Vytautas Radžvilas. Vengrijos sukilimas – vilties žiburys Lietuvai, Europai ir pasauliui

Labai svarbūs G. Vaitoškos ir V. Budniko apmąstymai, kurių reikšmė ypač atsiskleidžia Vengrijos įvykių kontekste.

Vengrai – nuostabi tauta. Reikia gerai pasukti galvą, kas dar turi tokią nepalaužiamą laisvės dvasią. Jie daro tai, kas keičia pasaulį ir istoriją.

Šį mėnesį Vengrijos parlamentas priėmė du įstatymus, kurių tikroji reikšmė greičiausiai išryškės tik po keliasdešimties metų. Atmesta Stambulo konvencija ir teisiškai uždrausta keisti lytį. O dar anksčiau, 2018 m. sustabdytas genderizmo ideologija grindžiamų pseudomokslinių „lyčių studijų“ valstybinis finansavimas.

Žvelgiant atskirai – drąsūs ir ryžtingi vengrų veiksmai. Tačiau žvelgiant į juos kaip į susijusią visumą paveikslas nušvinta visai kita šviesa. Juk tai ne kas kita, o išdidžios ir laisvę mylinčios tautos sukilimas prieš Europai bandomą primesti naujojo komunizmo jungą!




Lygiai toks pat sukilimas, kaip 1956 m. būtent Vengrijoje prasidėjęs sukilimas prieš tada atrodžiusią neįveikiamą ir amžiną sovietinio komunizmo imperiją. Tada jis buvo paskandintas kraujyje. Bet jo negalėjo nebūti: šimtmečius gynęsi ir sergėję Europą nuo turkų osmanų, vėliau atkakliai, net sukilimais kovęsi dėl savo statuso ir lygiateisiškumo Habsburgų imperijoje, vengrai nebuvo išmokę nusilenkti ir pasiduoti.

Ginčytis beprasmiška, nes tai seniai žinoma ir nepaneigiamai įrodyta: su tautoms brukama genderizmo ideologija į pasaulį sugrįžo mutavusi K. Marxo komunizmo šmėkla. Ji spėjo įsitvirtinti ir jaučiasi kaip namuose jos atpažinti nesugebėjusiose Vakarų šalyse. O štai vengrai, pasiaukojamai grūmęsi su kremlišku komunistiniu totalitarizmu, įgijo imunitetą ir įžvalgumą, leidusį atpažinti tariamai europietišką ir vakarietišką tos šmėklos inkarnaciją. Ir nedvejodami stojo į mūšį.

Tą tolimą 1956 m. rudenį jie visai Vidurio ir Rytų Europai vėl įžiebė prigesusią laisvės viltį. Dabar Vengrija vėl tampa naujos vilties žiburiu. Tačiau šis žiburys gali ir užgesti, jeigu nebus rastas tinkamas atsakymas G. Vaitoškos ir V. Budniko pasisakymuose keliamam nerimastingam klausimui: ar išmoksime susitelkti ir kovoti ne pavieniui?

Skaitykite:

9 KOMENTARAI

  1. Ačiū už straipsnį. Iš tikrųjų labai skaudu, kad mūsų valdžios vyrai nori ištrinti LIETUVOS istorinę atmintį ir pritarti putino ir sorošo pakalikams!!!

  2. Ponas V.Radžvilas filosofas ir nelabai gaudosi istorijos verpetuose! Vengrijoje prasidėjęs sukilimas prieš tada atrodžiusią neįveikiamą ir amžiną sovietinio komunizmo imperiją tik 1956 m. , tuo tarpu Lietuvoje toks sukilimas prasidėjo vos tik kruvinoji armija antrą kartą įsiveržė į mūsų valstyvbę. Tada jis buvo paskandintas kraujyje. Bet jo negalėjo nebūti: mes šimtmečius gynęsi ir sergėję Europą nuo mongolų, nuo maskolių, vėliau, nusilpę ir nukraujavę ir maskolių okupuoti atkakliai, net sukilimais kas 40 metų kovėmės dėl savo laisvės! Pagarba vengrams, bet nereikia ir mūsų žeminti!

    • e to, patriotu besidedantis profesorius jau ir Lietuvių kalbos gramatiką ima moderninti ir rašo „Marxo”, įvesdamas naujoviškas raides, vietoje to, kad rašytų lietuviškai „Markso” ! Tai bent „patriotas”! Nors čia gal tiktų ir kitas žodis panašiai skambantis?

  3. …..”ar išmoksime susitelkti ir kovoti ne pavieniui ?” Tikriausiai kad ne ,nes mes ,kaip paskutiniai ***** įsimylėję aukštą ir gražų ,kuris nè už ką nesutiks paprieštrauti ES ,nes tam reikia turėti šventą idėją, be kurios padoriam žmogui gyvenimas beprasmis. Mes įpratome gyventi beprasmybèje,o galvojančių kitaip kritinè masè napakankama,kad aoversti visą tai aukštyn kojomis.

    • ..“ar išmoksime susitelkti ir kovoti ne pavieniui ?“ Tikriausiai kad ne ,nes mes ,kaip paskutiniai ***** įsimylėję aukštą ir gražų ,kuris nè už ką nesutiks paprieštrauti ES! Bet, ponuli, atsakykit kodėl taip yra? Turbūt, todėl, kad Lietuvoje nėra tokių švietėjų kaip drumzliname XIX a. – V.Kudirkos, J. Basanavičiaus ir kt., kurie savo gyvenimą paskyrė lietuvybei, o dabartiniai apsišvietę profesoriukščiai turi vieną vienintelį tikslą – prasiveržti ir patogiai atsisėsti į seimūno krėslą!

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vytautas Budnikas. KRIZĖ LENKIJOJE: KODĖL PREZIDENTAS K. NAWROCKIS ATSISAKO PRISAIKDINTI TEISĖJUS?

Lenkijoje konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo tęsiasi.  Lapkričio 4 d. pasirodė pirmieji pranešimai apie galimas tiesiogines prezidento ir premjero derybas. Svarbiausia,...

Jonas Ivoška. Kas yra viršpelnis ir jo išskirtinio apmokestinimo padariniai?

Kiekvienas ekonomistas nesunkiai pateiktų pelno apibrėžimą. Vieni galbūt tai apibūdintų kaip gautas pajamas, atskaičius išlaidas, kiti – kaip...

Lenkija šiandien: kas valdo Konstitucinį Tribunolą, tas valdo valstybę

Vytautas Budnikas Lenkijoje vykstanti valstybės institucijų konfrontacija pasiekė kritinę ribą. Konstitucinio Tribunolo pirmininkas Bogdanas Święczkowskis nušalintas nuo pareigų, prezidentas...

Audrius Bačiulis. D. Trampui Kongreso ir taip nereikėjo

Advokatas, daktarinę apsigynęs iš konstitucionalizmo, Algimantas Šindeikis rašo: AMERIKIEČIAI ATIMA IŠ D. TRUMPO KONGRESĄ. KONGRESO JAM IR TAIP NEREIKĖJO. 1....