Irano kibernetinės atakos vis dažniau nukreipiamos ne tik prieš karinius ar valstybinius objektus, bet ir prieš civilinę infrastruktūrą – vandens tiekimo sistemas, energetikos įrenginius, transportą ir net prekybos centrų šaldytuvus.
Amerikiečių dienraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV ir Izraelio kibernetinio saugumo specialistais, praneša, kad Teheranas keičia savo kibernetinio karo taktiką ir siekia sukelti kuo didesnę sumaištį kasdieniame žmonių gyvenime. Feliz Solomon straipsnyje „Irano kibernetinės atakos siekia sukelti tikrą sumaištį“ aprašo kelis pastarųjų mėnesių incidentus, kurie, kaip įtariama, susiję su Irano programišių veikla.
Jungtinėse Valstijose kelių nedidelių miestelių vandens tiekimo stočių operatoriai nebegalėjo valdyti savo įrenginių. Atlanto vandenyną kertančiuose dviejuose į Teksasą plaukiančiuose energetikos tanklaiviuose sutriko kompiuterinių tinklų veikla. Tuo tarpu Europos parduotuvėse šimtų šaldytuvų temperatūra nuotoliniu būdu buvo pakelta iki maždaug 49 laipsnių Celsijaus, todėl buvo sugadinti maisto produktai, o kai kur kilo net gaisrai.
Visais šiais atvejais pagrindiniai įtarimai krypsta į Irano programišius, nors jų atsakomybė už kiekvieną incidentą dar nėra galutinai įrodyta.
Ilgą laiką Iranas buvo laikomas mažiau pajėgia kibernetine valstybe nei Kinija, Rusija ar Šiaurės Korėja. Tačiau, kaip pažymi „The Wall Street Journal“, vykstant JAV karui su Iranu, Teheranas demonstruoja naują agresyvumo lygį ir vis didesnius technologinius gebėjimus.
Izraelio nacionalinės kibernetinės direkcijos vadovas Yossi Karadi perspėja, kad Iranas mokosi iš ankstesnių karinių konfliktų ir nuolat tobulina savo metodus.
„Tai, ką Iranas daro dabar, yra mokymasis iš paskutinio karo“, – „The Wall Street Journal“ sakė Y. Karadi. „Visada manau, kad mano priešas kitame kare nebus toks pat kaip ankstesnis – jis bus dar stipresnis.“
Nuo branduolinių centrifugų iki civilinės infrastruktūros
Irano kibernetinės programos ištakos siekia šio amžiaus pradžią. Pagrindinis Teherano taikinys ilgą laiką buvo Izraelis, tačiau vėliau atakos išplėstos ir prieš Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus bei JAV infrastruktūrą.
Ypač didelį postūmį Irano kibernetiniams pajėgumams suteikė 2010 metais aptiktas kompiuterinis virusas „Stuxnet“, kurį, kaip manoma, sukūrė JAV ir Izraelio specialistai. Ši programa buvo skirta įsiskverbti į Irano branduolinių centrifugų valdymo sistemas ir jas fiziškai sugadinti.
Tai buvo vienas pirmųjų plačiai žinomų atvejų, kai kibernetinė operacija sukėlė realų fizinį sunaikinimą. Dabar, pasak JAV ir Izraelio ekspertų, panašius metodus vis aktyviau taiko pats Iranas.
Straipsnyje išskiriamos dvi pagrindinės Irano programišių taktikos. Pirmoji – kompiuterinių duomenų naikinimas, galintis visiškai sutrikdyti įmonių ir institucijų darbą.
Antroji – įsilaužimas į programuojamuosius loginius valdiklius (PLC), kuriais automatizuotai valdomi pramonės ir infrastruktūros įrenginiai. Tokie valdikliai naudojami elektros tinkluose, vandens siurblinėse, nuotekų sistemose, transporto infrastruktūroje ir gamyklose. Todėl jų užvaldymas gali sukelti tiesiogines pasekmes žmonių saugumui.
Laikinai JAV Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūrai (CISA) vadovaujantis Nicholas Andersenas įspėja, kad būtent ši infrastruktūros dalis kelia ypatingą susirūpinimą dėl Irano kibernetinių operacijų. Pasak jo, tokie įrenginiai yra ypač pažeidžiama šiuolaikinės infrastruktūros grandis.
Irano programišiai įtariami dėl atakų prieš JAV vandens tiekimo sistemas
Izraelio kibernetinio saugumo bendrovės „Check Point“ grėsmių žvalgybos direktoriaus Sergejaus Šykevičiaus teigimu, tokias atakas dažniausiai vykdo grupuotė „CyberAv3ngers“, siejama su Irano kibernetinių operacijų padaliniu „Shahid Kaveh“.
Dar 2023 metų pabaigoje JAV agentūra CISA paskelbė, kad ši grupuotė buvo atsakinga už įsilaužimus į Izraelyje pagamintas „Unitronics“ sistemas, naudojamas Amerikos vandens tiekimo infrastruktūroje.
Šiemet JAV institucijos pakartotinai perspėjo apie Irano kibernetinių atakų pavojų. Netrukus buvo užfiksuoti vandens tiekimo sistemų sutrikimai mažiausiai septyniose valstijose.
Rugsėjį JAV pareigūnai taip pat pradėjo tirti galimą Irano dalyvavimą kibernetinėse atakose prieš du į Teksasą plaukusius tanklaivius.
