Alina Bocharnikova iš Ukrainos: kuo daugiau socialinių verslininkų, tuo mažiau bus socialinių problemų
Yra verslas, kurio pagrindinis tikslas – spręsti visuomenės problemas. Jis gali suteikti pagalbą žmonėms, patiriantiems krizę, įdarbinti žmones su negalia, mažinti benamių skaičių, įveikti kitus gyvenimo iššūkius. Šis verslas vadinamas socialiniu verslumu.
Socialinio darbo magistrė, socialinio verslumo konsultantė ir instruktorė Alina Bocharnikova dalijasi mintimis apie socialinio verslumo ypatumus Ukrainoje ir pasaulyje internetiniame portale „Ukrainos interesas“.
Kuo dabar užsiimate ir kokie jūsų darbo ypatumai?
Štai jau trejus metus su ICEPP rengiame atvirus konkursus „Deimantinis iššūkis vidurinės mokyklos verslininkams“, skirtus 15-18 metų moksleiviams. Šis ugdymo projektas leidžia paaugliams suprasti verslininkystės esmę ir pamėginti įgyvendinti savo idėjas gyvenime. Esu įsitikinusi, kad neįmanoma mokyti verslumo „už stalo“, bet tik faktiškai dirbant su savo tikru projektu.
Esu mentorė, kuri lydi dalyvių komandas kiekviename etape, padeda išsamiai išnagrinėti savo verslo idėją, apskaičiuoti finansinius rodiklius, parengti vykdymo strategiją, planuoti socialinį verslo poveikį.
Vaikai kuria ne tiek verslą, kiek socialinius verslumo projektus, sprendžiančius konkrečią jų regiono problemą, ir todėl labai įdomu juos stebėti. Jie su užsidegimu kuria ir bando verslo modelius, galinčius pagerinti bendruomenės gyvenimą.
Konkursas nemokamas ir atviras visiems moksleiviams. Tereikia suburti komandą ir pateikti savo idėją. Tie, kurie pereina į kitą etapą, per du mėnesius sukuria verslo projektą, konsultuojasi su ekspertais. Geriausi 20 atvejų bus pristatyti visos Ukrainos konkurso finale, įvyksiančiame 2019 m. kovo 14–15 d. Dvi nugalėtojų komandos atstovaus Ukrainą tarptautiniame konkurso finale JAV.
Vaikams tai – milžiniška patirtis. Praėjusiais metais devintos klasės mokinys iš mažo miestelio kartu su mokytoju sukūrė kompaktiškos padangų perdirbimo gamyklos projektą.
Praėjusiųjų metų nugalėtojai, vienuoliktokų čempionų komanda iš Charkovo, surinko elektroninės knygos prototipą neregiams su Brailio raštu.
Yra panašių projektų suaugusiems. „ChildFund Deutschland e.V“ ir Rytų Europos fondas pradėjo projektą „Socialinis verslumas kaip novatoriškas mechanizmas socialinio vystymosi klausimams spręsti“, kuris vyksta Rytų Ukrainoje. Čia socialinis verslumas yra savotiška „tabletė“, skirta regionui atkurti. Apie 50 asmenų, vadovaujami instruktorių, sukūrė savo socialines įmones. Penki geriausi projektai buvo apdovanoti po 4000 eurų, kad galėtų pradėti veikti.
Dar viena programa vykdoma visoje Ukrainoje trečius metus. Projektą „Socialinis verslumas – iš „apačios“ inicijuojamų socialinių pokyčių įgyvendinimas“, finansuoja Europos Sąjunga ir jį vykdo septynių organizacijų konsorciumas. Projekto metu rengiami „idėjų garažai“, hakatonai ir socialinio verslumo akseleratoriai. „Idėjų garažo“ metu dalyviai susipažįsta su „socialinės įmonės“ sąvoka ir faktiniais jų pavyzdžiais Ukrainoje bei pasaulyje. Į hakatoną galite ateiti su idėja ir, kartu su manimi ir kitais ekspertais, paversti ją gatavu verslo projektu. Hakatoną laimėjusios komandos įgyja galimybę tęsti nemokamus mokymus akceleratoriuje.
