Almantas Stankūnas. „Nesiūlyti spręsti iššūkių“

Tokiu devizu vadovaujasi Lietuvos valdininkai ir politikai; pastarieji – jeigu iššūkiai neištiks iki kadencijos pabaigos.

Pirmas epizodas.

AB „Via Lietuva“ sudaro sutartį su „Apranga“, kad pastaroji iš dalies finansuos Tarandės tunelio statybą, nes jo įrengimas šalia „Aprangos“ būtų padėjęs pritraukti „Aprangos“ logistikos centrui nuomininkų geresnėmis sąlygomis. „Via Lietuva“ praleidžia tunelio įrengimo terminus ir „Apranga“ atsisako mokėti savo indėlį į projektą, nes jo įgyvendinimas niekaip nepadeda įmonei pritraukti nuomininkų. „Via Lietuva“ kreipiasi į teismą ir jį pralaimi. Valstybė (mes visi) prarandame daugiau negu 1 000 000 eurų.




Visuomenei nepranešama, kodėl užtruko projekto įgyvendinimas. Kažkas delsė priimti sprendimus, laiku neįvyko rangos darbų pirkimas ir neaišku kokios klaidos buvo padarytos, kad rangovai galėjo skųsti pirkimą ir ilgai bylinėtis.

Klaidos neįvardintos ir todėl iš jų nebus pasimokyta.

Antras epizodas.

Projekte buvo numatyta, kad lietaus nuotekos bus pajungtos į „Aprangos“ tinklus, bet pralaimėjus teisinį ginčą šis sprendimas neįgyvendintas.

Niekas nesikreipė į „Aprangą“, kad jai nesutinkant įgyvendinti planuoto lietaus nuotekų pajungimo, bus realizuojamas kitas projektinis sprendimas ir teismo laimėjimo atveju bus pareikalauta, kad „Apranga“ kompensuotų šias išlaidas. Buvo laukiama galutinio teismo sprendimo.

Todėl „Via Lietuva“ laiku neužsakė lietaus nuotekų projektinių sprendimų pakeitimo. Projektavimas vyksta iki šiol ir visi tunelio apačios įrengimo darbai sustabdyti. Projektas vėluoja. Spūstys į Tarandę ir dažnai dėl jų atsirandančios spūstys Vakariniame Vilniaus aplinkkelyje ir toliau išliks.

Šis atvejis neaptartas, klaida neišmokta.

Trečias epizodas.

Lietaus nuotekų surinkimo projektiniai sprendiniai dabartinėje tunelio statybvietės zonoje žinomi. Juos, aptarus su institucijoms, galima būtų įgyvendinti ir nesant viso projekto pakeitimo suderinimo tiek, kad nebūtų stabdomos statybos. Niekas nepasirūpina, kad taip įvyktų. Tokia galimybė net nesvarstoma.

Valdininkai ir politikai nesiims spręsti iššūkių, nes žino, kad pasiūlius nestandartinius sprendimus, parodžius iniciatyvą, visa kaltė, jeigu kažkas įvyks ne taip kaip numatyta, bus suversta pasiūlymų iniciatoriui, o už gero sprendimo pasiūlymą niekas net nepagirs.

Taip bus ir toliau, nebent visuomenė ir žurnalistai pradėtų laužyti šią praktiką.

Tačiau iš žurnalistų reportažų neatrodo, kad jie norėtų tai daryti – neužduodami nepatogūs klausimai apie tai kodėl nebuvo sprendžiami iššūkiai.

Gal DELFI.lt galėtų bent paklausti kodėl jau beveik du mėnesius sutvarkius kelio dangą virš tunelio, nepaleidžiamas eismas magistrale išvengiant vingių ir kelio juostų susiaurinimo?

Ponai žurnalistai pradėkite keisti valdininkų ir politikų iššūkių nesprendimo praktiką!

Nuoroda į pranešimo tekstą.

1 KOMENTARAS

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Apie žodžio „humanistas“ skandalingą sureikšminimą

Kai Vitkofas Putiną pavadino humanistu, visi mirtinai išsigando, pradėjo drebėti, staiga supratę, kad dabar jau gero laukti nebelieka...

KREIPIMASIS Į PREZIDENTĄ: VILNIAUS SPORTO RŪMŲ LIKIMAS – LIETUVOS VALSTYBĖS SUVERENITETO KLAUSIMAS

Spalio 22 d. Tautos forumo (TF) surengto piketo dalyviai kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami nutraukti politinę...

Prof. Rasa Čepaitienė. Europos saulėlydis?

  Neseniai mirusio vokiečių sociologo ir ekonomisto Gunnaro Heinsohno 2003 m. išleistas fundamentalus veikalas „Sūnūs ir pasaulinė galia: teroras...

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Globalistinė revoliucija šitaip ryja savo vaikus

Kartais galima sutaupyti pastangų ir laiko. Kilo mintis pakomentuoti Prancūziją drebinančius įvykius. Susiruošęs apie juos rašyti prisiminiau, jog...