Ar Kinija prisijungs prie Pakistano vadovaujamų pastangų tarpininkauti JAV ir Irano taikai?

Pakistano vicepremjeras Ishaqas Daras lankosi Kinijoje po Islamabade vykusių derybų, siekdamas paskatinti dialogą tarp JAV ir Irano.

Autorius: Abid Hussain

Islamabadas, Pakistanas – kai Pakistano užsienio reikalų ministerija pirmadienį patvirtino, kad ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras kitą dieną vyks į Pekiną, ji pasirinko pažįstamą formuluotę, pabrėždama ilgalaikius abiejų šalių ryšius.

Ministerijos teigimu, abi šalys surengs „išsamias diskusijas dėl regioninių pokyčių, taip pat dvišalių ir pasaulinių abipusio intereso klausimų“, nes jos „naudojasi strategine visapusiško bendradarbiavimo partneryste bet kokiomis sąlygomis“.

Tačiau Daro vizitas Kinijoje vyksta tuo metu, kai Islamabadas susiduria su įtampa ne santykiuose su Pekinu, o savo kaimynystėje.

Savaitgalį Islamabadas priėmė Turkijos, Egipto ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrus į keturšalį susitikimą, kurio tikslas – paskatinti Jungtines Valstijas ir Iraną pradėti derybas.

Daro sprendimas vykti į Kiniją, nepaisant gydytojų rekomendacijos ilsėtis po peties lūžio (patirto paslydus priimant Egipto užsienio reikalų ministrą sekmadienį), pabrėžia Pakistano diplomatinių pastangų skubumą.

Kovo 27 d. pokalbio metu Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė, kad Pekinas vertina Islamabado „nenuilstamas pastangas mažinti įtampą“. Šią poziciją pakartojo ir Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, teigdama, kad Kinija „giria ir remia Pakistano tarpininkavimo pastangas deeskaluoti padėtį ir yra pasirengusi stiprinti ryšius bei koordinavimą su Pakistanu ir kitomis šalimis, siekiant paliaubų ir taikos regione“.

Vis dėlto, analitikų teigimu, Daras į Kiniją vyko ne tik dėl diplomatinių signalų. Tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuolat svyruoja tarp diplomatijos skatinimo ir grasinimų karine eskalacija prieš Iraną, o Teheranas išlieka nepasitikintis Vašingtono ketinimais, Daro vizito sėkmė priklauso nuo vieno esminio klausimo: ar Islamabadas gali paskatinti Pekiną pereiti nuo retorikos prie aktyvesnio vaidmens tarpininkavimo procese?

Pozicijų koordinavimas

Pasak buvusio Pakistano diplomato ir Wilsono centro bendradarbio Baqir Sajjad Syed, pagrindinis Daro vizito tikslas – informuoti Kinijos vadovybę apie neseniai vykusį keturšalį susitikimą Islamabade.

Jo teigimu, ši kelionė taip pat skirta išgryninti penkis galimo JAV ir Irano dialogo principus: neatidėliotinas paliaubas, derybų atnaujinimą, civilių apsaugą, jūrų saugumą ir Jungtinių Tautų Chartijos laikymąsi.

„Šie principai pirmą kartą buvo aptarti per Wang Yi ir Daro pokalbį telefonu praėjusią savaitę“, – sakė Syed „Al Jazeera“.
„Vienas pagrindinių šios kelionės tikslų – paversti juos konkretesniu pagrindu ar galutiniu dokumentu. Praėjusios savaitės pokalbis buvo preliminarus, o tiesioginis susitikimas leidžia detaliau suderinti pozicijas ir galbūt parengti bendrą pareiškimą“, – pridūrė jis.

Po kelių valandų Kinija ir Pakistanas paskelbė šiuos penkis principus kaip pagrindinį savo tarpininkavimo iniciatyvos elementą.

Islamabado Quaid-e-Azam universiteto profesorius emeritas Ishtiaqas Ahmadas pažymi Pakistano siekį išlaikyti tarpininko vaidmenį:

„Pakistanas paprastai pasitiki Kinija, nes ji yra nuolatinė sąjungininkė, kurios profilis skiriasi nuo JAV“, – teigė jis „Al Jazeera“.

„Tai klasikinis tarpininkavimo modelis – šalis signalizuoja savo interesus ir lūkesčius mainais už galimybę palengvinti dialogą tarp kitų. Pakistanas siekia išlikti svarbus, ir tai yra vienas iš būdų tai pasiekti“, – pridūrė Ahmadas.

Tuo tarpu Stimsono centro Kinijos programos direktorė Yun Sun aiškiai atskiria galimus diplomatinius vaidmenis:

„Pakistanas gali veikti kaip tarpininkas tarp JAV ir Irano“, – sakė ji. „Kinija – ne. Dauguma Kinijos kontaktų vyksta su Persijos įlankos šalimis ir Iranu.“

Garanto klausimas

Tarp ryškesnių Daro vizito interpretacijų – Vali Nasro, buvusio JAV valstybės departamento pareigūno ir žinomo Irano eksperto, vertinimas.

