996 iki dabar svetainėje –
http://www.tagidas.lt/savadai/9003/
Ar gali būti seimūnams svarbesnė pareiga nei dabartinio išsivaikščiojimo priežasties panaikinimas? Kai kurie nenori pripažinti tiesą. Visiems verta atsižvelgti į tautos ūkio vystimosi rodyklius ir būtinybę algoms pavyti ES vidurkį, o ypač žemosioms algoms. Vyriausybei nerodant ryžto belieka TS-LKD atstovams ir nariams viešai svarstyti šį Lietuvai žalingą ekonomikos pasireiškimą. Atrodo tai būtina tautos išlikimui.
Galima svajoti apie kitus būdus siekti Lietuvai šito pačio tikslo, bet ar yra kurie veiktu tiesiogiai ir sparčiai? Ar tai ne mūsų TS-LKD narių atsakomybė Lietuvai?
Algis Kazlauskas