Vido Rachlevičiaus straipsnyje „Rinkimai: nebijokit, gerai nebus” be galo aiškiai pasakyta tai, nuo ko jau visiškai priklauso Lietuvos likimas ir ateitis. Tiksliai apibūdinus visas partijas esame pagiriami mes – Nacionalinis susivienijimas. Kaip vienintelė partija, kuri aklai nešoks pagal Briuselio dūdelę ir, šiam pareikalavus, neįsileis neriboto skaičiaus pabėgėlių, nesutiks uždrausti Krikščionybės kaip vienintelei tikrai mokslo tiesai prieštaraujančių pasenusių prietarų rinkinio ir nepaskelbs prigimtinės šeimos turinčia išnykti ir tik laikinai pakenčiama atgyvena, kol nebus sukurtos masiškai pritaikomos dirbtinės reprodukcijos technologijos.
Tai rašydamas nejuokauju – kalbu apie tendencijas, kurios tolydžio stiprėja ir kurias beliks arba ryžtingai sustabdyti, arba pasiduoti.
Kitos šiuo metu šalyje veikiančios partijos nesipriešins. Todėl, kad nors kai kurios iš jų, siekdamos patikti rinkėjams, dėl vaizdo paburnoja, kad vyksta „nesąmonės“, visos jos persmelktos liūdnos atminties LKP vergiškos dvasios ir yra pasiruošusios nuolankiai vykdyti, kas bus įsakyta iš aukščiau. Net jeigu tai būtų visiška beprotybė ir Lietuvos savižudybė.
Sąmoningai arba nesąmoningai jų vadovai vadovaujasi principu „Šliaužiok, Lietuvi!“ O mes
sakome „Pakelk galvą, lietuvi!“ Taigi V. Rachlevičius ne šiaip pagyrė Nacionalinį susivienijimą.
Jo straipsnyje įžvalgiai užčiuopta ir įvardyta pagrindinė šių dienų Lietuvos takoskyra. Yra dvi Lietuvos – klūpanti ir susitaikiusi su išnykimu Lietuva ir atgimstanti ir atsitiesianti Lietuva. Jis tiesiog pasakė esmę: Nacionalinis susivienijimas – atsitiesiančios Lietuvos partija. Savo dvasia ir tikslais tokia, koks kadaise buvo Sąjūdis.
Geras straipsnis! Būtų puiku, jei tai būtų įgyvendinta!
Keltis reikia tiems, kurie iki šiol ropoja. O gaivinti mirusius nėra prasmės – gausis vaikščiojantys numirėliai. Man Lietuva niekada nebuvo mirusi, todėl tik juokas ima iš tokių apsišaukėlių reanimatologų.
Geras Atsakymas
Ropoja todėl kad išmokinti ropoti. Visi šitie KGB bildukai, tarnavo Maskvai o žlugus SSRS, vargšai vergai nesugebėjo būti laisvi, todėl nubėgo tarnauti Briuseliu. Viskas aišku. Reikėjo iš pat pradžių priimti griežtą liustracijos įstatymą,kur visiems,kurie turėjo nors menkiausių ryšių su KGB,ar buvo komjaunimo/partijos komiteto sekretoriai, reikėjo 20 metų uždrausti net lankytis valstybinėse įstaigose. Tada Lietuva būtų buvus kitokia.