„Iranas paprašė garantijų bet kokiam susitarimui su JAV“, – pirmadienį rašė Nasras. „Kalbama, kad Pakistano užsienio reikalų ministras vyksta į Pekiną siekdamas užtikrinti garantą galimam susitarimui. Tikėtina, kad tai yra Irano sąlyga deryboms su JAV. Ministras nevyktų į Kiniją, jei nebūtų šios idėjos aptaręs tiek Vašingtone, tiek Pekine. Nėra garantijų, kad Kinija sutiks, tačiau Pekinas šiuo metu yra diplomatinių pastangų priešakinėse linijose.“

Ahmadas su šia prielaida nesutinka.
„Prielaida, kad Pekinas įsitrauktų kaip Teherano garantas, yra analitiškai silpna“, – teigė jis.

„Garantijas paprastai suteikia stiprūs ir stabilūs veikėjai, siekiantys išlaikyti tvarką, o ne jėgos, susijusios su režimu, kurio padėtis akivaizdžiai silpnėja. Irano veikimo erdvė daugiausia susiaurėjo iki trikdžių Hormūzo sąsiauryje ir husių veiklos. Jokia rimta valstybė, ypač Kinija, negarantuoja silpnėjančio partnerio interesų“, – pridūrė jis.

Hormūzo sąsiauris – siauras vandens kelias tarp Irano ir Omano – per kurį gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų tiekimo, nuo karo pradžios vasario 28 d. patyrė reikšmingų sutrikimų. Konfliktas kilo po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, per kuriuos žuvo aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei bei kiti kariniai ir politiniai vadovai.

Vis dėlto Syedas teigė, kad Pekinas yra „gerai pasirengęs ir vis labiau linkęs veikti kaip patikimas šio proceso garantas“, atsižvelgiant į jo ekonominius ryšius su Iranu, santykinai stabilius santykius su visomis pusėmis bei finansinį ir diplomatinį svorį.

„Kinijos pareigūnai aiškiai sieja Pekino paramą Pakistano tarpininkavimui su Hormūzo tranzito atkūrimu ir regionine taika bei stabilumu“, – sakė jis. „Kinija nebus neutrali stebėtoja – stabilūs JAV ir Irano santykiai atitiktų jos esminius interesus.“

Ką Kinija gali laimėti

Net ir neprisiimdama formalaus garanto vaidmens, Kinija turi aiškių paskatų siekti konflikto pabaigos.

Tanklaivių sekimo bendrovės „Kpler“ duomenimis, 2025 m. Kinija iš Irano importavo apie 1,38 mln. barelių naftos per dieną – maždaug 12 proc. viso importo.

Hormūzo sąsiaurio reikšmė išlieka itin didelė. JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, 2024 m. juo per dieną buvo transportuojama apie 20 mln. barelių naftos – beveik penktadalis pasaulinio suvartojimo.

Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad 2025 m. šis srautas siekė apie 15 mln. barelių per dieną, o Kinija ir Indija sudarė 44 proc. šio kiekio.

Kolumbijos universiteto tyrėjų vertinimu, 45–50 proc. Kinijos naftos importo keliauja per Hormūzo sąsiaurį, todėl bet kokie trikdžiai tiesiogiai veikia šalies energetinį saugumą.

JAV ir Kinijos ekonomikos ir saugumo peržiūros komisijos duomenimis, bendra Kinijos ir Irano prekyba 2025 m., įskaitant nedeklaruotą naftą, siekė apie 41,2 mlrd. dolerių.

2021 m. Iranas ir Kinija pasirašė 25 metų strateginio bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį Pekinas įsipareigojo investuoti iki 400 mlrd. dolerių, tačiau dėl JAV sankcijų didelė dalis šių investicijų dar neįgyvendinta.

Syedas Kinijos motyvus apibūdino kaip „aiškius ir pragmatiškus“.

„Tai apima energetinio saugumo užtikrinimą, „Juostos ir kelio“ iniciatyvos (BRI) ir Kinijos–Pakistano ekonominio koridoriaus (CPEC) investicijų apsaugą bei siekį stiprinti savo, kaip pasaulinės taikos tarpininkės, įvaizdį. Ilgalaikis karas ir aukštos naftos kainos tiesiogiai kenkia Kinijos ekonomikai“, – sakė jis.

BRI – tai infrastruktūros projektų tinklas daugiau nei 150 šalių, o CPEC, kurio vertė siekia apie 62 mlrd. dolerių, jungia Kinijos Sindziango regioną su Gvadaro uostu Arabijos jūroje.

