Norint suprasti konflikto dėl LRT esmę, reikia suvokti, jog konfliktuoja ne LRT ir Seimo dauguma, bet autoritarinė LRT direktorė, besitvarkanti su visuomeniniu transliuotoju, kaip su nuosava televizija ir LRT Taryba, paskyrusi LRT direktorę ir pagal įstatymą esanti aukščiausiu LRT valdymo organu, bet be ponios Monikos pritarimo negalinti net į posėdį susirinkti.
O apie savo abrozdėlį televizoriaus ekrane svajojantys politikai, kaip ir iškvaišėliai tų politikų rinkėjai, kliedintys apie „LRT užvaldymą” – tik įrankis Garbačiauskaitės-Budrienės ir jos freilinų rankose.
Ir konflikto esmė ne kokia tai „žodžio laisvė”, kurios LRT prie Monikos valdžios nebuvo ir būti negali, bet tie €80 milijonų, kuriuos ponia direktorė ir toliau nori skirstyti savo nuožiūra. O LRT Taryba turi kiek kitokį požiūrį į tai.
„LRT taryba prašo vadovės paaiškinti, kaip ji mato tolesnį darbą po kaltinimų dėl „užvaldymo“.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba nori išsiaiškinti, kaip transliuotojo užvaldymu ją apkaltinusi vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė mato savo tolesnį darbą LRT.
LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas išreiškė susirūpinimą dėl M. Garbačiauskaitės-Budrienės lapkričio 27-osios „Facebook“ įraše išsakytos pozicijos. Jame transliuotojo vadovė nurodė, kad LRT užvaldyme dalyvauja ne tik valdantieji socialdemokratai bei jų partneriai „Nemuno aušra“, bet ir „didžioji dalis LRT tarybos“.
LRT taryba prašo vadovės paaiškinti, kaip ji mato tolesnį darbą po kaltinimų dėl „užvaldymo“.
Yra žmoga, kurie su dėl ne vietoje padėto, ar nepadėto, kablelio pagalga, specialiai drumsčią vandenį.
…MGB pravedint ant sakos..
Sakiau ir ne kartą, kad šioje Teritorijoje chaosas senai peraugo į anarchiją, kas ką nori, tas tą ir daro.
O atsakas koks?
Ach susigražinkime valstybę, susigražinkime valstybę!
Kokią dar valstybę? Kas ir kur ją matė? Nebent A. Lukašenka ant pripūsto „prezervatyvo” atskraidintų. Pučiant palankiam vėjui.
Gražinti valstybę – tai ją daryti gražią, gražesnę, puošti ir pan. Kas kita – (susi)grąžinti valstybę: išeitų, kad ją kas iš mūsų atėmė, pagrobė, nusavino, taigi, reikia atsiimti, susigrąžinti, kad vėl būtų mūsų.
Kai neskiriamos tokios sąvokos, nemokame parašyti jas reiškiančių žodžių, – ko vertas ir pats politikavimas?!
Ne pagalbos centras, ne į tas duris beldiesi. Jei kankina nemiega, gerk vaistus arba lauk aušros ir kreipkis į savo psichiatrą… kai nušvis mėlynas dangus ir skaisti geltona saulė.
Sakei,sakei, o aš sakau kad chaosas visur, ne tik šitoje teritorijoje, ir nieko baisaus meatsitinka , pasaulis pripratęs.