Kartais, norint išspręsti problemą, pakanka surengti socialinį renginį. Pavyzdžiui, kartais užtenka informuoti visuomenę arba sutelkti ją bendriems veiksmams. Kai yra kalbama apie ilgalaikius sisteminius pokyčius, gyventojų naujų įgūdžių ar žinių įgijimą, naujų institucijų atsiradimą, socialines paslaugas, servisus ir kt., reikalingi socialiniai projektai. Jei problema gali būti išspręsta verslo priemonėmis, kuriama socialinė įmonė. Svarbiausia yra suprasti pagrindines problemos priežastis ir pasirinkti tinkamą būdą jai įveikti. Štai kuo aš užsiimu.
Ar pastaraisiais metais pasikeitė žmonių požiūris į verslą, ir jei taip, kokia kryptimi?
Žodis „verslas“ mūsų šalyse suvokiamas ne per daug teigiamai, ir tai galima paaiškinti mūsų istorija. Norint būti verslininku devintajame dešimtmetyje, būtinai reikėjo žaisti nesąžiningą žaidimą. Šiandien, deja, tradicinis verslas taip pat susijęs su oligarchais, schemomis, žmonių išnaudojimu.
Mūsų šalyje verslas suvokiamas ne kaip teigiamas pokytis, bet tik kaip būdas užsidirbti pinigų. Tačiau toks suvokimas yra klaidingas. Atmetus visus stereotipus, faktiškai verslas yra veikla, nukreipta į kokybiškų gyvenimo pokyčių diegimą, už kuriuos žmonės yra pasirengę mokėti pinigus. Tie asmenys, kurie suvokia verslą būtent taip, vertina jį teigiamai. Būtina naujai apsvarstyti sąvoką „verslininkas“.
Dabar yra populiari sąvoka „pokyčių formuotojas“, asmuo – reformatorius, kuris sukuria proveržio produktą. Startuoliai, novatoriai, pokyčių formuotojai – tai šiuolaikinių verslininkų grupė, kuri kuria unikalius pažangius sprendimus, orientuotus į klientų poreikius.
Dar viena nauja Ukrainos verslo atstovų rūšis – socialiniai verslininkai. Jie sprendžia sudėtingas problemas, investuoja į tai savo pelno dalį ir kuria naujus rentabilius verslo modelius. Jie nesiskundžia, bet patys kažką keičia savo mieste.
Ar žmonės dažnai ateina pas jus prašydami padėti įkurti socialinę įmonę?
Pakankamai dažnai. Prašymų sulaukiame tiek iš visuomeninių organizacijų atstovų, tiek iš aktyvistų, taip pat ir verslininkų, kuriems yra svarbu užsiimti kažkuo daugiau, nei vien tik verslu. Daug prašymų gauname iš ne pelno siekiančio sektoriaus atstovų. Jie turi visuomeninio gyvenimo patirtį, tačiau dažnai nesupranta verslo. Visuomeninėms organizacijoms socialinė įmonė yra galimybė tapti nepriklausomomis nuo dotacijų, labdaros, dovanų. Tokiu būdu jos gali įgyti pastovų veiklos finansavimo šaltinį. Ukrainoje visuomeninės organizacijos oficialiai turi teisę užsiimti verslu, gauti pajamas ir 100% savo pelno skirti įstatuose numatytiems tikslams (neperskirstydami jų tarp steigėjų).
Yra pavyzdžių, kai socialinė įmonė tampa pagrindine priemone socialinei problemai spręsti. Pavyzdžiui, organizacijos gali kurti naujas darbo vietas tikslinėms grupėms, į kurias yra nukreiptas jų darbas, o gautas pajamas panaudoti susijusiems projektams. Apie socialinio verslo kūrimą taip pat susimąsto verslininkai, vadovai, vidurinės grandies vadybininkai. Po Maidano įvykių žmonės jaučia poreikį užsiimti svarbia ir socialiai naudinga veikla. Jie nori gauti daugiau, nei vien mėnesinį atlyginimą.
