Igoris Arbatovas, Ateities plėtros agentūros vadovas
Nuo Rusijos plataus masto invazijos tarptautinėse saugumo diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama raketoms, bepiločiams orlaiviams, kibernetinėms atakoms ir smūgiams prieš kritinę infrastruktūrą. Tačiau Atlanto tarybos ataskaita „Accelerate the Antidote: Mitigating Toxin Risks“ („Paspartinti priešnuodžių kūrimą: toksinų keliamos rizikos mažinimas“) įtikinamai parodo, kad dabartinė grėsmė yra gerokai platesnė ir apima subtilų, tačiau strategiškai pavojingą aspektą – toksinus. Kalbama apie biologinės kilmės toksiškas medžiagas, kurios neplinta nuo žmogaus žmogui, tačiau gali būti mirtinos net mikroskopinėmis dozėmis, o jas laiku aptikti itin sudėtinga.
Ši tema jau seniai peržengė vien mokslo ar medicinos ribas. Ataskaitoje kaip pavyzdys pateikiamas Rusijos panaudotas neurotoksinas nuodijant Aleksejų Navalną. Tai rodo, kad toksinai gali tapti valstybinio teroro, slaptųjų operacijų ir politinio susidorojimo priemone. Ukrainai ir Europai tai reiškia, kad toksinų keliama grėsmė turi būti vertinama ne kaip egzotiška rizika, o kaip neatsiejama šiuolaikinio hibridinio karo dalis, kurioje ribos tarp karinių, biologinių, informacinių ir nusikalstamų veikimo metodų vis labiau nyksta.
Ataskaitos autoriai atkreipia dėmesį į keletą toksinų savybių, dėl kurių jie yra patrauklūs valstybėms agresorėms ir teroristinėms organizacijoms. Pirma, daugelis šių medžiagų gaunamos iš bakterijų, grybų, augalų ar jūrinių organizmų, todėl gali būti gana lengvai prieinamos. Antra, apsinuodijimo simptomai dažnai primena įprastas ligas – gripą, insultą, virškinimo trakto ar neurologinius sutrikimus, todėl ankstyva diagnostika tampa itin sudėtinga. Trečia, biotechnologijų ir dirbtinio intelekto pažanga sudaro sąlygas modifikuoti žinomus toksinus arba kurti naujus junginius, galinčius apeiti esamas aptikimo sistemas.
Maisto saugumo rizika
Atskiras šios problemos aspektas susijęs su maisto tiekimo grandinėmis. Ataskaitoje pabrėžiama, kad pasaulinės maisto grandinės išlieka pažeidžiamos tiek dėl natūralaus užteršimo mikotoksinais, tiek dėl tyčinio užteršimo toksinėmis medžiagomis.
Ukrainai, kuri yra viena svarbiausių Europos žemės ūkio produkcijos eksportuotojų, ši problema turi dvejopą reikšmę. Viena vertus, žemės ūkis yra strategiškai svarbus nacionalinei ekonomikai. Kita vertus, bet koks Ukrainos produkcijos užteršimas toksinais sukeltų tarptautinių pasekmių prekybai, pasitikėjimui tiekimo grandinėmis ir maisto saugumui visame regione.
Todėl toksinų rizikos valdymas turi būti integruotas į maisto kontrolės sistemas, laboratorinę stebėseną ir pasienio kontrolę. Tai turėtų tapti bendra Ukrainos ir Europos Sąjungos užduotimi.
Medicina ir teismo toksikologija
Ne mažiau svarbi yra teismo toksikologija – medžiagos kilmės nustatymas pagal priemaišas, lydinčias molekules ar kitus cheminius parašus. Tokia analizė yra itin svarbi nustatant atsakomybę ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą.
Ukrainai ir Europai tai reiškia būtinybę kurti etaloninių laboratorijų tinklą, bendras toksinų cheminių parašų duomenų bazes bei medicinos įstaigų, teisėsaugos institucijų ir specialiųjų tarnybų bendradarbiavimo protokolus.
Tačiau šiuolaikiniame kare vien to nebepakanka. Šiandien lemiamą reikšmę turi ne tik gebėjimas ištirti jau įvykdytą išpuolį, bet ir gebėjimas anksti pastebėti pasirengimą jam. Būtent čia atsiveria nauja kryptis, kuriai būtinas rimtas Ukrainos ir Europos partnerių dėmesys – toksinų ir biologinių žymenų integravimas į elektroninės kovos ir radioanalitinio stebėjimo sistemas.
Elektroninė kova ir bioindikatoriai
Pastarųjų metų Ukrainos patirtis parodė, kad elektroninė kova jau seniai nebėra vien signalų slopinimo priemonė. Ji virsta plačia jutiklių ekosistema, apjungiančia žvalgybą, aptikimą, analizę, valdymą ir greitą reagavimą.
Kitas logiškas žingsnis būtų biojutiklių, galinčių aptikti specifinius toksinus, antigenus, su patogenais susijusius biologinius žymenis ar kitus biologinio pavojaus signalus, integravimas į šią architektūrą.
