Aldona Jankevičienė, teisininkė
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) labai griežtai prižiūri, kad valstybės neįvestų „draudimų kandidatuoti iki kapo“ ribojimų.
Jei valstybė visam gyvenimui atimtų teisę dalyvauti rinkimuose asmeniui, kuris jau atliko bausmę, Lietuva pralaimėtų bylas Strasbūre už žmogaus teisių pažeidimus.
Piktnaudžiavimo pavojus
Jei įstatymu leistume visam gyvenimui atimti politines teises už bet kokį teistumą, autoritarinė valdžia galėtų lengvai atsikratyti opozicijos.
Užtektų sufabrikuoti bylą (pvz., už „viešosios tvarkos pažeidimą“ mitinge) ir politinis oponentas visam gyvenimui netektų teisės dalyvauti rinkimuose.
Kaip įstatymas bando apsisaugoti?
Kadangi visiškai uždrausti kandidatuoti atlikusiems bausmę negalima, Rinkimų kodeksas nustato labai griežtą viešumo reikalavimą: Kiekvienas kandidatas privalo oficialiai deklaruoti, kad buvo teistas.
Informacija plakatuose
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įpareigoja informaciniuose rinkimų plakatuose prie kandidato pavardės didžiosiomis raidėmis parašyti, už kokį nusikaltimą asmuo buvo nuteistas.
Valstybė sureguliuoja procesą taip: ji neatsijoja kandidatų pati, bet priverčia juos apsinuoginti prieš rinkėją.
Kodėl jie vis tiek kartais išrenkami?
Jeigu buvęs nuteistasis patenka į Seimą, tai įvyksta ne dėl įstatymų trūkumo, o dėl rinkėjų sprendimo.
Pagal demokratinę logiką, jeigu tam tikros apygardos gyventojai puikiai žino, kad kandidatas sėdėjo kalėjime, mato tai jo anketoje, bet sekmadienį nuėję prie balsadėžių vis tiek už jį balsuoja – valstybė negali anuliuoti Tautos valios.
Demokratijoje atsakomybė už valdžios kokybę tenka tiems, kurie balsuoja.
…juokingiausia,kai seime su apykojem plasnoja visokie skwerneliai – kaip pauksciai narwe.