Niujorko meras Zohranas Mamdani atliko šventą kiekvieno komunisto apeigą – sudarė išbuožinimo sąrašą. Senais laikais bolševikų aktyvistas eidavo per kaimą su sąsiuviniu ir pieštuku, žymėdamas, kas turi dvi karves ir pilnesnį aruodą. 2026 metų Niujorke komisaro sąsiuvinį pakeitė duomenų bazė, kartoteką – paieškos laukelis, o buožės sodybą – brangesnis butas Manhatane.
Mamdani administracija paskelbė viešą sąrašą būstų, kuriems planuojama taikyti naują „brangių būstų“ mokestį. Merija vienoje vietoje sudėjo maždaug 960 tūkstančių objektų adresus, vertes ir savininkų vardus ir pavardes.
Skaitmeninis bolševizmas
Skaitmeninis bolševizmas šiais laikais prasideda duomenų lentele. Valdžia urmu sužymi beveik milijoną objektų, o klaidingai įrašytiems savininkams užkrauna pareigą patiems taisyti merijos klaidas. Žmogus turi rinkti dokumentus, rašyti paaiškinimus, skambinti valdininkams ir įrodinėti, kad jo vienintelis šeimos būstas merijos registre klaidingai paverstas milijonieriaus atsarginiu butu. Mamdani sąžinė rami: merija klysta, o savininkai moka savo laiku, pinigais ir ramybe.
Meras dar paragino savininkus laukti pranešimų paštu. Komunistinė valdžia svarbiausias naujienas mėgsta siųsti voke: naują mokestį, naują prievolę arba įsakymą ištaisyti pačios valdžios klaidą. Niujorkietis atidaro pašto dėžutę ir sužino, kad jo namai jau įtraukti į merijos politinę kampaniją.
Paslauga butų įsilaužėliams
Dar bjauresnis yra pats sąrašo sudarymo principas. Merija viešai paskelbė objektų, kuriuos pati pažymėjo kaip galimus antruosius būstus, adresus. Vienoje vietoje atsidūrė savininko vardas, turto adresas, vertė ir aiški užuomina, kad būstas dalį metų gali būti negyvenamas. Butų įsilaužėliui teliko pasirinkti patogesnį maršrutą. Užrašas „laužti čia“ jau būtų buvęs tik perteklinis priminimas. Apsukriam įsilaužėliui nereikia marksizmo paskaitos. Jam pakanka interneto ryšio, kelių minučių paieškos ir laužtuvo.
Biurokratas savininkui paliko riziką ir papildomas apsaugos išlaidas, įsilaužėliui – adresą, o savo politinių aktyvistų miniai – naują neapykantos objektą. Brangesnio buto šeimininkas dabar gali keisti spynas, montuoti papildomas kameras ir samdyti apsaugą. Jam belieka laukti mokesčių inspektoriaus ir saugotis įsilaužėlio su laužtuvu.
Politinė duomenų bazės esmė
Į sąrašą pateko ir žmonės, kuriems tas būstas yra vienintelis. Tarp jų – dešimtmečius tuose pačiuose namuose gyvenantys niujorkiečiai, paveldėtą turtą turinčios šeimos ir savininkai, nukentėję dėl pasenusių miesto duomenų. Aštuoniasdešimtmečiui Bruklino gyventojui, tame pačiame name praleidusiam 55 metus, merija priskaičiavo daugiau kaip 44 tūkstančių dolerių įmoką. Miesto valdžios aparatas žmones sužymi urmu, tačiau atsakomybės už klaidingą įrašą neprisiima niekas.
Šios duomenų bazės esmė grynai politinė: pažymėti turto savininkų grupę ir paversti ją viešo pykčio taikiniu. Mamdani iš anksto paskelbė kovojantis su turtingais būstų savininkais, o tada pateikė beveik milijono objektų registrą. Komunisto manifestas su „darbo liaudies priešų“ vardais ir adresais.
Valdžia parodė miniai, ko nekęsti. Turtingesnieji paskelbti miesto būsto krizės kaltininkais, jų nuosavybė – „socialinio teisingumo karių“ taikiniu, o namų adresas – politinės kampanijos rekvizitas. Pats mokestis čia tampa beveik antraeilis. Svarbiausia pažymėti grupę, į kurią galima nukreipti pavydą, pyktį ir troškimą atimti ir padalinti.
Troškimas atimti ir padalinti
Komunizmas prasideda tada, kai valdžia pasiskelbia turinti teisę nusavinti svetimą turtą ir spręsti, kam jis turi atitekti. Iš pradžių valdžia paskelbia, kad turtingasis privalo „prisidėti daugiau“. Paskui įrašo jo vardą į sąrašą. Tada paverčia jo nuosavybę politiniu įkalčiu. Galiausiai žmogus turi teisintis dėl savo darbo vaisių, santaupų, paveldėto namo ar nusipirkto buto.
Senasis bolševikas tiesiog ateidavo su konfiskavimo aktu. Mamdani kol kas pakanka padaryti nuosavybę politiškai ir moraliai nuodinga, brangią išlaikyti ir pavojingą turėti. Savininkui beliks parduoti, išvažiuoti arba taikytis prie nuolat didėjančios mokesčių naštos. Tada miesto valdžia paskelbs, kad būsto rinka žlugo, ir pareikalaus dar daugiau reguliavimo, dar vieno mokesčio bei dar didesnio sąrašo.
Šiuolaikinė išbuožinimo brigada sėdi savivaldybės kabinetuose, o savo „buožių“ sąrašus vadina duomenų skaidrumu. Ji pradeda nuo savininko vardo, adreso ir turto vertės paskelbimo, paskui atsiunčia mandagų pranešimą – dokumentą ant valdžios blanko. Viskas juk tik žmonių gerovei. Šautuvą pakeitė skaičiuoklė, komisaro kepurę su raudona žvaigžde – valdininko pažymėjimas, o kompartijos dekretą – viešųjų ryšių žodynas apie būsto prieinamumą ir lygybę.
Mamdani ir kitų jo komunistų akyse nuosavybė tampa įkalčiu. Brangesnis butas – sunkinančia aplinkybe, o miestiečiams – senoji komunistinė grėsmė: šiandien sąraše tavo kaimynas, rytoj – tu.
Na, Lietuvoje kiek kitaip: tie, kurie mus išbuožino vėliau tapo per okupanto malonę oligarchais ir susiprastinti nenori – nenori desovietizacijos. Nenori išsibuožinti, bet kitus išbuožinti labai buvo okatni. O niujorkietis teisingai mano, nes būtent leftistai (internaciai-pasauliniai socialistai, jei lietuviškai), išbuožintojai, nugalėjo konkurentę Vokietiją, todėl dabar pradeda mėgautis pergale ir Potsdamo konferencijos popierkomis. Didysis Trejetas, ne daugiau. Jis ir Ukrainą su Ukrainos oligarchais nuginklavo – prisidėjo net jos prezidentai, nors Miteranas įspėjo, kad tai bus apgaulė. Mūsiškiai oligarchai irgi per dezi LRT kiaurą parą zombina ir iddiottizuoja runkelyną. Runkeliais mus pavadino garsusis LDDP premjeras, jei kas pamiršo.
Davė vaikui pasižaisti smėlio dėžėje.Tegul išbuožina didžiuosius pasaulinius pinigų turėtojus Blackrock ar ‘Vanguard’,kurio vienas iš vertimų reiškia ‘pažangios armijos priekyje esantys kariai’.Kurie,tokį „didelį komunistą išbuožintoją” paguldytų nė nemirktelėję:)