Dabar atsiranda daug veteranų kuriamų socialinių įmonių. Verta paminėti tokias įmones, kaip „Veterano pica“, „Veterano kavinė“, „Veterano taksi“, „ATOMiyka“, „Kiborgo masažas“ ir kt. Jose samdomi tik veteranai, ir taip jiems padedama prisitaikyti prie naujo gyvenimo. Vaikinai, grįžę iš karo, itin stipriai išgyvena pokyčių poreikį. Jie nesibaimina „verslo planų ir „Excel“ lentelių. Jie prisiima atsakomybę, yra pasiruošę mokytis ir mėginti kurti savo. 2014–2015 m. įsiplieskė persikėlėlių socialinis verslas. Žmonės pradėjo savo gyvenimą iš naujo, naujuose miestuose ir su naujomis vertybėmis.
Koks yra skirtumas tarp socialinės įmonės ir įprastos komercinės veiklos?
Pirma, socialinė įmonė, priešingai nei įprastas verslas, turi socialinį veiklos tikslą. Steigėjas turi norą „pataisyti tikrovę“, išspręsti konkrečią bendruomenės, miesto problemą. Tai įrašoma į įmonės misiją, steigimo dokumentus ir patvirtinama kasdieniniu darbu.
Antra, pelno paskirstymas. Paprastas verslininkas gali laisvai disponuoti pelnu. Socialinės įmonės pelnas reinvestuojamas į pasirinktos problemos sprendimą. Taigi, kuo daugiau socialinių įmonių uždirba, tuo daugiau jos investuoja į socialinę įtaką.
Trečia, darbuotojai. Jei komercinis verslas darbo rinkoje išsirenka tik geriausius darbuotojus, socialinės įmonės sukuria galimybes ir įdarbina pažeidžiamų kategorijų asmenis.
Ketvirta, atvira vieša atskaitomybė. Socialinė įmonė atvirai parodo ataskaitose finansinius ir nefinansinius darbo rezultatus, socialinę įtaką. Lyginant klasikinę įmonę ir socialinę įmonę, antrąją įsteigti yra sunkiau, nes iš pradžių būtina suorganizuoti daugiau procesų, atsižvelgti į didesnę riziką. Socialinis verslininkas iš karto kokybiškai kurs ir patį verslą, ir jo socialinį komponentą, kuris tampa papildoma finansine ir procedūrine našta.
Tačiau socialumas turi daug privalumų. Šiuo verslu labiau pasitiki žmonės. Netgi galima įtraukti visuomenę į bendros socialinės įmonės kūrimo finansavimą. Taigi atsiranda naujas Ukrainos reiškinys – socialinės investicijos. Bet kuris asmuo gali tapti socialinės įmonės bendra-įkūrėju ir investuoti savo pinigus į jos veiklą, siekdamas išspręsti sistemines problemas, jeigu jam jos yra reikšmingos. Ir tai nėra tik vienkartinis paaukojimas ar išmalda „duonai“. Socialinės investicijos diegia apgalvotą, atsiperkantį darbo mechanizmą skatindamos kokybinius pokyčius mieste. O toliau šis mechanizmas veikia pagal amžinosios švytuoklės principą – tereikia tik kartą stumtelti kamuoliuką, kad visa sistema imtų veikti.
Ką galite papasakoti apie užsienio ir Ukrainos patirtį socialinio verslumo srityje?
Tarptautinė patirtis labai priklauso nuo šalies ekonominio modelio. Pavyzdžiui, Europoje didžiąją daugumą socialinių įmonių subsidijuoja valstybė. Yra daug „WISE“ (darbinės integracijos socialinių įmonių), kuriose dirba pažeidžiamos gyventojų grupės ir kuriamos darbo vietos. Tai yra klasikiniai kavinių, kirpyklų, siuvimo, cheminio valymo įmonių, labdaros parduotuvių, taksi ir kt. verslo modeliai. Tačiau pasitaiko ir įdomių savifinansavimo sprendimų, kurie įrodė savo efektyvumą.
