Vytautas Budnikas. Ar mūsų Konstitucija yra neutrali idiotiškoms permainoms?

Į Seimo nario Mindaugo Puidoko klausimą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), ar dėl Stambulo konvencijos gali būti rengiamas referendumas, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė atsako, neva tikslaus atsakymo nežinanti.

Konstitucijoje ir Sutarčių įstatyme kalbama, kad sutartis ratifikuoja ir denonsuoja konkreti šalies institucija – Seimas. Stambulo konvencija esanti tarptautinė sutartis, kurios tvirtinimas ir denonsavimas įstatymuose numatytas kaip Seimo prerogatyva,- teigia ji.

Aiškumo L.Matjošaitytė neturinti ir dėl vienalytės partnerystės – ji nežinanti, ar būtinas referendumas tuo klausimu. Tik pabrėžia, kad VRK yra savotiškas filtras, užtikrinantis, kad referendumo tekstas būtų tinkamas ir neprieštarautų teisės aktams. Tas pat galioja ir siūlomoms nuostatoms, kurios gali būti keičiamos referendumu, kai to reikalauja 300 tūkstančių Tautos atstovų, – teigė L.Matjošaitytė.

Be to ir Konstitucinis Teismas (KT) yra pasakęs, kad piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant savo šalį yra labai svarbi suverenios galios išraiška, tačiau referendumu gali būti sprendžiami ne visi, o tik svarbiausi valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai.

Tačiau ši ponia gudrauja. Niekam nekyla abejonės, kad Stambulo konvencija priverstų Lietuvą teisiškai įtvirtinti kitokią šeimos sampratą, negu ji šiuo metu yra apibrėžta Konstitucijos 38 straipsnyje, kuris nustato, kad šeima kuriama tik tarp vyro ir moters.

Be to Konstitucijoje nurodyta, kad valstybė registruoja tik santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją. Taigi nei partnerystės, nei kitokių teisinių šeimos kūrimo būdų, išskyrus santuoką, valstybė neregistruoja.

Nėra abejonės, kad ratifikavus konvenciją tektų pakeisti ne tik Konstitucijos 38, bet ir 26 straipsnį, kuriame įtvirtinta tėvų ir globėjų teisė nevaržomi rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.

Tektų pakeisti ir Konstitucijos 25 straipsnį, kuris laiduoja kiekvienam žmogaus teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, nes Stambulo konvencijos 40 straipsnis įpareigoja ją ratifikavusią valstybę imtis teisinių sankcijų už bet kokį nepageidaujamą žodinį, nežodinį elgesį, kenkiantį žmogaus orumui dėl lyties tapatybės, ypač už priešišką, menkinančią, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Šiuo atveju ponia L. Matjošaitytė teisi, kad konvencijai ratifikuoti referendumo nereikia. Bet nutyli esminę aplinkybę, kad ratifikavus Stambulo konvenciją, Lietuvai atsiras pareiga keisti minėtas šalies Konstitucijos straipsnių nuostatas, kurios patinka kam ar nepatinka, gali būti keičiamos tik referendumu.

Apmaudu, kad L.Matjošaitytė, P. Ragauskas ir kiti teisininkai pučia visuomenei miglą i akis, kurdami paradoksą: ratifikuoti konvencijai referendumo nereikia, tačiau norint įvykdyti konvencijos keliamus reikalavimus, referendumo akivaizdžiai reikia.

Tad ir norisi paklausti: kada tikslingiau rengti referendumą, ar vos ratifikavus konvenciją, kurios nuostatos įpareigoja Lietuvą pakeisti savo Konstituciją, ar vis dėlto prieš konvencijos ratifikavimą, nes dar nežinome, ar  dauguma piliečių tikrai pritars minėtų Konstitucijos straipsnių pakeitimui?

Akivaizdu, kad šiuo atveju referendumo reikalavimas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo yra išvestinis. Jis kyla ne iš Seimo teisinių galių turėjimo/neturėjimo pasirašyti ar nepasirašyti tarptautines sutartis (konvencijas). Bet rengti visuotinį gyventojų referendumą pareiga Seimui išplaukia iš Stambulo konvencijos turinio, nes Seimas negali ratifikuoti bet kokių tarptautinių sutarčių, kurios naikina Lietuvos valstybę ir jos pagrindines Konstitucijoje įtvirtintas piliečių teises ir laisves, tarp kurių yra šeimos samprata, žmogaus laisvė reikšti savo įsitikinimus, tėvų teisė auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir Bažnyčios bei religinių organizacijų teisė laisvai skelbti savo mokslą.

Stambulo konvencija siekia būtent šias teises ir laisves panaikinti, todėl negalima kvailinti žmonių,  neva jie neturi teisės spręsi referendumu konvencijos ratifikavimo klausimo. Nebent valdantieji rezga mintį pakeisti nurodytus Konstitucijos straipsnius be referendumo. Beje, mums tai jau tapo norma. Juk KT jau yra išaiškinęs,kad šeima yra “neutrali” lyties atžvilgiu.

Gali paaiškėti, kad  “socialinė lytis”, įtvirtinta Stambulo konvencijoje, yra neutrali Konstitucijai, arba atvirkščiai, – mūsų Konstitucija yra neutrali idiotiškoms permainoms.