„Pakistano diplomatija suteikia Kinijai galimybę veikti mažesnės rizikos sąlygomis ir skatinti deeskalaciją netiesiogiai, be tiesioginio bendradarbiavimo su Vašingtonu“, – pridūrė Syedas.

Tačiau Ahmadas laikosi atsargesnės pozicijos:

„Kinai yra itin pragmatiški ir apskaičiuojantys. Jie įvertins situacijos kryptį. Galiausiai Kinija nenorėtų, kad Iranas taptų panašus į Venesuelą su JAV įtaka prie pat durų“, – sakė jis.

„Donaldas Trumpas, kad ir koks griežtas būtų, aiškiai sakė norintis Irano naftos. Hormūzo sąsiaurio uždarymas labiausiai paveiktų Aziją ir Europą – Kinija tai tikrai pajustų“, – pridūrė Ahmadas.

Pasak Syedo, Kinija greičiausiai remsis diplomatinėmis priemonėmis – viešu palaikymu, pasiuntinių siuntimu, bendrų mechanizmų kūrimu – bei ekonominiais svertais, tokiais kaip prekybos ir investicijų paskatos ar tylus spaudimas Iranui įsitraukti į derybas, vengdama tiesioginio karinio įsikišimo.

Ahmadas su tuo sutinka:
„Nemanau, kad Kinija imsis karinių veiksmų. Ekonomiškai ji turi platesnių interesų ir aiškiai išreikš savo lūkesčius Pakistanui“, – sakė jis.

Vašingtono ir Pekino stebėjimas

Prieš JAV ir Izraelio išpuolius prieš Iraną Donaldas Trumpas buvo suplanavęs vizitą Pekine nuo kovo 31 iki balandžio 2 dienos, tačiau kelionę atidėjo. Dabar tikimasi, kad viršūnių susitikimas įvyks gegužės 14–15 dienomis. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas taip pat turėtų apsilankyti JAV vėliau šiais metais.

Ahmadas teigė, kad šie susitikimai gali suteikti užuominų apie platesnį geopolitinį suderinimą.

„Šiais metais numatytos dvi svarbios kelionės – Donaldo Trumpo į Kiniją ir Xi Jinpingo į Jungtines Valstijas. Jei jie susitiks du kartus, tai rodytų tam tikrą abiejų didžiųjų valstybių tarpusavio supratimą. Be to, dabartinėje Trumpo politikoje matyti daugiau skaidrumo – jis linkęs aiškiai įvardyti savo ketinimus. Šią dinamiką verta atidžiai stebėti“, – sakė jis.

Tuo metu karinė padėtis regione toliau aštrėja. Į Persijos įlanką dislokuota apie 3,5 tūkst. JAV jūrų pėstininkų ir jūreivių, vadovaujamų desantinio laivo „USS Tripoli“. Dar 2 200 jūrų pėstininkų regione veikia kartu su maždaug 2 000 karių iš JAV armijos 82-osios oro desanto divizijos.

Donaldas Trumpas užsiminė, kad karinės galimybės išlieka svarstomos, o pranešimai rodo, jog Pentagonas rengiasi galimoms kelias savaites trunkančioms sausumos operacijoms.

Kinijos gilesnis skaičiavimas

Ahmado teigimu, Kinijos pozicija grindžiama platesniais strateginiais interesais.

„Kinija yra labai suinteresuota, kad šis konfliktas baigtųsi“, – sakė jis. „Skirtingai nei istorinės imperinės valstybės, ji nesiekia ekspansijos. Pastaraisiais metais plėsdama savo įtaką, Kinija tai darė labiau prisidėdama prie pasaulinio stabilumo.“

Pasak jo, išskyrus Taivaną ir Pietų Kinijos jūrą, Pekinas mažai linkęs į karinius veiksmus kitur.

„Nesitikėkite, kad Kinija sieks karinių tikslų kituose regionuose“, – pridūrė jis.

Tačiau Syedas mano, kad Kinija gali imtis aktyvesnio vaidmens.

„Užsitęsusi krizė Hormūzo sąsiauryje, destabilizuotas Iranas ar platesnis regioninis konfliktas Kinijai reiškia tiesiogines sąnaudas – nuo energetinių sukrėtimų iki sutrikdytos laivybos ir rizikos „Juostos ir kelio“ iniciatyvai“, – teigė jis. „Kinija nebus vien neutrali stebėtoja.“

Vis dėlto Sun, tyrinėjanti Kinijos vaidmenį konfliktų zonose, ragina nepervertinti Pekino galimybių.

„Kinija neprimeta tarpininkavimo kitoms šalims“, – sakė ji. „Ji taip pat turi įvertinti galimas tokio vaidmens pasekmes ir apsvarstyti, ką daryti, jei tarpininkavimas nepasiteisintų.“

aljazeera.com