Žurnalistas ir dokumentinių filmų kūrėjas Rimas Bružas viešai iškėlė klausimų dėl, jo teigimu, su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija (LRT) dirbančių ar bendradarbiaujančių žmonių pasirašomo lojalumo ir konfidencialumo dokumento. Pasak R. Bružo, jam žinomame dokumente numatyti reikalavimai gali riboti galimybes viešai kritikuoti visuomeninį transliuotoją ir net reaguoti į kritiškus įrašus socialiniuose tinkluose.
„Yra vienas dokumentas. Jį pasirašo žmonės, dirbantys ar bendradarbiaujantys su LRT – etatiniai darbuotojai, sutartininkai, autoriai, konkursus laimėję kūrėjai. Jis vadinamas lojalumo ir konfidencialumo dokumentu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R. Bružas.
Pasak kūrėjo, iš jam žinomo dokumento jis supranta, kad vienaip ar kitaip su LRT bendradarbiaujantis asmuo negali kritiškai atsiliepti apie visuomeninį transliuotoją, skelbti jį kritikuojančių įrašų socialiniuose tinkluose ar jų komentuoti.
R. Bružas tvirtina, kad apribojimai esą gali būti taikomi net reakcijoms į kitų žmonių skelbiamą turinį.
„Ir, dar įdomiau, negali jų net „palaikint“, – rašė jis.
Pasak R. Bružo, tokie reikalavimai jam kelia klausimų dėl kūrėjo teisės turėti ir viešai reikšti savo nuomonę apie visuomeninio transliuotojo turinį bei priimamus sprendimus.
„Aš, kaip kūrėjas, kartais bendradarbiaujantis su LRT, galiu turėti savo nuomonę apie LRT turinį ar apie vieną ar kitą sprendimą. Galiu su jais nesutikti. Galiu norėti apie tai diskutuoti. Polemizuoti visuomenės labui. Negaliu. Tai nėra galima. Turiu teisę vien sutikti arba tylėti“, – teigė žurnalistas.
Jo vertinimu, jeigu lojalumo reikalavimai iš tiesų apima net reakcijas į kritiškus įrašus socialiniuose tinkluose, kyla platesnis klausimas dėl saviraiškos laisvės.
„Net „like“ po kritišku įrašu tampa lojalumo klausimu, man tai jau atrodo kaip laisvas žodis ir cenzūra viename“, – rašė R. Bružas.
Žurnalistas pabrėžė keliantis klausimą, kaip tokie reikalavimai dera su visuomeninio transliuotojo deklaruojamais laisvo žodžio ir žurnalistų nepriklausomumo principais.
„Kiek lojalumo galima reikalauti iš žmogaus, kurio profesinė pareiga yra laisvai reikšti nuomonę?“ – klausė R. Bružas.
LRT yra nustačiusi profesinės etikos reikalavimus savo žurnalistams, apimančius ir jų veiklą socialiniuose tinkluose. Viešai skelbtoje LRT pozicijoje socialiniai tinklai įvardijami viešąja erdve, kurioje žurnalistai turi laikytis profesinės etikos ir nešališkumo principų.
Super Žmogus.
Kur galima pamatyti jo kurtų dokumentinių filmų?
O aš maniau elertistai ir be parašo supranta, kad negalima kąsti į juos maitinančią ranką. Gūdus sovietmetis LRT. Kaip buvo viskas, taip ir liko, aparatūra tik keitėsi. Dar sovietmečiu būdavo rimčiau, būdavo rimtų laidų, rimtų filmų, rimtų koncertų…dabar eteryje tik Slavkos, Stonkai ir Beatos su Filmanavičiūtėm.
Pagarba Rimui Bružui, drąsus (=neatsakingas 🙂 ) žmogus. Vienintelis. Radžvilistai galėtų pasiūlyti tokiam garbingam žmogui stoti į TF. Bet gal geriau nesiūlykit, suskaldys TF, jums kaip ir koncervams reikia lojalių bato bučiuotojų.
Belieka perrašyti žmogaus teisių deklaraciją, kur žodžio laisvė yra vienas iš atraminių stulpų. Čia madam Monika ir jos būrys visą tos atgyvenusios teisės patobulinimų virtinę prastūmė. Pagrindinis- „žodis gali būti tariamas tik su Monokos ir epigonų žinia”. Konkretesnis procedūrinis direktorės Monikos dekretas- ” LRT Taryba turi teisę pritarti administracijos sprendimams”. Jums nepasivaideno- nepažodžiui, net būtent tokį potvarkį pani Monika yra pasirašius.
Apie visokias raganų Mažylių ir raganių Savukynų medžiokles patylėsiu.
Tai kad pati LRT vadovė teigia, kad jaučia spaudimą : https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000872036/lrt-vadove-jauciame-psichologini-spaudima?srsltid=AU7gw4WT01A1zAV8EEoZMRZ2SKtax29Dwh0LmqXflDGNzOVVTlyWH9vi
O kaip ką LRT vadovė sako dėl reikalavimo darbuotojams ir bednradarbiaujantiems pasirašyti lojalumo dokumentą? Nejaučia spaudimo?