Kreipiausi į didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos merus, kviesdamas pasinaudoti mano padarytais darbais ir pasiekti, kad atliekas deginančios jėgainės jų miestuose gautų ne iki 50 proc. pelno, bet protingą dydį – tokį, kokį turi gauti reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės.
Tai per metus vilniečiams, kauniečiams ir klaipėdiečiams leistų sutaupyti apie 70–80 mln. eurų dėl sumažėjusių šilumos kainų ir/ar sumažėjusių mokesčių už buitines atliekas.
Iki 50 proc. pelningumą siekiančių atliekas deginančių jėgainių veikla buvo didelis dramblys kambaryje jau beveik 10 metų Lietuvoje. Visiems tai tiko. Galima spėti, kad pirmoji atliekas deginančią jėgainę Klaipėdoje pastačiusi Suomijos kapitalo įmonė Fortum nežinia kokiais būdais greičiausiai pasirūpino, kad jų veikla būtų labai pelninga. Neužilgo ji sukūrė bendrą įmonę su Lietuvos Energija (dabartiniu Igničiu) ir pastatė dar didesnę atliekas deginančią jėgainę Kaune. Turbūt gerai žinodama iš savo intensyvios veiklos Rusijoje, kad 50 proc. pelningumas komunalinių paslaugų reguliuojamame sektoriuje nėra tvarus reikalas, nelabai seniai Fortum savo verslą Lietuvoje pardavė tarptautinei įmonei Gren.
Tuo tarpu Vilniuje į atliekų deginimą investavo Ignitis ir šiais metais labai pelningai pardavė pusę savo įmonės Vilniaus koogeneracinė jėgainė akcijų užsienio investiciniam fondui.
Politikai dėl neišmanymo (labai mažai tikėtina) ar dėl savanaudiškų sumetimų (daug labiau tikėtina) atidavė monopolinę atliekų deginimo veiklą privataus ar pusiau privataus kapitalo įmonėms ir palaimino tų įmonių veiklos reguliavimo metodiką, kuri leidžia jūsų vilniečiai, kauniečiai ir klaipėdiečiai sąskaita uždirbti pasakiškus pelnus. Teisėsauga, jeigu tik norėtų, spėju, atrastų įdomių faktų apie visą šią istoriją.
Šių metų vasario gale aš pradėjau baksnoti visiems į minėtų jėgainių pelną.
Kreipiausi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT). Tada pilietinis judėjimas Tautos forumas (TF), remdamasis mano kreipimusi paskelbė politinį pareiškimą ir kreipėsi į visus Seimo narius, Vyriausybę, VERT, Prezidentą, Aplinkos ir Energetikos ministerijas. TF atsakė Aplinkos ministerija – labai įdomus atsakymas.
Man išsiųstas VERT atsakymas manęs visiškai netenkino. Todėl kreipiausi į Konkurencijos tarybą ir Valstybės kontrolę, o kreipimosi kopija buvo adresuota VERT ir Aplinkos ministerijai. Kreipimesi principingai įvertinau institucijų poziciją.
Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrolė nerado reikalo ginti jūsų vilniečiai, kauniečiai ir klaipėdiečiai interesų. Tačiau papildomą išsamų komentarą pateikė VERT. Ar dėl mano pradėtų kelti bangų, ar tiesiog dėl atsitiktinumo VERT informavo, kad pateikė pasiūlymus Energetikos ministerijai dėl atliekas deginančių jėgainių reguliavimo metodikos pakeitimo. Tai man buvo pretekstas kreiptis į Energetikos ministeriją. Pastaroji pradėjo trauktis atatupsta ir badyti pirštu į VERT, kad ji atsieit gali viską pati nuspręsti.
Štai tokia epopėja biurokratinėse džiunglėse.
Aš puikiai suprantu, kodėl visi kratosi šio klausimo ir nesiryžta nieko spręsti. Juk tokių pelnų atėmimas sukels tikras užkulisines audras. Spėju, kad Ignitis (jo įtakingi privatūs akcininkai) bėgtų skųsti į Finansų ministeriją ar gal tiesiai premjerui. Privataus kapitalo įmonės pultų gąsdinti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, o gal ir tą patį premjerą, kad nupjaudama 50 proc. pelnus Lietuva pažeis teisėtus jų lūkesčius ir susigadins tarptautinį įvaizdį. Nors akivaizdu, kad komunaliniame sektoriuje, monopolijos požymių turinčiai ir dėl to reguliuojamai įmonei leisti uždirbti 50 proc. tai tolygu įrašyti Lietuvą į trečiųjų, bananų šalių klubą, kur bet kas gali įžūliai apiplėšinėti šalies gyventojus.
Tai kas gi nori veltis į tokią peklą? Ai, vilniečiai, kauniečiai ir klaipėdiečiai apiplėšinėjami. Tai čia smulkmena, svarbu per LRT apie tai niekas nepapasakos ir jie toliau bus sėkmingai apiplėšinėjami, o politikai pasakos pasakas apie tai kaip jie labai rūpinasi savo rinkėjais. Nebent atsiras koks nors politikas, balta varna, kuriam Lietuva ir jos rinkėjų interesai yra svarbiau už savanaudiškus interesus ir užkulisinius susitarimus su nešvarias kombinacijas darančiais kitais politikais. Ar bus tokių, greitai sužinosime.
Ką gi, dabar kreipiausi tiesiai į Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos merus ir perdaviau jiems visą savo susirašinėjimą su institucijomis. Artėja savivaldybių rinkimai. Gal tai paskatins ponus merus ne žodžiais, bet ir darbais pasirūpinti savo rinkėjais. Ar jie irgi pabandys numarinti šį reikalą? Juk jeigu po kilimu pridaryta neskaidrių susitarimų su centrinėmis institucijomis, tai negi gadinsi joms gyvenimą?
Stebėkite kas bus toliau, klauskite ponų merų ką jie rengiasi padaryti. Klauskite Seimo narių. Tiems, kas nori pasigilinti labiau, nuoroda į mano laišką merams. Laiško kopija išsiųsta visai eilei institucijų ir įmonių, o taip pat Seimo Energetikos ir tvarios plėtros komiteto nariams. Kas norėtų dar daugiau informacijos, mielai pateiksiu ir kitus dokumentus.
Taip pat nuoroda į balandžio skelbtą mano viešą tekstą, kuriame yra ir aštrus bei taiklus profesoriaus Vytauto Radžvilo komentaras. Juose klausiame ar valstybė gina monopolijas, kurios vykdo šimtamilijoninį apiplėšimą ir apie kovą su energetikos klanų valstybėmis valstybėje.
