Niekam nėra jokia paslaptis, kad valdžios vertikalė nuo senų laikų Rusijoje yra išreikšta tokiu kraštutiniu būdu, kad čia vieno žmogaus valia dažnai nulemia ilgalaikę šalies raidą, nepaisant to – ar tai būtų caras, ar generalinis sekretorius, ar prezidentas. Kaip visiems gerai žinoma, vienas iš jų kažkada mėgino iškirsti langą į Europą, kitas pravertą langą bando iš naujo užmūryti, vienas liepė didikams nusiskusti barzdas, kitas visai didžiulei Rusijai netikėtai pats prisiuvo barzdą rusiško frazeologizmo prasme.
Visiškai suprantama, kad minėtu atveju, kai valdovo valia ar savivalė yra svarbiau net už visuomenės lūkesčius, tokio valdžios vertikalės aukščiausiame taške tupinčio žmogaus asmeninės savybės, polinkiai, charakterio tipas labai stipriai lemia ne tik, kaip dabar mėgstama sakyti, visuomenės organizacijos formą, bet ir turinį. Kaip dėl vieno žmogaus, sukaupusio savo rankose nekontroliuojamą valdžią pagal rusiškąjį modelį, įnorių gali nukentėti didelės žmonių masės, rodo Ivano Rūsčiojo, Jekaterinos Nimfomanės, Stalino Sadisto ir kiti iškalbingi pavyzdžiai.
Kita vertus, čia norėčiau atkreipti dėmesį į kiek kitokio pobūdžio aplinkybes, o būtent kartu su skaitytoju dabar pabandyti įsivaizduoti tai, kaip, bėgant laikui, jau ne luomo, bet įgytos profesijos refleksai gali lemti tokio Rusijos patvaldžio valdymo ypatybes, taip pat užstojusios ten epochos dvasią. Kaip visi gerai žinome, profesija palieka žmogaus prigimtyje neišdildomą antspaudą, visi ilgainiui tampame savosios profesijos išsigimėliais.
Politologų išradingumas dauginant terminus neprideda daugiau aiškumo prie seniai žinomo paaiškinimo, kad dabartinės Rusijos raidą lemia KGB režimas, neabejotinai siejamas visų pirma su Vladimiro Kagėbisto vardu. Nepaisant to, kad tokios institucijos pavadinimo dabartinėje Rusijoje nebeliko, – liko įgūdžiai, neišdildomas įpročių antspaudas, savitos institucijos labai savitas pasaulio institucinis suvokimas, ne tik niekur nedingęs, bet dabar dar labiau suvešėjęs, įgijęs gigantomanijos mastą dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių.
Tačiau dabar pabandykime įdarbinti savo vaizduotę, keldami klausimą – kaip Rusijos raidai galėtų atsiliepti kitokios profesijos aura, jeigu, tarkime, generalissimu taptų virėja (čia svarbiau yra net ne Lenino posakis, kad kiekviena virėja gali valdyti valstybę, o tai, kad Volodios Nuodytojo senelis buvo virėjas, taigi galima sakyti, jog pirmasis laikosi dinastijos priesakų), vairuotojas, profesionalus skolų surinkėjas ir t. t. Ar, pavyzdžiui, jeigu didžiulės šalies vienvaldžiu vadovu taptų ginekologas, būtinai susiklostytų praktika, kad šalies piliečių lojalumas valdžiai būtų tikrinamas dar motinos įsčiose? Kokias praktikas, pabandykime įsivaizduoti, galėtų lemti psichiatrinės ligoninės sanitaro įgūdžiai absoliutinės valdžios viršūnėje? Ir t. t. Kita vertus, čia būtų didžiausia nuodėmė užmiršti Platono patikinimą, kad valstybė gali pasiekti tobulumo viršūnę, o žmonės tapti laimingi tik tada, kai valdyti pradės filosofai arba Filosofas (jeigu tokios profesijos kaip filosofas nėra, vis dėlto neabejotinai yra tokia pseudoprofesija – mano pastaba).
Platonas gerai įsivaizdavo, kad jo pateiktas idealios valstybės projektas, neturintis nieko bendro su senovės graikų pasauliui žinomais politinio gyvenimo pavyzdžiais, gali būti įgyvendintas tik ten, kur yra susikaupęs valdžios perteklius ir tik tada, kai to užsimanys pats tironas. Tačiau, kaip pasakoja legenda, Platono pastangos įtikinti Sirakūzų valdovą Dionisijų Vyresnįjį baigėsi didele nelaime pačiam idealaus projekto kūrėjui – tirono liepimu filosofas buvo parduotas į vergiją.
