[…] Kai 2020 metais Laisvės partijai populiarumo taškus medžiojusi Aušrinė Armonaitė žygiavo su nepilnamečių banda Gedimino prospektu per JAV juodaodžių riaušininkų palaikymo akciją, kurioje šmėžavo šios publikos kultūros ir proto lygį liudijęs šūkis „Fuck the police“, atrodė, kad dugnas pramuštas. Bet socialdemokratai dabar nusprendė žengti šia kryptimi dar toliau.
Seime jie įregistravo projektą, leidžiantį 16 metų paaugliams balsuoti savivaldos rinkimuose. Projektas jau perkopė pirmą balsavimo stadiją (už – 80, daugiausia – valdantieji socdemai ir opoziciniai liberalai) ir, su viešųjų ryšių kvailystėms būdingu mėgavimusi savimi ir savo, atleisk, Viešpatie, „idėjomis“, stumiamas realizacijos link.
Lietuvą nuo šitos nesąmonės išgelbės tik tai, kad, norint išspausti šį LSDP ir Liberalų sąjūdžio politinio metabolizmo produktą, reikėtų keisti Konstituciją. O norint keisti Konstituciją, prireiktų ne 80, o 94 balsų, kurių šio projekto entuziastai, tikėtina, nesurinks. Tad problema kol kas – ne tiek politinė, kiek intelektinė ir kultūrinė.
[…] Šešiolikmečių mąstymo fanai aiškina, kad šitaip jie siekia skatinti jaunimo politinį aktyvumą ir, antra vertus, sprendžia reprezentacijos problemą, nes… Taip, taip, yra ir toks nuostabus argumentas: nes šešiolikmečiams reikia savo atstovų renkamuose politinės valdžios organuose.
Jums yra tekę matyti iš arti alpakos veido išraišką? Ji atitinka šių argumentų logiką.
Jei tam, kad šešiolikmečiai būtų atstovaujami, reikia, kad jie galėtų balsuoti, tai ta pati logika galioja ir penkiolikmečiams. Kodėl šešiolikos metų jau reikia ir galima, o penkiolikos metų – jokiu būdu? Kas čia lemia? Politinės išminties atotrūkis tarp devintos ir dešimtos klasės vadovėlių? Lytinės brandos atkarpos, skaičiuojamos testosterono ir estrogeno matavimo vienetais? Kodėl, po galais, dėl šešiolikmečių atstovavimo reikia keisti Konstituciją, o penkiolikmečiai paliekami už borto?
[…] Kuo šešiolikmečių balsai tokie svarbūs, palyginti su vyresnio amžiaus žmonių balsais, kad dėl jų politinio dalyvavimo reikėtų keisti valstybės konstitucinius principus? Ar tikrai šios amžiaus grupės jaunuoliai turi tokių dorybių, be kurių Lietuvos valstybės politika stokoja brandos, kultūros ir intelekto?
Specialistai byloja visai ką kita. Jie sako, kad dabartinių šešiolikmečių karta yra atbukinta savo informacijos vartojimo įpročių, tarp kurių nelieka vietos elementariam mąstymui: jaunuoliai nebesugeba sutelkti proto ir dėmesio knygoms ir rimtesniems straipsniams, ilgesniam, lėtam skaitymui. O neskaitymas – tai nemąstymas. Rinkėjų nemąstymas, savo ruožtu, ardo demokratinės politikos pamatus. Ant šių prielaidų pastatyta visa Apšvietos epocha, kurios saulėlydį dabar stebime.
[…] Tai – grynų gryniausias populizmas ir neatleistina kvailystė. Gerai, kad Seime prieš jos įteisinimą griežtai pasisakė tokie politikai, kaip Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis. O dar geriau tai, kad konservatoriai ne tik atmeta kvailas iniciatyvas, bet ir imasi išmintingų iniciatyvų – kaip antai Daivos Ulbinaitės įregistruotas projektas, ribojantis paaugliams iki 16 metų priėjimą prie socialinių tinklų be tėvų leidimo.
[…] Gestapo ir SS atitikmuo Lietuvos kairiųjų mėgstamame Irane – Islamo revoliucijos gvardija, kaip ir karo su Iraku metu, iš esmės leidžia dalyvauti kovos veiksmuose berniukams nuo 12 metų. Gal paauglių politinio įtraukimo mūsų kairieji irgi mokosi iš Irano? Ką gi: lauksime, kada leis šešiolikmečiams ne tik balsuoti, bet ir kariauti. O dvylikamečiams – bent jau balsuoti. Pirmyn.
(Visas straipsnis – portale 15min.lt)
„Jjaunuoliai nebesugeba sutelkti proto ir dėmesio knygoms ir ilgesniam skaitymui. O neskaitymas – tai nemąstymas. Rinkėjų nemąstymas ardo demokratinės politikos pamatus.” Tai tiesa.
Ne nesugeba, o nėra mokykloje privalomo skaityti knygų sąrašo. Tad neskaito. Ir nemąsto.
Už vaikus iki 18 metų atsako tėvai, o jiems nesant,- globėjai ar rūpintojai.
Kaip tai dera su juridiniu nesavarankiškumu nuo 16 iki 18 metų?
Labai gerai dera
Visiška teisybė, bet kad vyresni ne ką protingesni, irgi tiesa..Sakyčiau, minimalų rinkėjo amžių reikia pakelti taip iki 30 metų. O iš tarybinių senių teisę balsuoti būtina atimti kai tik išeina į pensiją; tik tada žmonės ims pasitikėti pačių sau išsirinkta valdžia, o ne kaip dabar
Vyresni neina balsuoti. Tai didesnė bėda nė nebalsuojantys vaikai.
Balsuoti turėtų tik tie, kurie moka mokesčius iš savo uždirbtų pajamų (ar nuo savo turimo turto – jei pvz NT mokesčio didelė suma susidaro, viršijanti išmokas iš viešųjų pinigų). Valdininkija ir vien iš pensijos ar pašalpų gyvenantys neturėtų to daryti apskritai.