Klasikinė radioanalizė savaime negali diagnozuoti patogeno taip, kaip tai daro PGR tyrimas ar laboratorinis toksikologinis tyrimas. Kalbama apie vientisos sistemos sukūrimą, kurioje bioindikatoriai renka pirminius duomenis, o elektroninės stebėsenos priemonės užtikrina jų momentinį perdavimą, geografinį susiejimą, palyginimą su kitais duomenų šaltiniais ir įtraukimą į bendrą kovinės arba krizinės situacijos vaizdą.
Tokia sistema leistų iš anksto įspėti apie galimus bandymus panaudoti toksinus ar patogenus prieš karinius dalinius, kritinės infrastruktūros objektus, vandens tiekimo sistemas, sandėlius, logistikos centrus ar maisto tiekimo grandines.
Praktinė tokios integracijos vertė slypi galimybėje sujungti elektromagnetinį ir biologinį grėsmės vaizdą. Pavyzdžiui, įtartini biologiniai signalai galėtų būti analizuojami kartu su duomenimis apie bepiločių orlaivių maršrutus, diversinių grupių veiklą, infrastruktūros veikimo anomalijas ar perimetro apsaugos sistemų signalais.
Todėl elektroninės kovos sistemos turėtų evoliucionuoti iš siauro signalų slopinimo įrankio į integruotos radiobiologinės apsaugos sistemos elementą, kuriame ankstyvas grėsmių aptikimas būtų ne mažiau svarbus nei jų neutralizavimas.
Rusijos biotechnologijų programa
Ši tema įgauna papildomą reikšmę Rusijos biotechnologinių ambicijų kontekste. Tarptautinės ir Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, Rusija įgyvendina dešimčių milijardų dolerių vertės valstybinę programą „Naujos sveikatos išsaugojimo technologijos“, kurios tikslas – ilginti žmogaus gyvenimo trukmę ir lėtinti senėjimą.
Tarp programos prioritetų minimi gyvų audinių biospausdinimas, ksenotransplantacija, žmogaus organų auginimas specialiai išvestose miniatiūrinėse kiaulėse, taip pat kriotechnologijų, genų terapijos ir regeneracinės medicinos tyrimai.
Pranešama, kad svarbų vaidmenį formuojant šią kryptį atlieka Vladimiro Putino dukra Marija Voroncova ir su Kremliumi siejamas mokslinis bei politinis ratas, telkiamas apie Michailą Kovalčiuką.
Formaliai ši programa pristatoma kaip medicinos ir technologijų proveržis. Tačiau autoritarinės valstybės ir karo prieš Ukrainą kontekste bet kokia didelio masto infrastruktūra biospausdinimo, ksenotransplantacijos, genų terapijos ar kriotechnologijų srityje turi būti vertinama ir kaip potenciali dvejopos paskirties bazė – galinti būti naudojama ne tik civiliniams, bet ir kariniams, žvalgybos ar represiniams tikslams.
Teisė ir politika
Todėl Ukraina ir Europa turėtų Rusijos biotechnologinius projektus vertinti ne vien mokslo ar medicinos požiūriu, bet ir per nacionalinio saugumo prizmę. Toksinų keliamos rizikos, tarptautinės kontrolės spragų, naujų bioinžinerijos platformų ir slaptų jų panaudojimo galimybių derinys kuria pavojingą aplinką, kurioje tradicinis skirstymas į civilinius ir karinius mokslinius tyrimus tampa vis mažiau aiškus.
Atsakas į šiuos iššūkius turi būti kompleksinis. Ukraina privalo atnaujinti nacionalinio saugumo strategiją, biologinės saugos teisės aktus, griežtinti atsakomybę už neteisėtą prekybą toksinais ir investuoti į laboratorijas, specialistų rengimą bei ankstyvojo aptikimo sistemas.
Europos Sąjunga turėtų geriau integruoti toksinų, biojutiklių ir biologinės stebėsenos klausimus į kritinės infrastruktūros apsaugos, maisto saugos, visuomenės sveikatos ir gynybos inovacijų politiką.
Tarptautiniu lygmeniu būtina stiprinti Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos įgyvendinimo ir tikrinimo mechanizmus bei atnaujinti Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos nuostatas, nes dabartinė jų redakcija apima tik ribotą toksinių medžiagų sąrašą.
XXI amžiuje saugumas nebėra grindžiamas vien tankais, lėktuvais ar skaitmeniniais kodais. Vis labiau jis priklauso nuo valstybių gebėjimo laiku pastebėti silpnus ir paslėptus grėsmės signalus – duomenyse, biologiniuose žymenyse, maisto tiekimo grandinėse ar priešiškų valstybių mokslinėse programose.
Ukrainai ši tema yra ne tik apsaugos nuo naujų Rusijos agresijos formų klausimas, bet ir galimybė kartu su Europos partneriais kurti naują atsparumo modelį, kuriame biologinė sauga, teismo ekspertizė, jutiklių technologijos ir radioanalitinis stebėjimas veiktų kaip vientisa ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo sistema.
intercourier.news
