Kovo 18 d. Vilniaus m. tarybos posėdyje buvo svarstomas ir tvirtinamas šeimos ir vaiko gerovės planas.
Puikiai žinome, kad Lietuvą ištiko didžiulė demografinė katastrofa. Vienai galinčiai gimdyti moteriai tenka mažiau negu 1 vaikas, kai valstybės išlikimui šis rodiklis privalo būti bent 2,1. Tačiau pasiūlytame plane nė žodžio apie skatinimą saugoti gyvybę iki gimimo ir kurti gausias šeimas.
Šeima yra prasminga kaip tautos tvarumo – jos reprodukcijos ir tęstinumo sąlyga. Šiame plane šeima skirta ne pratęsti tautai, ji tėra vienas iš darbo jėgos papildymo būdų.
Vilnius parazituoja likusios Lietuvos sąskaita, todėl vis dar nejaučia, ką reiškia toks rodiklio pokytis. Bet skaudžios pasekmės neišvengiamai greitai užgrius visus.
Demografinė problema siunčia aiškią žinią, kad visuomenėje įsivyravo mirties kultūra – žmonės nemato prasmės saugoti negimusią gyvybę ir kurti gausias ir stabilias šeimas. Jeigu to nepakeisime, lietuvių tauta, o su ja lietuviška Lietuvos valstybė neišvengiamai išnyks. Gal ir liks geografinis Lietuvos pavadinimas, tačiau ta teritorija neišvengiamai bus apgyvendinta visiškai kitų žmonių arba padalinta tarp kaimyninių valstybių.
Jeigu savivaldybėje veikia Šeimos ir vaiko gerovės komisija, tai kodėl ignoruojamas žodis gerovė ir plane ignoruojama šeimos griūtis?
NVO „Krizinio nėštumo centras“ puslapyje galima surasti ilgą rėmėjų ir partnerių sąrašą. Tačiau tarp jų nėra Vilniaus m. savivaldybės.
Argi savivaldybė neprivalo rūpintis, kad nebūtų žudomi negimę kūdikiai? Negi nežinome, kad kiekvienas abortas ne tik atima Lietuvos pilietį, bet ir palieka gilias psichologines ir dvasines žaizdas tėvų širdyse, gali tapti nevaisingumo priežastimi?
Savivaldybė skiria milžiniškas lėšas viešiesiems ryšiams, socialinei reklamai, tačiau Šeimos ir vaiko gerovės plane nėra nė žodžio apie skatinimą išsaugoti pradėtą gyvybę, apie motinystės ir tėvystės džiaugsmo sklaidą, apie tai, kokias psichologines ir dvasines kančias vyresniame amžiuje patiria tie, kurie taip ir nesukūrė savo šeimos, nesusilaukė vaikų, apie patiriamą džiaugsmą, kai vyresniame amžiuje pasiryžus susilaukti vaikų, gyvenimo kokybė keičiasi iš esmės.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, atrodo, nuosekliai trina iš partijos pavadinimo LKD dalį. Kitaip negalima paaiškinti kodėl šioje savivaldybės taryboje šiai frakcijai neparūpo tikroji šeimos ir vaiko gerovė – negimusių vaikų gyvybės apsauga ir skatinimas kurti gausias šeimas.
Tiesą sakant, tai mažai stebina, kai prisimename, kas buvo pagrindiniai Lietuvos ištirpdymo Pasaulyje strategijos autoriai.
Kviečiau nepritarti Šeimos ir vaiko gerovės plėtros planui ir pareikalauti, kad jo rengėjai pasirūpintų tikrąja šeimos ir vaiko gerove.
Mano kvietimą ignoravo TS-LKD, LP, Socialdemokratų, dalis Centro dešinės sąjungos frakcijos (buvusi Zuoko frakcija), dalis Lenkų frakcijos (o prisistato krikščioniškais šeimos gynėjais). Vardinio balsavimo rezultatai žemiau. Prisiminkime tai artėjant rinkimams.
Kviečiu išklausyti visą mano pasisakymą dėl šeimos ir vaiko gerovės plano.
„.. Lietuvą ištiko didžiulė demografinė katastrofa..”
Hm hmmm, kiek žinau Vilniuje gyventojų padaugėjo, lyginant su tarybiniais laikais, bene 100 tūkstančių, nors tarybiniais laikais demografija buvo tokia, kad nuolat trūko vaikams ir darželių, ir mokyklų, gyventojams butų..
Pasižiūrėjus ką pasakoja Lietuvos imigracijos tarnyba, belieka optimistiškai konstatuoti, kad Stankūno aliarmas yra klaidinantis.., nes, jei visi gyvenantys Lietuvos miestuose ir Vilniuje susivežtų visus savų šeimų narius, Lietuvoje gyventojų demografinis bumas būtų toks, kokio nepajėgus susapnuoti net ir „lakiausią vaizduotę turintis” Lietuvos „blogos demografijos” skaičiuotojas…
.Vilnius auga ne dėl to kad vilniečiai gimdo daug vaikų, o kad sutraukia „gatavus’ gventojus iš provincijos, kurioje vailkų vis dar gimsta daugiau negu didmiesčiuose .
Jiems rūpi karo nugalėtojai – Didysis Trejetas, kaip ir Kapsukės prapiesoriams bei Kauno vedeuškės docentams.