Neabejotina, kad Rusijoje viskas būtų baigęsi dar staigiau ir paprasčiau, Platonas su savo idealais būtų imtas skandinti išvietėje.
Tačiau manęs neapleidžia įtarimas, kad stačiatikiams rusams Platonas vis dėlto yra artimesnis nei Aristotelis.
Kokie yra tokio polinkio taip manyti pseudoargumentai?
Vardas arba, tiksliau tariant pseudonimas Platonas (gr. Πλάτων, Plátōn) kilo iš žodžio πλατύς (platýs), kuris reiškia „platus“, (lietuviškoji vardo etimologija čia pamėgdžioja graikiškąją), o taip filosofas buvo pramintas neva dėl savo plačių pečių ir atletiškos išvaizdos. Savo ruožtu Rusijos vardo garsintojai jau nuo seno bando įpiršti nuomonę, kad rusas yra plačios sielos žmogus, dar sunkiau yra užginčyti jų teiginį, kad Rusija iš tiesų yra pernelyg išsiplėtusi šalis, net labai populiari dainelė čia prasideda žodžiais „Oi plati šalis mano gimtoji…“. Todėl kyla klausimas – kaip tokius plačiaekranės sielos, jeigu tai yra teisybė, rusus buvo galima paskandinti išvietėje, sukišti pro siaurą skylę. Taigi, tikriausiai neatsitiktinai dar anksčiau F. Dostojevskis skelbė, kad žmogus apskritai yra pernelyg platus, neva jau būtų laikas jį pabandyti susiaurinti. Kaip atrodo, toks sumanymas galiausiai vis dėlto kažkaip pavyko, nes dabar Putinas visą Rusiją su visais rusais sukišo pro išvietės skylę, ir negirdėjau kad kažkas iš jų skųstųsi iš substancinės gilumos…
Kita vertus, Aristotelis taip pat yra savotiškas tiesos susiaurinimo specialistas, tarkime, atsiribojimo technologas, skelbdamas, kad „Platonas – draugas, bet tiesa yra dar didesnė draugė“. Kas tai tiesa, – klausiu jūsų, – jeigu ji įpareigoja išsižadėti draugų ir išduoti mokytoją, ar tokia „tiesa“ yra verta Tiesos vardo. Kaip atrodo man, tai yra „nuopuolio tiesa“, kitaip to pavadinti neišeina.
(Nesakau, kad šis posakis yra absoliučiai klaidingas, netinkamas jokiu atveju. Išties, neduokDie, tokios situacijos, kai reikėtų rinktis tarp draugo ir tiesos. Tačiau dažniausiai ši frazė vis dėlto yra vartojama, kai žmogus siekia pateisinti savo abejingumą, nusisukimą nuo draugo, priesakų užmiršimą. Be to, kaip atrodo bent man, tiesa jungia, o melas – išskiria.)
Jūs viską teisingai supratote, čia palieku užuominą, kviečiančią apmąstyti Sinicos ir Radžvilo, dviejų Vytautų, tarpusavio bylinėjimosi atvejį…
Valdžes, valdžadėdes, valdžiatetas, valžianūkus ir valdžiavaikaičius, kaip kojines ir pantalonus, galima, kartais rekomenduotina, keisti dažniau nei kas keturis metus. Tinkamus skalbti, netinkamus mesti lauk.
„…Putinas visą Rusiją su visais rusais sukišo pro išvietės skylę, ir negirdėjau kad kažkas iš jų skųstųsi iš substancinės gilumos… ”
Maskovitai ir Marijos žemės čiabuviai lenda po Valdovu savanoriškai. Puškinakalbiams taip patinka, vado poreikis paveldėtas Ordos genokode.
O LT būrai demokratinės visuomenės santvarkos, tiesiog, niekada nėra matę, nesupranta ir bijo nežinomybės.
Demokratinės santvarkos? Kas tai? Kaip gyventi su ta demokratija? Patiems prisiimti atsakomybę už save ir savo valstybę? neduokDie.
Jau 36 metus pakentėjom, pakentėkim dar keturis. Štai jau Bėbėlė naują partiją kuria, žada mažinti blogumą ir gerinti gerumą, Gal tai tas JIS…
O pakariauti , Putino nurodymu, prieš demokratus ar nenorėtum? Ko gero net labai norėtum. Pirmutinis šoktum iš apkaso ir ura, už Putiną už Staliną.
