VTEK atsisakė tirti A. Valotkos pasisakymus – EŽTT žodžio laisvė saugo ne tik tai, kas yra priimtina ar patogu, bet ir tai, kas erzina, provokuoja ar žeidžia

Po viešojoje erdvėje kilusių diskusijų dėl Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymų, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) priėmė aiškų sprendimą – tyrimas nepradedamas.

Komisija vienbalsiai konstatavo, kad šis atvejis nepatenka į jos kompetencijos ribas. Pasak VTEK vadovybės, nagrinėjama situacija yra susijusi ne su konkrečiais tarnybinės etikos pažeidimais, o su platesniais – vertybiniais ir moraliniais – klausimais. Tai reiškia, kad formaliai nebuvo nustatyta pagrindo pradėti oficialų tyrimą.

Šis sprendimas iš esmės reiškia, kad A. Valotkos pasisakymai nepažeidė galiojančių teisinių etikos normų, o jų vertinimas paliekamas politinio pasitikėjimo lygmeniui – šiuo atveju Kultūros ministerijai.

Diskusijos kilo po to, kai A. Valotka viešai pareiškė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ lietuvių kalboje yra leistini. Pats pareigūnas pabrėžė, kad šie terminai turi istorinį ir lingvistinį pagrindą, yra vartojami tautosakoje, literatūroje ir nėra savaime niekinantys.

„Reikia žiūrėti kontekstą – šie žodžiai yra lietuvių kalbos dalis, jos savastis“, – aiškino jis, akcentuodamas, kad kalbos normų negali diktuoti atskiros interesų grupės.

Svarbu pažymėti, kad ir teisinėje praktikoje egzistuoja panaši pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2010 metais yra išaiškinęs, jog vien žodžio „negras“ vartojimas, nesant diskriminavimo tikslo, savaime nelaikomas žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Teismo nutartyje pažymėta, kad šio žodžio istorinė ir kultūrinė reikšmė lietuvių kalboje neturi įgimto niekinančio atspalvio.

Nors A. Valotkos pasisakymai sukėlė kritikos bangą ir viešas diskusijas apie kalbos jautrumą bei valstybės tarnautojų atsakomybę, VTEK sprendimas rodo, kad šiuo atveju nebuvo peržengtos formalios etikos ribos.

Tai nėra pirmas kartas, kai VKI vadovo pasisakymai sulaukia reakcijų, tačiau ir šį kartą institucinis vertinimas liko aiškus – teisinio pagrindo tyrimui nėra.

Galutiniame rezultate ši situacija dar kartą išryškino skirtį tarp kalbos normų, teisės ir visuomenėje kintančių vertybinių nuostatų.

Primename, kad užvakar Tautos forumas (TF) išplatino pareiškimą, kuriame griežtai pasmerkė tiek Kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę, tiek Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri peržengė savo kompetencijos ribas ir  ėmė spręsti iš esmės ideologinius klausimus.

TF pareikalavo nedelsiant nutraukti VKI vadovo A Valotkos politinį persekiojimą ir sustabdyti prieš jį vykdomą moralinio ir psichologinio terorizavimo kampaniją. Taip pat prašė Seimą patikslinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencijos ribas ir įstatymiškai uždrausti šiai tarnybai nagrinėti ir spręsti ideologinius ir politinius klausimus, susijusius su kalbine ir kultūrine Lietuvos tapatybe bei jos apsauga.

Pabrėžta, kad šiandien sprendžiamas ne valstybės pareigūno, o Lietuvos demokratinės visuomenės likimas – sprendžiama, ar Lietuva taps laisvo žodžio valstybė, ar galutinai virs šalimi, kur nuomonės matuojamos pagal tai, kas yra leidžiama galvoti ir sakyti. Tautos forumas kviečia visuomenę rinktis laisvę.

TF priminė, kad Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog žodžio laisvė saugo ne tik tai, kas yra priimtina ar patogu, bet ir tai, kas erzina, provokuoja ar žeidžia.