Būtent tokia yra nuo 1967 m. Londone veikianti viešoji organizacija „Krizė“, nusprendusi įveikti benamystės problemą. Ši organizacija padeda žmonėms, dėl krizės atsidūrusiems gatvėje. Šios organizacijos tikslas yra „panaikinti benamystę“. Darbas prasidėjo nuo tikslinės pagalbos projekto – maisto, drabužių ir vaistų išvežiojimo.
Užsienyje yra gerai išplėtota informavimo veikla, kai ekspertų komandos keliauja ir dirba su klientais gatvėse, teikia informaciją ir konsultuoja. Tačiau problema liko neišspręsta – benamystės klausimas pasirodė esąs daug sudėtingesnis nei būsto stoka, nes jis taip pat susiję su asmenybės krize, išsilavinimo, apmokamo darbo, artimųjų ir draugų paramos neturėjimu, visuomenės abejingumu ir dėl to visiška asmens atskirtimi nuo visų socialinių procesų.
Sprendimą pasiūlė kompleksinis problemos traktavimas. Buvo atidaryta pirmoji labdaros parduotuvė „Krizė“, kuriai Londono gyventojai atiduoda nereikalingus daiktus. Čia jie yra išrūšiuojami, geriausieji parduodami parduotuvėje, likusioji dalis išdalinama benamiams gatvėse. Tam reikia daug darbo jėgos, nereikalaujančio specialaus išsilavinimo. Visuomeninė organizacija įdarbina asmenis, patyrusius krizę. Čia jie priklauso bendruomenei, gauna deramą atlyginimą, nuomoja būstą, praeina reabilitaciją, mokosi ir per šešis mėnesius susiranda darbą pagal savo specialybę. Taip susikūrė ištisas labdaros parduotuvių tinklas „Krizė“.
Be to, organizacija atidarė dar keturias kavines „Krizė“. Šiuo metu jos pirmaujančiose pozicijose tarp geriausiųjų parduotuvių Didžiojoje Britanijoje. Visas socialinių įmonių pelnas yra nukreipiamas į naujus projektus, skirtus krizes patyrusiems žmonėms. Taip pat finansuojamas „Benamystės žinių centras“, kuris atlieka problemos būklės tyrimus, rengia projektus ir teikia nemokamas socialines paslaugas. Visuomeninė organizacija įsigilino į pirmines problemos priežastis ir sukūrė efektyvų sprendimą pasitelkdama verslo priemones. Ir dabar matome, kad tai tikrai veikia, o benamių skaičius kasmet mažėja. Taigi, per 2018 m. ši organizacija įdirbino 748 asmenis, o 1432 asmenys baigė persikvalifikavimo kursus.
Nepaisant to, kad socialinis verslumas Ukrainoje atsirado vėliau nei kitose šalyse, įvyko daug naujovių. Ši sfera vystosi itin sparčiai. Ukraina pradėjo kurti naujus tvarių socialinių įmonių verslo modelius. Pavyzdžiui, Ivano-Frankovske yra visuomeninis restoranas „Urban Space 100“, kurio steigėjai Ukrainos novatorius Yuri Filyuk, „Šiltas miestas“ platforma ir visuomenė. Įmonės steigėjais tapo šimtas vietos gyventojų. Kiekvienas iš jų padovanojo po 1 000 dolerių, kad būtų surinkta reikiama suma restoranui atidaryti. Projektas yra unikalus tuo, kad 80% pelno skiriama miesto socialiniams projektams remti. Restoranas sėkmingai veikia nuo 2014 m. Jis generuoja pelną ir vėl jį investuoja į Ivano-Frankovsko socialinius projektus. Pagal „Urban Space 100“ principą, 2018 m. gruodžio mėn. Kijeve buvo atidarytas visuomeninis restoranas „Urban Space 500“.
Tai novatoriškas modelis, kuris buvo išrastas Ukrainoje. Įdomu tai, kad dabar į Jurijų kreipiasi asmenys iš Mariopolio, Berlyno, Niujorko norėdami gauti patarimus ir nusipirkti franšizę, siekdami sukurti tokią pačią kavinę savo mieste.