Za Landzbergisa, ura
…gal tai….degantis krumas – tas,kuris yra….Girdejot bibelforseriu isminti.
…tu cebuvis,as cebuvis,mes abu cebuvei – kirciuot – ant u,kairinis..Kai isnyksim,bus – nei ce buvo,nei ce ka.Nepainiot su cekistais,nebent,su savivaldybiu cekiukininkais……..Girdejot filosofini pamastyma apie buti ant liewawos teritorijos ursus horribilis.
…oi,terra horribilis….
…sio pamastymo vizualizacija – Munko Sauksmas.
„Intelektualinėje aukštumoje skraidžiojantis” Čiuldė kitiems lansberginio d**ių laivo intelektualams savo straipsnelyje „Fantasmagorijoje: nuo Platonogrado iki Aristotelinuopuolio” dalijasi su kitais vietos „intelektualais” savo „žiniomis” apie tai,
– „kad valdžios vertikalė nuo senų laikų Rusijoje yra išreikšta tokiu kraštutiniu būdu, kad čia vieno žmogaus valia dažnai nulemia ilgalaikę šalies raidą, nepaisant to – ar tai būtų caras, ar generalinis sekretorius, ar prezidentas. Kaip visiems gerai žinoma, vienas iš jų kažkada mėgino iškirsti langą į Europą, kitas pravertą langą bando iš naujo užmūryti,…Kaip dėl vieno žmogaus, sukaupusio savo rankose nekontroliuojamą valdžią pagal rusiškąjį modelį, įnorių gali nukentėti didelės žmonių masės, rodo Ivano Rūsčiojo, Jekaterinos Nimfomanės, Stalino Sadisto ir kiti iškalbingi pavyzdžiai…dabartinės Rusijos raidą lemia KGB režimas, neabejotinai siejamas visų pirma su Vladimiro Kagėbisto vardu…”….
Kaip taisyklė Čiuldė savo „tiesų teisingumui įrodyti” pasitelkia, ką apie Čiuldės straipsnelyje „užkabintas tiesas pasakytų” Aristotelis su Platonu… Kaip ir vietos „intelektualams daug ką pasako” Čiuldės „daugiau nei moksliškai intriguojantis” straipsnelio „filosofiškai suraitytas” pavadinimas – „Fantasmagorija: nuo Platonogrado iki Aristotelinuopuolio”.
Kaip ir didesnio juoko, palyginus su tarybinių laikų jumoristinėmis „Šluotomis su Geniais ir Murzilkomis..”, negali nesukelti vietinių „proto galių polemika”, kai įsijungia komentarų erdvėje į „mokslinę polemiką” su Čiulde – „KAS DAUGIAU IE GERIAU SUPRANTA”, neeilinis „proto bokštas” save pavadinęs „skaitytoju”…
Daugiau nei prieš šimtą metų vienas protingas „dėdė” yra pastebėjęs, šias tiesas patvirtina ir Čiuldės su aktyviai „moksliškai” Čiuldės „tiesas taisančiu” komentaruose „skaitytoju”… „FENOMENAI”, kad žmogų nuo neatmenamų laikų lydintis jį supančio, nesuprantamo.. pasaulio baimės jausmas, vertė ieškoti jam nesuprantamus daiktus, reiškinius „užkeikti, juos nugalėti, juos pajungti savo valiai…”, suteikiant jiems pavadinimus…, juos aiškinti „pakilus” iki, ką apie juos galėjo pasakyti, galvojo, sakė…. Dievas, Aristotelis, Platonas… Išmintingi „dėdės” jau seniai yra pasakę, kad savo laiku Platonas buvo pripažintas pranašu, buvo „neoplatoninikų” religinė bendruomenė… Čiuldė savo „proto vingiavimais”, matomai, kietiems lansberginio d**nių laivo „intelektualams” bando save pateikti „išlikusiu, iš Dangaus nusileidusiu… tikru neoplatoniniku”..
