Kaip jau įprasta istorijoje, mažesnės valstybės ir tautos tampa žaisliukais didžiųjų rankose. Lietuva tai patyrusi, kai jos likimą lėmė du tironai – Stalinas ir Hitleris. Šiandien taip atsitinka ir su Ukraina. Nors ji didžiausia Europoje, tačiau Kyjivo likimą lemia JAV ir agresorė Rusija, t. y. vėl du diktatoriai – Putinas ir Donaldas Trumpas. Jų interesai aukščiau visko.
Ateinantį penktadienį, rugpjūčio 15 d., Ankoridže (Aliaskos valstija) susitiks pagrindiniai šio žaidimo dalyviai. Trečio, kuris turėtų būti pagrindinis už šio pokerio stalo, kol kas nebus. Kalba suksis ne apie Aliaskos gražinimą Rusijai, kurioje kažkada, dar prieš karą Ukrainoje, buvo užsiminta apie tokią idėją. Priminsiu, kad 1867 m. po Krymo karų susilpnėjusi carinė Rusija pardavė Aliaską JAV už 7,2 mln. „aukso“ dolerių (vos po 2 centus už akrą, t. y. už 0,4 aro; dabar ši suma pakilusi šimtais kartų).
Taigi, D. Trumpo ultimatumas iki rugpjūčio 8-osios paskelbti Rusijai sankcijas, jei ji nesutiks nutraukti ugnį Ukrainoje, tampa neaktualus. Putinas, vilkindamas derybas ir pataikaudamas D. Trumpui, „išdūrė“ JAV prezidentą, kuris jau seniai tapo savo neatsakingos retorikos įkaitu. Iš visų jo grasinimų įvesti sankcijas Rusijos naftos produktus perkančioms šalims, nukentėjo tik Indija: Baltieji rūmai prie atskiro 25 proc. tarifo įvedė papildomus muitus indiškoms prekėms. Įsakas įsigalios po keleto savaičių. Bet Delis jau kirto atsakomąjį smūgį: atsisako pirkti amerikietišką ginkluotę – šarvuočius Stryker, prieštankines raketas Javelin ir kitą techniką, o naftos pirkimus vėl atnaujino. Su Kinija D. Trumpas taip elgtis nesiryžta.
Susitikimas Aliaskoje irgi aptrauktas migla. Planas toks: Ankoridže nedalyvaus Volodymyras Zelenskis, kitą dviejų vadovų susitikimą Putinas nori surengti jau Rusijoje. Žinoma, į jį V. Zelenskis taip pat nebus kviečiamas. O štai trečiajame, kuriame ketinama pasirašyti paliaubų susitarimus, jam dalyvauti jau leidžiama. Tokia Viešpačių valia…
Bet visas šis procesas, kaip žmonės sako, šakėmis po vandenį. Kaip rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, derybos atsirems į Rusijos reikalavimus, su kuriais nesutinka Kyjivas. Pirmiausia tai teritorinės nuolaidos. Straipsnyje teigiama, kad Ukrainos Konstitucija draudžia prezidentui V. Zelenskiui vienašališkai pritarti teritoriniams pakeitimams. Tuo tarpu Rusija reikalauja, kad Ukraina be jokių įsipareigojimų perduotų rytinę šalies dalį, vadinamą Donbasu. Pažymima, kad šalis agresorė tik tokiu atveju neva žada sustabdyti kovas. Jeigu Ukraina sutiks išvesti savo karius iš visos rytinės Donecko dalies, kaip pasiūlė V. Putinas, tuomet Rusija kontroliuos Donecką, Luhanską, taip pat Krymo pusiasalį, kurį užgrobė 2014 metais. Kas nutiks pietiniams Zaporižios ir Chersono regionams, kur dalį teritorijos taip pat kontroliuoja Rusija, neaišku. Jie Rusijos konstitucijoje įrašyti kaip jos dalis. Jeigu fronto linijos ir bus įšaldytos, Kyjivas negaus garantijų, kad Rusija laikysis susitarimų. Galų gale V. Zelenskis nesutinka, kad vežimas būtų statomas prieš arklį. Jis reikalauja, kad teritoriniai klausimai būtų svarstomi tik Rusijai sutikus dėl visiškų ir besąlyginių paliaubų. Tik tokioje aplinkoje galima svarstyti taikos planą.
Nepasitikėjimas vienas kitu, o dabar dar ir trečiu, yra pagrindinė nesutarimų priežastis. Putinas nori išvengti JAV sankcijų, kurios rimtai grasina silpstančiai Rusijos ekonomikai. D. Trumpas nori priversti Ukrainą sutikti su bet kokiomis taikos sąlygomis. Jam norisi kuo greičiau ne tik atkurti taiką Europos centre, bet ir iškovoti Maskvos palankumą, kad ši įsileistų Amerikos investicijas. Ko nori V. Zelenskis, ne taip ir svarbu…
Politologas Linas Kojala rašo, kad V. Zelenskis rizikuoja būti pastatytas prieš ultimatumą „priimti arba atmesti“. Jeigu jis sutiktų su Putino reikalavimais, turėtų surengti referendumą. Tai rizikinga, nes pagal naujausius tyrimus vis daugiau nuo karo pavargusių ukrainiečių sutiktų paaukoti dalį teritorijų už taip trokštamą taiką…
Nuo 2000-ųjų Putinas septynis kartus vyko į JAV, bet dar nė vienas Rusijos vadovas nėra lankęsis Aliaskoje. Rusijos žiniasklaida muša būgnus: jau dabar aišku, kad Putinas pasieks savo. „The New York Times“ rašo, kad „D. Trumpas vyksta į derybas su Putinu kaip pralaimėjęs“. Jo pozicijos tiek šalies viduje, tiek tarptautiniuose reikaluose susilpnėjo. Tačiau gerai, kad Ankoridže jam pavyks bent „nusifotografuoti“ menamų taikos derybų fone. Taip pat juokaujama, kad Putinui ir D. Trumpui greičiau pavyks susitarti dėl dujotiekio tarp Čiukotkos ir Aliaskos tiesimo, negu dėl teisingos ir Ukrainai naudingos taikos.
Bet apžvalgininkai pastebi vieną momentą: skausmingas pasirinkimas tarp teritorijų mainų ir bent laikinų paliaubų gali kiek atitolinti Rusijos grėsmę tai pačiai Ukrainai, visai Europai, taip pat ir Baltijos šalims. Šito atokvėpio visiems labai reikia. O dėl viso kito – tegul laikas bus teisėjas.