Dar didesnį susirūpinimą sukėlė incidentai Europoje. JAV ir Prancūzijos pareigūnai įtaria, kad Irano programišiai galėjo įsilaužti į šaldymo įrenginių valdymo sistemas Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse. Nuotoliniu būdu padidinus temperatūrą buvo sugadinti maisto produktai, o kai kuriuose objektuose kilo gaisrai. Ekspertų teigimu, tokioms atakoms dažnai pasirenkami nedidelių miestelių prekybos centrai, kurių kompiuterinės apsaugos sistemos paprastai yra silpnesnės nei didmiesčiuose.
„Tai gera iliustracija žmonėms, kad jie galėtų suprasti, kokį poveikį tai gali turėti jų kasdieniam gyvenimui“, – Tel Avive vykusios „Cyber Week“ konferencijos metu sakė N. Andersenas.
Teheranas kaltinimus neigia
Pats Iranas neigia vykdantis tokias kibernetines operacijas užsienyje. Irano ambasadorius Prancūzijoje Mohammadas Amin-Nejadas „The Wall Street Journal“ pareiškė, kad net jeigu Teheranas turėtų galimybes vykdyti tokio pobūdžio atakas, jis jų nenaudotų prieš Europos valstybes. Pasak diplomato, Iranas pirmiausia būtų suinteresuotas smogti JAV arba Izraeliui.
Tokiu būdu Irano diplomatas leido suprasti, kad už incidentų Europoje gali stovėti kitos valstybės arba kitos suinteresuotos jėgos.
Vis dėlto Vakarų kibernetinio saugumo ekspertai teigia stebintys vis aktyvesnę ir labiau įvairėjančią Irano programišių veiklą.
Straipsnyje pažymima, kad didžiosios kibernetines operacijas vykdančios valstybės tradiciškai pasižymi skirtinga taktika. Kinija dažniausiai veikia slapta, siekdama rinkti žvalgybinę informaciją ir iš anksto įsitvirtinti svarbiausiose informacinėse sistemose.
Rusija kibernetines operacijas dažniau naudoja trikdžiams ir chaosui sukelti, papildydama jomis karinius veiksmus.
Šiaurės Korėja išsiskiria finansinėmis kibernetinėmis operacijomis, įskaitant vagystes ir išpirkos reikalavimus.
Iranas, ekspertų vertinimu, mėgina derinti įvairius šių operacijų metodus.
„Iranas šiuo atžvilgiu yra labai keistas padaras – jie tiesiog daro viską, ką gali“, – „The Wall Street Journal“ sakė Izraelio kibernetinio saugumo bendrovės „Dream“ generalinis direktorius Shalevas Hulio.
Dirbtinis intelektas plečia kibernetinių atakų mastą
Ekspertai ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Iranas vis aktyviau pasitelkia dirbtinį intelektą. Anksčiau dirbtinio intelekto priemonės daugiausia buvo naudojamos socialinei inžinerijai – žmonėms apgauti, siekiant išgauti slaptažodžius, prisijungimo duomenis ar kitą konfidencialią informaciją.
Dabar, pasak Sh. Hulio, Iranas dirbtinį intelektą naudoja ir sudėtingesniems techniniams uždaviniams – programinės įrangos pažeidžiamumams ieškoti, saugumo pataisoms analizuoti ir dar neištaisytoms sistemų spragoms nustatyti. Tai gali leisti programišiams greičiau aptikti silpnąsias vietas ir organizuoti didesnio masto atakas.
„Jie bando save pozicionuoti kaip pasaulinės grėsmės veikėjus“, – perspėja Sh. Hulio.
Kibernetinis karas vis labiau paliečia civilius gyventojus
„The Wall Street Journal“ aprašyti incidentai rodo, kad kibernetinis karas pamažu peržengia tradicines karinės ir žvalgybinės veiklos ribas. Jeigu anksčiau programišių atakos daugiausia buvo siejamos su informacijos vagystėmis, šnipinėjimu ar valstybinių institucijų veiklos trikdymu, dabar jų padariniai gali būti tiesiogiai juntami kasdieniame žmonių gyvenime.
Vandens tiekimo sutrikimas, elektros tinklų išjungimas, transporto sistemų paralyžiavimas ar maisto produktų sunaikinimas – visa tai gali būti pasiekta neperžengus valstybės sienos ir nepanaudojus įprastinių ginklų.
Ši grėsmė aktuali ir Lietuvai, kurios vandens tiekimo, energetikos, šilumos ūkio bei transporto infrastruktūra vis labiau priklauso nuo automatizuotų valdymo sistemų.
Todėl esminė problema jau nebėra vien ta, ar valstybė sugeba apsaugoti savo kompiuterinius tinklus. Ne mažiau svarbu, ar ji pajėgi užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą net ir tuomet, kai šias sistemas mėginama perimti nuotoliniu būdu.
Kaip perspėja Izraelio nacionalinės kibernetinės direkcijos vadovas Yossi Karadi, būsimas priešininkas nebus toks pat, koks buvo ankstesniame kare – jis bus dar geriau pasirengęs.
Parengta pagal Feliz Solomon publikaciją „The Wall Street Journal“
Europos parduotuvių 6aldytuvuose laikoma daug kiaulienos gaminių, todėl Iranas turi moralinę teisę. Ir nesiginčykite.