Kaip ir apie Čiuldės, „Skaitytojo”… tipo „proto bokštų mokslinę polemiką – kas geriau supranta” tiesą-, protingi „dėdės” jau seniai yra pastebėję, kad ir pats didžiausias „proto bokštas” skirtingais laikais mąstydamas apie jo TEISINGAI suvoktą tą patį daiktą, lygiai taip pat kaip anksčiau šio daikto nepajėgus suvokti, apie jį lygiai taip pat, tokiomis pačiomis sąvokomis… mąstyti…
Tiesa, Čiuldei, kaip Lietuvos „neoplatonininkui”, nederėtų…, pasitelkus Aristotelį su Platonu, „klaižioti” su kitais vietiniais „intelektualais” po Rusiją, kad nustatytų jog „Rusijos raidą (kaip rodo šiandiena, ne ti Rusijos, bet ir Ukrainos, Lietuvos.., Europos, net ir pasaulio raidą)lemia .. Vladimiras Kagėbisto vardu… Čiuldei vertėtų geriau „platoniškai” pastebėti ir visiems priminti pamirštą, daugiau nei akivaizdų faktą, kad Lietuvos „laisvę, nepriklausomybę..”, narystę eurosojūze, NATO.., buvusią ir šiandieninę Lietuvos „raidą” taip pat lėmė, lemia ir lems ne tik Vladimiras Kagėbisto vardu, bet ir tokie patys kaip ” Vladimiras Kagėbisto vardu” Lietuvos 25 metams, pasibaigus terminui, dar 75 metams save įslaptinę lietuviški KGB-ėšnykai su „tautiniais” komunistais…
..kadangi kitu komentaru ner,prisiverciau megint perskaityt ir suprast sita,hmmmmm,nezinia net kaip pavadint,gal,opusa, – nelengva buvo,Dievazi,bet,susikaupus,is trecio karto – PAVYYYYYKO……Jau kelinta karta sakau,kad tamsta esi kazkokios,dar neatrastos rusies genijus.Taip parasyt nesugebetu nei Sekspyras,nei Balzakas ar Donelaitis – tamsta pralenki juos visus kartu sudejus……tikrai reiskiu savotiska pagarba………kad taip sugalvojus,kur tokius gebejimus pritaikius – ale va,nieks nesauna galvon……
…profesija palieka zmogaus prigimtyje neisdildoma antspauda…..tuomikart,mielas Autoriau,nesutiksiu – pirmine yra,be abejo,prigimtis,antrine – profesija.Netaisysiu,idant nesupanaseciau su nelemtuoju Skaitytoju,kuris si zodi taip subjaurojo,kad,perskaicius…..o dabar isivaizduokime kartu su skaitytoju…….. – net nusterau,kad ana Perkunas nutrenktu – nekrupciokim, – sake grybauskaite…..kur tu,zmogus,nekrupciosi po tokiu to issigimelio treliu….
..kazkaip bais nesmagu del abieju Vytautu,negerai ir negraziai isejo,nesinori net kalbet.NS patyre klaiku smugi……prof.Radzvilas galetu pakartot Cezari – ir tu,Brute…..arba,lietuviskai….ir tu,Brude….a ja jai….
Kas labiausiai Putinui pritinka,tą jis geriausiai ir daro.Tam tikra prasme Putinas yra savo srities,aukščiausią tinkamumo laipsnį pasiekęs meistras filosofas grynuolis,ąžuolas vidury lauko…,į kurį pamiškės krūmai -nekurie neišsivystę filosofinių pasakėčių pusiau rašytojai -žiūri.
Putinas yra akligatvio politikas. Gorbačiovu ir Jelcinu , su jų palaida dermokratija, nusivylusiems rusams Putinas įnešė į gyvenimą tvarką. Bet už tvarką reikia užmokėti paklusnumu Tvarkdariui. Ką rusai ir daro , neišmanydami kokio dar žmogaus reikia Rusijai po tų trijų prezidentų valdymo. O kas tą žino?
„Platonas man draugas…” reiškia tik tiek kad neturi sutikti su, tavo supratimu, klaidinga nuomone tik dėl to kad jos laikosi tavo draugas. Tik išskirtiniais atvejais nuomonių išsiskyrimas gali pražudyti filosofų draugystę. Su politikais, tiesa, tas atsitinka dažniau.
Giliai žvelgiate… Beveik kaip tūlas Obraitis! Atsiprašau, tai tikrai puikus Jūsų minties vingis, nesugebėčiau taip. Puikiai.
Nuo pat paauglystės, pats tuomet nesuprasdamas kodėl, tapau Aristotelio minčių (ir mokymo – jis mokė, taip…) šalininku, priešpastatydamas jį prieš Platoną. Platonas man visada atrodo dykuma (siejasi kažkuriame klode su nykuma). Platoną mąstyti tai panašiai kaip Dostojevskio liūnuose murkdytis ir po to žavėtis kokia gili (idealaus tipo) kacapo siela.
…tai Aristoteli studijavai darzelyje ar pirmoj klasej,isminciau….