Dabar šį komanda įgyvendina naują didelio masto projektą „Prompribor. Renovacija“, kuriuo siekiama atkurti senąją Ivano-Frankovsko gamyklą. Projektas truks 6 metus ir kainuos beveik 27 mln. Kiekvienas gali prisijungti ir tapti socialiniu investuotoju, nusipirkti gamyklos dalį. Tokiu būdu bendra-steigėjai ne tik investuoja į miesto pokyčius, bet ir galės gauti dividendus. Neseniai šios socialinės įmonės verslo projektas buvo pristatytas Tarptautiniame ekonomikos forume Davose. Ukraina turi ką pademonstruoti pasauliui. Socialinė įmonė jau nebėra mėgėjų verslas – viskas yra rimta.
Šį mėnesį vyks tarptautinė konferencija. Gal papasakotumėte plačiau apie ją?
Tarptautinė socialinio verslumo konferencija vyks Kijeve vasario 21 dieną. Jos metu aptarsime pagrindines temas, visų pirma, kaip įkurti socialinę įmonę, pramonės padėtį Ukrainoje ir ateities perspektyvas. Pirmoji dienos pusė skirta Ukrainos ir užsienio pranešėjų pasisakymams, kuriuose bus lyginamos Ukrainos ir pasaulio vystymosi tendencijos. Diskusijų grupėse apie formalųjį ir neformalųjį socialinio verslininko ugdymą bus plačiau kalbama apie tai, kur galima jį įgyti. Bus aptariamos tokios temos, kaip socialinio poveikio matavimas, investicijų pritraukimas ir teisinė sistema.
Dienos antroji dalis bus skirta praktikai. Dalyviai galės išklausyti pirmaujančių ekspertų paskaitas ir susipažinti su socialinių verslininkų patirtimi. Be to, konferencijos dalyviai galės patys išsiaiškinti praktinius aspektus: išbandyti įvairias verslo plėtros strategijas, pagrindines viešųjų ryšių komunikacijos technologijas, apskaičiuoti lūžio tašką, sužinoti, kaip suformuoti investicinius pasiūlymus ir pan. Forumas bus naudingas tiems, kurie tikrai nori sukurti įmonę ir tuo pat metu užsiimti kažkuo daugiau nei įprastu prekių pardavimu.
Kokie būtų penki pagrindiniai patarimai ukrainiečiams, padėsiantys apsispręsti kurti socialinę įmonę.
- Išsiaiškinti sau pačiam: kodėl man reikia socialinės įmonės ir kodėl noriu tai daryti?
- Suprasti socialinę problemą, kurią norite išspręsti: kokia yra pirminė jos atsiradimo priežastis, kas su ta problema susiduria, koks tos problemos mastas. Kokia apimtimi esu pasirengęs ją spręsti? Koks mano vaidmuo šiame procese?
3. Pagalvoti apie efektyvų sprendimą ir jo pagrindu sukurti verslo modelį. Įsitikinti, kad jis veikia būtent tuos procesus, kurie veda į socialinių problemų sprendimą. Sukurti efektyvumo kriterijus, kad žinotumėte, ar:
a) einate teisinga kryptimi;
b) atėjote į tikslą.
4. Parengti projekto struktūrą: nupiešti ją schematiškai, apibūdinti žodžiais, skaičiais, apskaičiuoti projekto išlaidas ir išteklius, reikalingus pačiai pradžiai.
5. Pradėti veikti.
Kokius matote Ukrainos interesus?
Kokybiniai pokyčiai turėtų būti sistemingi, finansiškai nepriklausomi nuo konkretaus asmens/organizacijos. Tai yra socialinio verslumo pagrindas – savarankiškai užsidirbti konkrečiai problemai išspręsti ją sprendžiant. Taigi, kuo daugiau socialinių verslininkų bus Ukrainoje, tuo mažiau liks socialinių problemų. Tai pagerins gyvenimo kokybę.
Bendravo Solomiya Fliunt, „Ukrainos interesas“
Fotonuotrauka: „Ukrainos interesas“. Vladislav Nedaškivskiy
Išvertė Aurelija Kuzmaitė
